Vasarą, kai norisi kuo daugiau laiko praleisti lauke, mus dažnai vargina zvimbiantys uodai ir kiti mašalai. Įgėlus nemaloniai niežti odą, įgeltą vietą gali skaudėti, perštėti. Tyko ir kitos bėdos: po darbo darže suskilinėja rankų oda, pavargsta kojos, neretai susižeidžiama, nusideginama, įlenda rakštis. Tačiau pasinaudojus paprastais, tačiau patikimais liaudies medicinos patarimais, galima palengvinti šiuos negalavimus. Be to, pigių ir veiksmingų vaistų rasite savo darže bei virtuvėje.
Kaip numalšinti uodų ir kitų vabzdžių įgėlimus
Jeigu įgėlė vabzdys, svarbu greitai ir tinkamai sureaguoti. Įgėlus bitei, pasistenkite kuo greičiau ištraukti geluonį pincetu arba įkaitinta adata. Prieš traukdami geluonį, ant įgeltos vietos uždėkite sudrėkintą medžiagos skiautę ir laikykite ją tol, kol ištrauksite geluonį. Kai įgeltą vietą nustos deginti, patepkite ją medumi, česnakų sultimis arba spiritu, o nakčiai uždėkite tarkuotų bulvių tyrės kompresą.
Jei sugėlė uodai, bitės ar kiti vabzdžiai, įgeltas vietas patepkite svogūnų laiškų sultimis arba patrinkite per pusę perpjauta svogūno galvute. Galite ant pažeistos vietos uždėti griežinėlį šviežio svogūno.
Įgijus bitei arba vapsvai, ant pažeistos vietos uždėkite vandenyje sudrėkintą gabalėlį cukraus - jau po keliolikos minučių pagerės savijauta.
Jei niežti uodo įgeltą vietą, patrinkite ją valgomosios sodos tirpalu: 1 šaukštelis sodos 1 stiklinei vandens.
Įgijus bitei, vapsvai ar uodui, pažeistą vietą nedelsdami patepkite neskiestu obuolių actu. Kai actas nudžius, įgeltą vietą dar kartą patepkite obuolių actu.
Įgijus bitei arba vapsvai, skausmui numalšinti įgeltą vietą patepkite kiaulpienių sultimis.
Jei įgėlė bitė, vapsva, uodas arba net gyvatė, ant pažeistos vietos nedelsdami uždėkite kopūstų lapų. Kopūstų lapus keiskite kelis kartus.
Vabzdžių sugeltas vietas keletą kartų per dieną patrinkite konjaku, o vakare ant gydomų vietų uždėkite konjako kompresą ir palaikykite 10-15 minučių.
Jeigu įgėlė bitė arba vapsva, skaudamą vietą patepkite ausų siera - ji gana greitai numalšins skausmą. Vėliau ant įgeltos vietos 2-3 kartus per dieną dėkite ievų žiedų antpilo kompresą: 60 g ievų žiedų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, uždenkite ir šiltoje vietoje palikite 8 valandas nusistovėti, paskui nukoškite.
Uodo įgeltą vietą patrinkite citrinų sultimis.
Ant įgeltos vietos galite uždėti šviežių petražolių, plačialapių gysločių, juodųjų serbentų lapų, ją patrinti mėtinių sultimis.
Pagalba įkandus šuniui ar gyvatei
Jei įkando šuo, iki tol, kol apžiūrės gydytojas, ant sužeistos vietos uždėkite tokį kompresą: į 5 šaukštus karšto vandens įpilkite 2 šaukštus konjako, išmaišykite, mišiniu sudrėkinkite audinio, geriausia lininio, skiautę ir uždėkite ant įkastos vietos. Kompresą reguliariai drėkinkite.
Senoliai ant gyvačių sugeltų vietų dėdavo šviežių alaus mielių kompresą ir keisdavo jį kas valandą. Dar veiksmingesnis gydymo būdas, kai ant pažeistų vietų paeiliui dedami alaus mielių ir smulkintų česnakų kompresai.
Pirmosios pagalbos priemonės nudegus
Nudegusią vietą pakiškite po šaltu tekančiu vandeniu, paskui apibarstykite valgomąja soda.
Ant nudegusios vietos uždėkite gydomąjį tarkuotų bulvių, morkų arba raudonųjų burokėlių kompresą.
Nudegusią vietą nedelsdami pamuiluokite ūkišku muilu.
Nudegusią vietą kelis kartus patepkite žalio kiaušinio baltymu arba aliejumi.
Nudegusią vietą patariama patepti medumi.
Jei nudegus iškilo pūslių, uždėkite tokį kompresą: aliejų sumaišykite su vašku santykiu 1:1,5 ir užvirkite. Šiltu mišiniu patepkite lininio audinio skiautelę, uždėkite ant nudegusios vietos ir apriškite.
Gydomasis mišinys nudegus: 1 litrą rūgpienio arba kefyro sumaišykite su 2 valgomaisiais šaukštais valgomosios sodos, šiuo mišiniu patepkite nudegusias vietas, apriškite tvarsčiu. Jį keiskite kelis kartus per dieną.
