Po gimdymo moters organizmas patiria daugybę pokyčių, siekiant atkurti ankstesnę būklę. Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.

Kas gi vyksta moters organizme po gimdymo ir į ką turėtų atkreipti dėmesį jaunos mamos? Pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušerė-ginekologė dr. Diana Bužinskienė.

Pogimdyminiai gimdos pakitimai

„Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti - jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Tai susiję su tuo, kad, kūdikiui žindant mamos krūtį, jos organizme išsiskiria hormonas oksitocinas, turintis gimdą sutraukiantį poveikį“.

Iš karto po gimdymo gimda ima trauktis, tai vadinama gimdos involiucija. Praeis 6-8 savaitės kol ji pasieks iki nėštumo buvusį dydį. Pirmomis dienomis po gimdymo gimdos susitraukimai gali būti skausmingi, ypač dėl žindant išsiskyriančio oksitocino.

Makšties išskyros (lochijos)

Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.

„Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas“, - sako dr. D. Bužinskienė.

Vykstant gimdos involiucijai, iš jos išsivalo tam tikras vidinis sluoksnis, iki tol tarnavęs vaikelio augimui, kraujo krešuliai, gleivės. Pirmomis dienomis išskyros gana gausios, kraujingos, vėliau jos pradeda šviesėti, kol tampa balkšvos.

Pasikeitęs pilvas ir pilvo sienos raumenys

Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitempusi ar išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščiosios gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Guodžia tik tai, kad maždaug po 6 savaičių pilvo siena dažniausiai tampa visiškai normali. Be to, šiais laikais padėti atstatyti išsiskyrusius pilvo raumenis gali ir operacijos.

Vidurių užkietėjimas

Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint to išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.

Po gimdymo moterys gali patirti įvairių tuštinimosi sutrikimų. Kai kurios jaučia nepilno pasituštinimo jausmą, net jei viduriai neužkietėję. Kitos patiria stiprius, bet neskausmingus pilvo spazmus, kai organizmas tarsi priverstinai bando pašalinti turinį, tačiau pavyksta tik nedaug. Kai kurioms moterims simptomai atsiranda praėjus kelioms savaitėms po gimdymo, o kitoms - iškart.

Viena iš forumo dalyvių pasidalijo savo patirtimi: "Man simptomai atsirado po gimdymo praėjus 2 savaitėms ir pradėjau dažniau vaikščioti į tualetą 2-3 kartus ir toks stenėjimo jausmas, bet ten nieks pilnai nevyksta, galvoju, gal ten dar viskas į vietas nesugrįžę normaliai."

Po gimdymo pirmas pasituštinimas neretai sukelia sunkumų - pertempti pilvo sienos ir tarpvietės raumenys, dar prisideda skausmo baimė, esant tarpvietės įtrūkimų ar paūmėjus hemorojui. Siekiant išvengti vidurių užkietėjimo po gimdymo, rekomenduojama greičiau keltis ir daugiau judėti, vartoti daug skysčių, skaidulinių medžiagų turinčio maisto.

Galimos priežastys

Po gimdymo tuštinimosi sutrikimų priežastys gali būti įvairios:

• Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu ir po gimdymo vykstantys hormoniniai pokyčiai gali paveikti virškinimo sistemos veiklą.
• Dubens dugno raumenų silpnumas: Gimdymas gali susilpninti dubens dugno raumenis, kurie yra svarbūs normaliai žarnyno funkcijai.
• Žarnyno motorikos sutrikimai: Po gimdymo žarnyno motorika gali būti sulėtėjusi, dėl to sunkiau pasišalina išmatos.
• Dehidratacija: Po gimdymo svarbu gerti pakankamai skysčių, nes dehidratacija gali sukelti vidurių užkietėjimą.
• Mitybos pokyčiai: Mitybos pokyčiai po gimdymo, pavyzdžiui, mažesnis skaidulų kiekis maiste, gali turėti įtakos tuštinimuisi.
• Stresas ir nuovargis: Stresas ir nuovargis po gimdymo taip pat gali paveikti virškinimo sistemą.
• Vaistai: Kai kurie vaistai, vartojami po gimdymo, pavyzdžiui, skausmą malšinantys, gali sukelti vidurių užkietėjimą.
• Hemorojus: Hemorojus, kuris gali atsirasti po gimdymo, gali apsunkinti tuštinimąsi ir sukelti skausmą.

Viena moteris forume pasidalijo: "Man beveik du mėnesius po gimdymo labai skaudėdavo tuštinanantis, hemorojus lyst lauk pradėjo. Simptomai yra sunkūs ir trukdo kasdienei veiklai."

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei:

• Vidurių užkietėjimas trunka ilgiau nei savaitę ir nereaguoja į gydymą namuose.
• Atsiranda kraujo išmatose.
• Jaučiamas stiprus pilvo skausmas.
• Atsiranda karščiavimas.
• Vidurių užkietėjimą lydi pykinimas, vėmimas ar pilvo pūtimas.

Viena forumo dalyvė teisingai patarė: "Jus pirma pas ginekologe savo paklauskit."

Gydymo būdai

Yra įvairių būdų, kaip palengvinti tuštinimąsi po gimdymo:

Mitybos korekcija:

• Skaidulos: Vartokite daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, tokių kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir ankštiniai augalai.
• Vanduo: Gerkite pakankamai vandens (bent 8 stiklines per dieną), kad suminkštintumėte išmatas.
• Venkite produktų, kurie sukelia vidurių užkietėjimą: Venkite mažai skaidulų turinčių užkandžių, mėsos ir perdirbto maisto.

Gyvenimo būdo pokyčiai:

• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, gali padėti paskatinti žarnyno veiklą.
• Storosios žarnos masažas: Švelnus pilvo masažas gali padėti paskatinti tuštinimąsi.
• Tualeto įpročiai: Stenkitės tuštintis tuo pačiu metu kiekvieną dieną ir nesulaikykite noro tuštintis.
• Pritūpimo poza: Atsisėskite pritūpę, kad galėtumėte išsituštinti.

Vaistai:

• Skaidulų papildai: Skaidulų papildai gali padidinti išmatų tūrį ir palengvinti tuštinimąsi.
• Išmatų minkštikliai: Išmatų minkštikliai gali sudrėkinti išmatas ir palengvinti jų pasišalinimą.
• Osmosiniai vidurius laisvinantys vaistai: Osmosiniai vidurius laisvinantys vaistai padeda išstumti skysčius iš storosios žarnos.
• Lubrikantiniai vidurius laisvinantys vaistai: Lubrikantiniai vidurius laisvinantys vaistai suteikia slidų sluoksnį žarnų sienelėms ir išmatų masei.
• Stimuliuojantys vidurius laisvinantys vaistai: Stimuliuojantys vidurius laisvinantys vaistai suspaudžia žarnyną, kad priverstų tuštintis.
• Klizmos ir žvakutės: Klizmos ir žvakutės gali suminkštinti išmatas ir padėti paskatinti tuštinimąsi.

Kiti gydymo būdai:

• Probiotikai: Probiotikai gali padėti atkurti žarnyno mikroflorą ir palengvinti vidurių užkietėjimą.

Papildomi patarimai

• Poilsis: Moteriai būtinas poilsis ir artimųjų parama po gimdymo.
• Masažas: Žarnyno masažas rankomis gali padėti paskatinti tuštinimąsi.
• Šilti skysčiai: Šilti skysčiai, pavyzdžiui, žolelių arbata, gali padėti paskatinti tuštinimąsi.

Nuotaikos svyravimai

Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia įvairūs jausmai: emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.

Gimdymo metu ir pirmomis paromis po gimdymo moteris patiria didžiulį fizinį ir emocinį krūvį. Normalu, kad pirmosioms emocijoms atslūgus, apima slogi nuotaika, gali pasireikšti dirglumas, nerimas, koncentracijos sutrikimas, nemiga ar mieguistumas. Šie požymiai dažniausiai praeina per 7 - 10 dienų.

Plaukų slinkimas ir šlapimo nelaikymas

Saujoje vis daugėjančių plaukų kiekis tenka ne vienai ką tik kūdikį pagimdžiusiai moteriai. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.

Pasak gydytojos, po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.

Pirmosiomis dienomis po gimdymo pasitaiko šlapimo susilaikymas, sąlygotas audinių pertempimo, sutrikusio jautrumo. Rekomenduojama reguliariai (bent kas 4 valandas) pasišlapinti, nes susilaikęs šlapimas sukuria geras sąlygas bakterijoms daugintis. Kita neretai pagimdžiusioms mamytėms nerimą kelianti problema - šlapimo nelaikymas. Dažniausiai šlapimo takų funkcija atsistato per 2-8 savaites po gimdymo. Norint pagreitinti audinių atsistatymą rekomenduojami dubens dugno stiprinimo pratimai.