Apsauga ir pagalba nuo saulės nudegimų
Jei norite apsaugoti veidą nuo saulės, veido odą patrinkite žalio kiaušinio baltymu.
Jei stipriai nudegėte saulėje, pažeistas vietas atsargiai patepkite atskiestu obuolių actu. Galite ant saulės nudegintų vietų uždėti atskiestame obuolių acte sudrėkintą lininio audinio skiautę.
Jei nudegėte saulėje, pasidarykite šilto vandens vonią su 2 stiklinėmis obuolių acto.
Kaip ištraukti rakštį
Susmulkinkite baltųjų balandų lapų, uždėkite ant tos vietos, kur įlindo rakštis, ir standžiai apriškite. Po kurio laiko rakštis pati išlįs į odos paviršių.
Ant tos vietos, kur įstrigo rakštis, uždėkite gabalėlį alavijo lapo be odelės ir užklijuokite pleistru. Jau po keliolikos minučių galėsite ištraukti rakštį kur kas lengviau, nes toje vietoje suminkštės oda. Odą galite suminkštinti ir morkų arba svogūnų tyrele, kepta arba virta svogūno galvute.
Nuo senų laikų, traukdami rakštį, liaudies medicinos žinovai naudojo žibalą: tą vietą, kur įlindo rakštis, patepkite žibalu, palaukite 15-20 minučių, kol rakštis iškils į paviršių, tada ištraukite ją pincetu.
Kaip atbaidyti uodus ir kitus vabzdžius
Nuo seno žmonės baido uodus melisomis ir balteglėmis. Uodai nepakenčia šių augalų kvapo ir nesilanko tose vietose, kur auga melisos ir balteglės.
Uodai nemėgsta valerijonų kvapo, todėl galite pasitepti valerijonų antpilu.
Uodai nemėgsta gvazdikėlių kvapo, todėl išsitrinkite gvazdikėlių aliejumi. Tinka ir citrinų aliejus.
Prieš migdydami vaiką lauke, patepkite jį plačialapių gysločių sultimis - uodai nepakenčia jų kvapo.
Vasaros vakarais, net kai lauke šilta, stengiuosi vaikus rengti šviesesniais, lengvo audinio viršutiniais drabužiais su ilgomis rankovėmis. Taip pat - kelnėmis, uždaresniais bateliais ir kojinėmis. Tinka ir standesnio audinio drabužiai, jei lauke tuo metu yra kiek vėsiau. Vaikams visuomet uždedu ir kepures, kurios šiek tiek uždengia kaklo ir veido zonas, taip apsaugodamos jas nuo nemalonių įgėlimų. Būnant gamtoje tinkama apranga yra labai svarbi, o gerai uždengtą kūną mažiau sugelia uodai.
Uodai ypač suaktyvėja vakare ir dažniausiai kabinasi prie šilto bei suprakaitavusio kūno, todėl vasarą patariama dažniau plauti vaikų veidus, kaklą bei rankas: vaikai - judrūs ir greičiau sukaista, todėl reguliaresnė higiena, norint apsisaugoti juos nuo uodų, yra tiesiog būtina.
Erdvėje, kur poilsiaujame, deginame specialias uodus atbaidančias žvakes arba į citriną prismaigstome gvazdikėlių. Tai - senas, bet labai geras būdas atbaidyti uodus, o kartu ir mėgautis maloniais bei natūraliais kvapais prie stalo. Uodus puikiai atbaido ne tik gvazdikėlių, bet ir citrinžolės, pelargonijų, baziliko, rozmarinų ar levandų kvapas.
Vienas efektyviausių būdų apsaugoti vaikus nuo vabzdžių įgėlimų - būnant gamtoje naudoti repelentus. Jais purškiamos atviros kūno vietos. Labai svarbu, kad priemonės purškiant nepatektų į akis ar kvėpavimo takus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kiek laiko priemonė veikia: akivaizdu, kad vieną kartą papurškus, repelentas visą dieną vaiko neapsaugos. Kūdikiams, mažiems ar jautresniems vaikams galima naudoti ir kitas priemones, apsaugančias nuo kraujasiurbių - tai eteriniai aliejai, specialios apyrankės ir kt.
Tinkamai aprenkite vaikus, ypač eidami į mišką, kad drabužiai dengtų kuo daugiau atvirų odos plotų. Atsargiai elkitės iškylų metu: nelaikykite atidarytų gėrimų, ypač saldžių, buteliukų, nes į juos gali patekti širšės.
Prieš perkant repelentus, skirtus atbaidyti uodus nuo vaikų, atidžiai skaitykite gaminių informacinius lapelius ir įsitikinkite, kad produktai jiems yra tinkami. Purškikliai yra geriausia apsauga nuo uodų, o užpurškus juos ant drabužių ar atviros odos galima pasiekti geriausią efektą. Tačiau pagrindinis skirtumas tarp vaikams ir suaugusiems skirtų priemonių nuo uodų yra jų cheminė sudėtis. Daugelio repelentų pagrindinė veiklioji medžiaga yra dietiltoluamidas (sutrumpintai žymimas DEET), kuris efektyviausiai apsaugo nuo uodų. Vaikiškose priemonėse ši medžiaga naudojama minimaliai arba visai nenaudojama, todėl renkantis produktus reikėtų atidžiai perskaityti jų sudėtį.