Lytiniai santykiai

Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo).

Pirmieji lytiniai santykiai po gimdymo galimi kai moteris fiziškai ir psichologiškai jiems pasiruošusi, sustojus kraujavimui, sugijus tarpvietės siūlėms. Daugeliui moterų reikia šiek tiek laiko, kad vėl būtų tokios pačios aktyvios, kaip iki nėštumo.

Dubens dugno traumos

Dubens dugnas tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi), seksualines funkcijas. Šiame straipsnyje aptariamos su nėštumu/gimdymu susijusios dubens dugno traumos, suprantamos kaip bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl nėštumo ir jo metu ir/ar gimdymo metu. Nėštumo/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos (bet nebūtinai) reikšmingų dubens dugno (šlapinimos, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sutrikdyti asmens funkcionavimą, tai yra: galimybę dirbti ir/ar mokytis ir/ar atlikti kasdienines veiklas ir/ar palaikyti kokybiškus santykius ir/ar intymius ryšius su svarbiais asmenimis ir/ar užsiimti mėgiama laisvalaikio veikla ir/ar tenkinti kitus savo poreikius.

Nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui, - mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją. Turint omeny, kad tuo pačiu metu auga (didėja) vaisius, daugėja vaisiaus vandenų, didėja slėgis pilve, moteris priauga papildomai svorio, tad spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną didėja.

Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai - tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms. Mechaninės traumos gali įvykti ir tais atvejais, kai prireikia atlikti chirurgines (instrumentines) intervencijas gimdymo metu. Audiniai gali būti pertempiami, gali reikšmingai sutrikti jų kraujotaka dėl ilgalaikio spaudimo, įvykti struktūrų plyšimai, kryžmens-stuburgalio sąnario pažeidimai, sąvaržos prasiskyrimas, kryžmeninio-klubakaulio sąnario traumos.

Nervų pažeidimai - dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Nervas, ar jo šakos, gali būti dirginamos šalia vykstančių uždegiminių procesų, būdingų ankstyvajam potrauminiam gijimo laikotarpiui dėl raumenų, fascijų pažeidimų. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas. Šio nervo šakos užtikrina jutimus iš tarpvietės, lytinių organų, šlaunies vidinės, sėdmenų apatinės dalies, jis taip pat turi ir motorinių skaidulų, - tai yra inervuoja dubens dugno raumenis, užtikrina jų funkcijas.

Svarbu pabrėžti, kad nėštumas ir gimdymas, yra natūralus ir fiziolologinis reiškinys, moters kūne vyksta daug adaptacinių pokyčių, kurie per devynis mėnesius parengia dubens dugno audinius, dubens srities sąnarius gimdymui natūraliais takais. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad nėštumo ir gimdymo metu gali susidaryti sąlygos, dėl kurių gali įvykti dubens dugno traumos, susijusios su nėštumu/gimdymu.

Priklausomai nuo traumos sunkumo, pažeistų audinių kiekio ir patirtos traumos pobūdžio - galimos įvarios pasekmės. Lengvos audinių traumos, nesant gretutinių sunkinančių veiksnių, komplikacijų, sugyja greitai, nesukeldamos jokių (ar tik nedidelius, trumpalaikius nepatogumus) nėštumo metu ar anksyvuoju pogimdyminiu laiktarpiu ir neturi jokių ilgalaikių nepalankių pasekmių moteriai. Jų gijimui nereikia didelės pagalbos iš specialistų. Tokios traumos laikomos kliniškai nereikšmingomis. Kitaip yra su sudėtingomis nėštumo/gimdymo metu patiriamomis dubens dugno traumomis, jos reikalauja specializuotos pagalbos moteriai ir dažniausiai sukelia įvairius reikšmingus sunkumus tiek anstyvuoju traumų gijimo laikotarpiu, tiek ir vėliau.

Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai. Gali būti besimptomiai ir kai kurių moterų pastebimi tik esant didesniam nusileidimui, kai, pavyzdžiui, prausiantis, pastebimas darinys išlendantis iš makšties.

Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo (“didesnio tonuso”, “raumenų sutrumpėjimo”) sindromas. Šis sindromas kartais išsivysto dėl patirtų tarpvietės plyšimų, randų, sąaugų, pudendinio nervo pažeidimų, komplikuoto gijimo ankstyvuoju potrauminiu laikotarpiu. Neretai šį dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimą lydi ir lėtinio dubens srities skausmo sindromas (būdingi kryžmens, tarpvietės, lytinių organų, sėdmenų, vidinių šlaunų paviršių skausmai). Skausmas gali būti tiek situacinis, tai yra išprovokuojamas tam tikrų veiksnių, pvz., lytinių santykių, ilgo sėdėjimo, važiavimo dviračiu, tuštinimosi, tiek, ypač komplikuotais atvejais, pastovus ir sunkiai numalšinamas. Esant dubens dugno raumenų lėtiniam hiperaktyvumui neretai sutrinka ir šalinimo funkcijos (gali pasireikšti tiek šlapimo nelaikymas, tiek ir susilaikymas, apsunkintas šlapinimasis, vidurių užkietėjimai ir/ar apsunkintas tuštinimas) bei seksualinės disfunkcijos - būdinga skausmas įsiskverbimo į makštį metu (vaginizmas), skausmas lytinių santykių metu (dispareunija) ir kt.

Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai: šio pogrupio pasekmės klinikinėje praktikoje rečiau siejamos su dubens dugno traumomis nėštumo/gimdymo metu (ypač ne reabilitacijos srities specialistų), tačiau neretai su dubens dugno pažeidimais, disfunkcijomis yra tiesiogiai susiję ir tam tikroms pacientų grupėms gali būti ypač reikšmingos. Dėl dubens dugno raumenų, dubens kaulų stabilizavimo funkcijos susilpnėjimo galimi įvairaus laipsnio judėjimo funkcijos sutrikimai: paprastėjusi apatinių galūnių judesių koordinacija, pusiausvyros sutrikimai, skausmas judant, sportuojant, keičiant kūno padėtis, sutrikusi/prastesnė kryžkaulio-klubakaulio, klubo sąnario stabilizacija judėjimo metu, kai kada sąlygojanti geitesnę šių sąnarių degeneraciją (dėvėjimąsi), dažnesnes traumas. O dėl sutrikusio/paprastėjusio dubens dugno raumenų dalyvavimo kvėpime (dėl greitesnio jų nuovargio ir/ar išsekimo ir/ar tonuoso pokyčių) gali pasireikšti prastesnė atsikosėjimo, kvėpavimo, kalbėjimo ir/ar dainavimo kokybė.

Ar įmanoma išvengti dubens dugno/tarpvietės traumų nėštumo/gimdymo metu?

Nors Lietuvoje šiuo metu nėra visuotinai valstybiniu lygmeniu gydymo įstaigose funkcionuojančio idealaus koordinuoto moterų dubens dugno sveikatos prežiūros modelio, kuris sudarytų palankiausias ir labiausiai tausojančias sąlygas nėščiosioms ir gimdyvėms, tačiau situacija nėra beviltiška. Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui. Tam tikros gimdymo metu traumas mažinančios strategijos.

NĖŠTUMO METU:

priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos: skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.

PO GIMDYMO:

sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose. Pradinę pagalbą tai įgyvendinti moterims Lietuvoje gali suteikti skyriaus akušerės, vėliau (išvykus iš stacionaro) gimdyvės priežiūrą ambulatoriškai tęsiantis šeimos gydytojas su savo komandos nariais (kineziterapeutu, akušere) ar, esant poreikiui, papildomai nusiuntus, - gyd. Sudėtingesnių, bet nekomplikuotų traumų atvejais - būtinas moters stebėjimas po gimdymo dėl galimų dubens dugno disfunkcijų ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ar kitų komplikacijų, o joms pasireiškus, - savalaikis gydymas. Todėl svarbu, kad moteris, patyrusi dubens dugno traumą gimdymo metu, net ir nelabai sudėtingą, nedelstų ir kreiptųsi pagalbos į šeimos gydytoją, pasitartų dėl varginačių simptomų, jų gydymo taktikos, tuomet šeimos gydytojas galės laiku priimti sprendimą, kokios pagalbos pacientei reikia pirmiausia, nusiųs konsultacijai kitiems specialistams (esant indikacijoms). Priklausomai nuo traumos pobūdžio, klinikinių simptomų išreikštumo, gali būti reikalinga pacientę nusiųsti skubesnei gydytojo akušerio ginekologo, traumatologo (pvz., kartu esant sąvaržos prasiskyrimui), neurologo (pvz., įtariant dubens nervų pažeidimus) ir kt.

Net tada, kai po gimdymo gijimas nekomplikuotas ir savalaikis, nevargina jokie ryškūs funkcionavimą reikšmingai bloginantys klinikiniai simptomai, - būtų idealu, kad vis tiek maždaug po 3 - 6 mėn. po gimdymo, moterys, patyrusios bet kokias traumas nėštumo/gimdymo metu,- būtų tiriamos dėl dubens dugno raumenų liekamųjų disfunkcijų, lėtinių dubens disfunkcijų išsivystymo rizikos. Pradinį ištyrimą ir įvertinimą gali atlikti šeimos gydytojas (kartu su jo komandoje dirbančiu kineziterapeutu, jei toks yra). Akcentuotina, kad svarbų vaidmenį vaidina ir pačių moterų aktyvus pagalbos siekimas ir bendradarbiavimas su savo šeimos gydytoju. Laiku besikreipiančioms moterims šeimos gydytojas, nustatęs, kad išlieka dubens dugno raumenų disfunkcijų požymių, net ir sistemingai taikant savipagalbos priemones bei kitas pirminėje grandyje prieinamas paslaugas, - vis tiek, pvz., išlieka seksualinių disfunkcijų reiškinių (skausmas lytinių santykių metu, sumažėjęs makšties jautrumas, orgazmo patyrimo sunkumai ir pan.) ar tebevargina šlapinimosi, tuštinimosi funkcijų daliniai sutrikimai, dubens srities skausmai, judėjimo, ilgalaikio sėdėjimo sunkumai ar tiesiog yra didelė rizika disfunkcijoms vystytis ateityje (pvz., yra nutukimas, lėtinės plaučių ligos, moteris dirba sunkų fizinį darbą ir pan.), tokiais atvejais šeimos gydytojas gali laiku moteris nusiųsti FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos priemonių taikymo.

Lietuvoje valstybinėse gydymo įstaigose, teikiant fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas ambulatorinėmis sąlygomis, gan plačiai prieinamas gydymas įvairiais fizikiniais veiksniais. Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, jei tik yra galimybė moteriai lankytis į reabilitacijos procedūras ambulatoriškai, tuomet pradinės reabilitacijos metu gali būti taikoma: kintamo magnetinio lauko terapija, diatermija, nuskausminančios, patinimus mažinančios, raumenų tonusą, jėgą gerinančios elektrosrovės, ultragarso, lazerio terapija, kineziterapija ir kt., kurios paspartina audinių gijimą, lengvina simptomus ir mažina dubens dugno raumenų disfunkcijų sunkumą, skatina greitesnį dubens dugno raumenų funkcijų atsikūrimą. Pradinės reabilitacijos priemonės kompensuojamos iš privalomo sveikatos draudimo fondo, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (FMRG), todėl pacientei reikalingas šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto siuntimas FMRG konsultacijai dėl indikuotinų reabilitacijos priemonių taikymo. Svarbu žinoti, kad didžioji dalis gijimą skatinančių ir dubens dugno raumenų disfunkcijas lengvinančių fizikinių veiksnių gali būti saugiai taikomi žindančiai motinai.

Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų yra ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo, kvėpavimo funkcijų gerinimui, siekiant išvengti galimų įvairių nepageidaujamų ankstyvojo laikotarpio komplikacijų tokių, kaip - hipodinamija (fizinio aktyvumo, judėjimo trūkumas), tromboembolija (kraujo krešulių sukeltas kraujagyslių užsikimšimas), fizinio krūvio tolerancijos praradimai, diastazės (pilvo sienos raumenų fascijos prasiskyrimo) progresavimas ir pan. Kuo anksčiau kineziterapija įterpiama kaip reabilitacijos intervencija į pacientės gydymo planą, tuo sėkmingesnės gijimo eigos ir greitesnio funkcionavimo atsikūrimo dažniausiai galima tikėtis bei sumažinti vėlyvųjų pasekmių išsivystymo riziką, tokių kaip prolapsai, lėtiniai šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimai. Jeigu šeimos gydytojo komandoje kineziterapeutas nedirba, tada kineziterapijos paslaugos teikiamos pradinės reabilitacijos metu, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, todėl, esant indikacijoms,- tikslingas kuo ankstyvesnis gimdyvės siuntimas FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos.