Saugumo sumetimais bet kokios formos repelentų nerekomenduojama naudoti jaunesniems nei 3 metų vaikams, o gaminius su natūraliomis medžiagomis galima naudoti nuo 6 mėnesių amžiaus: taip pat jokiu būdu priemonių nuo uodų nepurkšite ant veido. Jasnaudokite tik mažiausiai jautriose vietose, pavyzdžiui, ant rankų ar kojų, kad išvengtumėte cheminių medžiagų patekimo į akis ar kvėpavimo takus. Be to, įsigytus repelentus testuokite iš anksto.
Uodai žiemoja įvairiose savo vystymosi stadijose. Kai temperatūra pakyla aukščiau 15 laipsnių, suaugėliai tampa aktyvūs ir pradeda skraidyti. Uodų vystymąsi ir dauginimąsi tiesiogiai veikia oro temperatūra bei drėgmė. Palankiausia oro temperatūra uodams yra apie 25 laipsnius šilumos. Kai vasarą ilgiau laikosi aukšta temperatūra ir būna pakankamai drėgmės, uodai dauginasi itin sparčiai. Kai kurių rūšių uodai iki suaugėlių, esant palankioms oro sąlygoms, išsivysto per 4 dienas. Jei oro temperatūra krinta, uodų aktyvumas sumažėja.
Uodai labai nereiklūs ir puikiausiai veisiasi drėgnose vietose, stovinčiame vandenyje, gali vystytis net ir senose padangose, nedidelėse ertmėse, kur gali kauptis lietaus vanduo. Tam, kad sumažėtų uodų, kartais pakanka nusausinti prie namų, sodybos ar sodo namelio esančias balas ar nepalikti prie namų jokių talpų, kuriose galėtų kauptis vanduo. Taip pat prižiūrėkite savo kiemo veją bei krūmus: reikėtų kuo trumpiau pjauti žolę, karpyti krūmus, kur uodai dieną linkę ilsėtis, slėptis ant augalijos, ypač, kur juntama drėgmė.
Kaip palepinti pavargusias rankas ir kojas
Dirbančiųjų darže ar gėlynuose rankų oda išsausėja ir suskilinėja. Atgaivinti ir suminkštinti rankų odą padės toks mišinys: sumaišykite avižinių dribsnių, grietinės ir truputėlį valgomosios sodos. Šiuo mišiniu sutepkite rankas, užsimaukite gumines pirštines ir taip pabūkite pusvalandį. Po šios procedūros oda vėl taps minkšta ir švelni.
Po žemės darbų rankas patrinkite agurko žievele arba gabalėliu rabarbaro.
Jei rankų oda šiurkšti ir suskilinėjusi, suvilgykite jas pienu.
Jeigu pavargote nuo darbų, pamirkykite alkūnes šaltame vandenyje, ir jums kaipmat palengvės.
Jei po sunkaus darbo pavargo kojos, patepkite jas tokiu mišiniu: 1 stiklinėje aliejaus ištirpinkite 1 šaukštelį druskos (druska aliejuje tirpsta lėtai). Vakare šiuo mišiniu įtrinkite kojų pėdas, paskui jas apvyniokite polietileno maišeliais, apsimaukite vilnonėmis puskojinėmis ir taip pabūkite pusvalandį. Tada kojas nuplaukite karštu vandeniu ir eikite miegoti.
Jei dirbdami sode pasitempėte kojos pėdos raumenis ir skauda vaikštant, gydykitės pieno išrūgomis: pieno išrūgas pašildykite iki malonios kūnui temperatūros ir supilkite į vonelę. Joje skaudamą pėdą palaikykite 15-20 minučių. Voneles darykite kasdien, kol skausmas nurims.
Nedidelių žaizdelių gydymas
Pasak liaudies medicinos žinovų, įpjautos vietos greičiau užgis, jei jas apibarstysite cukrumi ir aprišite. Pastebėta, kad, žaizdą apibėrus cukrumi, skausmas pranyksta labai greitai.
Žaizdą apriškite konjake sumirkytu tvarsčiu ir jo nenuimkite tol, kol žaizda neužgis. Tvarstį drėkinkite konjaku iš išorės 3-4 kartus per dieną.
Jeigu įsipjovėte arba įsidrėskėte, kraujavimą galite sustabdyti citrinų sultimis.
Jeigu susižeidėte, ant sužeistos vietos uždėkite ledo, kad ji nesutintų. Taip pat galite pasidaryti iš miltų ir medaus bandelę, prieš miegą uždėti ją ant sužeistos vietos ir aprišti. Toks gydomasis kompresas numalšina aštrius raumenų skausmus. Be to, tokia bandele galima veiksmingai išvalyti pūlius iš vočių ir mastito pažeistų krūtų.
Apsisaugokite nuo vabzdžių įkandimų vasarą.flv