Deja, bet klinikinė patirtis rodo, kad net ir patyrus komplikuotas dubens dugno, tarpvietės traumas,- ne visos moterys, susidurdamos su įvairiais sunkumais ankstyvuoju ir/ar vėlyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, laiku kreipiasi pagalbos. Nors ir patirdamos šias traumas lydinčias dubens dugno disfunkcijas - šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimus, įvairius skausmus ir kitus nemalonius simptomus, - nemaža dalis moterų sunkiai apie tai kalba tiek su savo šeimos gydytojais, tiek ir su gydytojais specialistais. Apgailestaujant tenka konstatuoti faktą, kad Lietuvoje ne visada ir gydymo įstaigose suteikiama kokybiška informacija moterims apie galimas rizikas ir problemas, patyrus dubens dugno/tarpvietės traumas ir prieinamas pagalbos priemones ar būdus gauti pagalbą. Tikrai trūksta ir specializuotų dubens dugno disfunkcijų multidisciplininių pagalbos centrų, tinkamesnės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir finansavimo tvarkos, daugiau dubens dugno disfunkcijose besispecializuojančių fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų. Svarbu suprasti, kad daugeliu atveju bazinė pagalba (pradinių savipagalbos priemonių mokymas, kineziterapija, gydymas fizikiniais veiksniais ir kt.), kuri yra reikalinga, - tikrai Lietuvoje yra nesudėtingai prieinama daugelyje gydymo įstaigų. Neretai Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, susiduriama su problema, kad trūksta pačios pacientės motyvacijos, atvirumo ir pastangų ieškoti pagalbos, laiku kreiptis į atitinkamos srities specialistus, sistemingai tęsti rekomenduotas savipagalbos priemones, laikytis rekomendacijų. Vis dėlto, kuo anksčiau dubens dugno traumos ir disfunkcijos pradedamos gydyti, tuo geresni ir greičiau pasiekiami teigiami rezultatai.

Išangės skausmas ir hemorojus po gimdymo

Išangėje jaučiamas skausmas - tiesiogine ir perkeltine prasme - nepatogi problema, dėl kurios žmonės delsia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Neretu atveju, kurį laiką diskretiškai kenčiamus pojūčius lemia išangės patologijos - hemorojaus - sukeliamas nedidelis diskomfortas ar net ūmus, sunkiai tveriamas skausmas.

Kokia yra galima tokio skausmo prigimtis? Žmogaus išangės kanalo anatominė struktūra yra sudaryta iš išangės pagalvėlių, o jų pačių vidinę struktūrą sudaro sustorėjęs pogleivis, kraujagyslės, lygiųjų raumenų skaidulos ir jungiamasis audinys, esantis virš dantytosios linijos. Šias pagalvėles turi visi žmonės, bet kai jos ima kraujuoti, iškrenta arba pasireiškia kraujagyslinių tarpų trombozės simptomai, didelė tikimybė, - išgirsite hemorojaus diagnozę. Hemorojumi serga ir vyrai, ir moterys, tačiau nėštumo ir gimdymo laikotarpiu veiksnių, lemiančių išangės patologijų atsiradimą, padaugėja. Išangės ligos atsiranda apie 40 proc. nėščiųjų ir gimdyvių, dažniausiai - trečiąjį nėštumo trečdalį ir 1-2 parą po gimdymo, ypač dažnai - pakartotinai nėščioms ir 85 proc. atvejų.

Pagrindinės išangės patologijos nėštumo ir gimdymo metu:

1. trombuotas (arba įstrigęs) vidinis hemorojus (viena dažniausių nėščiųjų ir gimdyvių išangės ligų);
2. perianalinė veninė trombozė.

Hemorojaus išsivystymo mechanizmas nėra visiškai aiškus, tačiau yra nustatyti keli šią ligą sukeliantys veiksniai, o nėštumas, gimdymas bei laikotarpis po gimdymo, neabejotinai, turi aukštą riziką šiai išangės patologijai atsirasti.

Mokslinių šaltinių duomenimis, vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu net šešis kartus padidina hemorojaus tikimybę. Nėštumo laikotarpiu pakinta beveik visų moterų mityba, labai svarbus tampa suvartojamų skysčių kiekis, kuris dažnai yra nepakankamas, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą dėl nėščiųjų pykinimo ir vėmimo. Nustatyta, kad pakinta ir besilaukiančių moterų dieta. Šios moterys ląstelienos turinčio maisto vartoja mažiau nei nenėščios moterys. Nėštumo laikotarpiu hemorojaus simptomai progresuoja, todėl daugelis moterų patiria ryškų neigiamą išangės patologijos poveikį savo gyvenimui ir gyvenimo kokybei, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą bei po gimdymo. Vidurių užkietėjimas ir hemorojus stipriai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę moterų sveikatą ir blogina gyvenimo kokybę po gimdymo.

Nesant ūminių būklių, nėščiųjų hemorojaus (kaip ir daugumos kitų chirurginių ligų) chirurginis gydymas atidedamas po nėštumo ir gimdymo, o dažniausiai - iki laktacijos periodo pabaigos. Visais hemorojaus nėštumo metu atvejais rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas - tuštinimosi reguliavimas. Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė - flavonoidai ir vietiškai vartojami preparatai. Kiekvienai nėščiajai, gimdyvei bei žindančiai moteriai, pastebėjus išangės patologijos (hemorojaus) simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus specialistus, nes, bandydamos pačios diagnozuoti ligą, Jūs galite suklysti ir dar labiau sau pakenkti. Atsiradus išangės patologijos simptomams, rekomenduojama apie tai informuoti Jūsų nėštumą prižiūrintį šeimos gydytoją ir / arba gydytoją akušerį ginekologą.

Klausimas. Esu prieš dvi savaites pagimdžiusi ir susidūriau su tokia problema: dar nėštumo metu atsirado hemorojus (dėl kasdienio viduriavimo iškrito keli mazgeliai į išorę), o po gimdymo viduriai yra gana kieti, be to, baisoka tuštintis dėl siūlių po kirpimo. Gal galėtumėte patarti, kokius maisto produktus ar maisto papildus rinktis laviruojant tarp vidurių užkietėjimo, laisvų vidurių ir pilvo pūtimo (nes vaikui pasireiškia pilvo diegliukai)? Įvertinus Gintarės situaciją, atsivėrė uždaras ratas: slopinamas tuštinimosi refleksas (dėl psichologinių faktorių) - ribojamas daug skaidulų turintis maistas (daržovės, vaisiai) dėl galimų kūdikio pilvo dieglių, taip skatinamas vidurių užkietėjimas ir pablogėja hemorojaus simptomatika. Tą grandį reikia nutraukti. Pirmiausia reikia atsikratyti psichologinės įtampos, kuri pasireiškia bijojimu tuštintis po gimdymo dėl kirpimo. Nebijokite, tikrai nieks neplyš, be to, praėjo jau gana daug laiko po gimdymo (t.y. plyšimo). Esant hemorojui labai svarbu vengti vidurių užkietėjimo. vengti baltos duonos, bandelių, riebių kepinių ir patiekalų, riebių pieno bei mėsos produktų, kietai virtų kiaušinių. Ryte išgerkite stiklinę kambario temperatūros vandens, į vandenį įpilkite šaukštą citrinos sulčių. Gerkite mažais gurkšneliais. Apie vandenį prisiminkite po kiekvieno maitinimo. Optimalus paros skysčių kiekis yra apie du litrus negazuoto vandens. Kasryt, prieš atsikeldama iš lovos, pasidarykite apie 10 min. Dėl galimo pilvo pūtimo būtina nuo visų daržovių ir vaisių lupti odelę. Per dieną rekomenduojama suvartoti apie 400-500g daržovių (du trečdaliai šio kiekio turi būti šviežios daržovės) ir apie 300 g vaisių.

tags: #tustinimosi #problemos #po #gimdymo

• Globos namų pertvarka: siekiai
• Parama gyvūnams Alytaus regione
• Sužinokite daugiau apie atšvaitų reikšmę vaikams
• Sužinokite, kaip pasidaryti kepurę su šia vadova.
• Utenos rajono žaidimų aikštelių atnaujinimas