Su maistu gaunami vitaminai ir mineralinės medžiagos yra būtini daugeliui organizme vykstančių procesų. Vitaminai yra organiniai junginiai, kuriuos gauname su maistu, tačiau jie nesuteikia energijos ir nėra naudojami kaip organizmo statybinės medžiagos. Mineralinės medžiagos yra cheminiai elementai, kuriuos taip pat gauname su maistu. RPN Lietuvoje yra nustatytos remiantis Europos Komisijos direktyva ir patvirtintos Lietuvos sveikatos apsaugos ministro. Visi vitaminai ir mineralai yra labai svarbūs, tačiau kelių iš jų svarba nėštumo metu yra ypatinga.

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių, intensyviai auga ir vystosi vaisius, padidėja maistinių medžiagų poreikis, todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio subalansuotai bei sveikatai palankiai mitybai. Taip pat šiems procesams palaikyti būtina gauti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį. Nėščiai moteriai nereikia valgyti už du, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius.

Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekis ir sumažins jų perdozavimo riziką. Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Ginekologas, išanalizavęs būsimos mamos mitybą, geriausiai įvertins, kokius vitaminus vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą, o kurie atlieka svarbų vaidmenį antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą.

Pagrindiniai nėštumo metu reikalingi vitaminai ir mineralai

Folio rūgštis

Folio rūgštis yra vienas svarbiausių maisto papildų planuojant nėštumą, taip pat ir nėštumo metu. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, idealiu atveju 3 mėnesius iki pastojimo, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. Vartojant folio rūgštį, nervinio vamzdelio defektų sumažėja net 46 proc. Su maistu folio rūgšties gauname labai mažai, o jos poreikis nėštumo metu išauga. Daugiausia persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Viena iš priežasčių - sutrikęs vaisiaus nervinio vamzdelio vystymasis. Folio rūgštis saugo besivystančią vaisiaus nervų sistemą, užtikrina normalų nervinio vamzdelio vystymąsi, mažina apsigimimų riziką ir saugo nuo persileidimo. Folio rūgšties papildus rekomenduojama vartoti visoms pastoti planuojančioms moterims, pradedant juos vartoti dar prieš pastojant ir tęsiant iki 12 nėštumo savaitės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama paros folio rūgšties dozė yra 400 µg. Kai kurioms moterims gydytojas akušerinis ginekologas gali skirti ir didesnes folio rūgšties dozes, jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.

Vitaminas D

Šis vitaminas itin naudingas imuninei sistemai, o nėštumo metu būti sveikai ypač svarbu, nes net ir paprasta virusinė lūpų pūslelinė gali būti pavojinga. Taip pat yra duomenų, kad vitaminas D saugo nuo ankstyvų persileidimų. Tačiau jo irgi negalima perdozuoti. Dėl vitamino D pertekliaus gali būti apsigimimų: širdies anomalijos, smegenų, inkstų pažeidimai. Todėl, jei planuojama gerti didesnę nei 1000 IU dozę, reiktų pasidaryti kraujo tyrimą ir pasitarti su gydytoju. Šio vitamino nėščiosioms (ypač daugiavaisėms) ir krūtimi maitinančioms motinoms trūksta dažnai. Dėl to gali sutrikti mineralinių medžiagų - kalcio ir fosforo - apykaita, o tai yra tiesus kelias į osteopeniją ir osteoporozę. Pakankamas vitamino D kiekis maiste teigiamai veikia normalią vaisiaus kaulų mineralizaciją. Vitamino D3 papildai taip pat sumažina bakterinės vaginozės, lydinčios kai kurias nėštumo komplikacijas, riziką. Apie 80 proc. vitamino D pasisavinama per saulės veikiamą odą ir tik apie 20 proc. pasisavinama su maistu (jo, be kita ko, yra jūrinėse žuvyse, kiaušiniuose, piene ir žuvų taukuose). Nėščiosioms rekomenduojama paros kalcio norma yra 1 200 mg. Šį kiekį retai kada galima gauti su maistu, todėl vitaminą D nėštumo metu reikia papildyti geriamaisiais preparatais. Prieš pradedant vartoti vitaminą D rekomenduojama išsitirti ar nėra jo trūkumo norint pritaikyti tinkamą dozę. Profilaktiškai nėščioms rekomenduojama vartoti 600 TV (15 μg) per parą, nutukusioms 1200 TV (30 μg) per parą vitamino D, tačiau dažnai poreikis yra didesnis. Nėštumo metu dėl didesnės vitamino D dozės reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju akušeriu ginekologu. Kai nėštumo metu nustatomas D vitamino trūkumas, dauguma ekspertų sutinka, kad 1000-2000 tarptautinių vienetų D vitamino per dieną yra saugūs.

Vitaminas A ir E

Jie taip pat priklauso vitaminų grupei, kurių nereikėtų perdozuoti dėl persileidimo ir apsigimimų grėsmės. Saugus vitamino A kiekis yra iki 3600 TV, o vitamino E - ne daugiau kaip 10 mg per parą. Vitaminas A svarbus placentos formavimuisi, vaikelio augimui, regėjimui, o nėščiajai padeda palaikyti sveikas gleivines, taip užkirsdamas kelią kvėpavimo takų, šlapimtakių infekcijoms. Vitaminas E svarbus kaip antioksidantas, jis užtikrina audinių atsinaujinimą. Tai nėščiosioms svarbus vitaminas, nes jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Vitamino A paros poreikis nėštumo metu yra apie 1 mg. Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti. Vitamino E paros poreikis nėštumo metu yra apie 15-19 mg. Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Nėščioms moterims vitamino E trūkumas gali sukelti persileidimus.

Vitaminas C

Jis veikia kaip antioksidantas, stiprina imuninę sistemą, turi priešuždegiminių savybių. Rekomenduojama paros dozė nėštumo metu - iki 100 mg. Jei nėščioji, susirgusi sloga, kelias dienas pavartos vitamino C 500 mg, nieko blogo nenutiks. Šis vitaminas organizme nesikaupia, jo perteklius pašalinamas su šlapimu. Tačiau ilgą laiką vartojant didesnius kiekius, bus apsunkinta inkstų veikla, gali pradėti formuotis inkstų akmenys. Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Todėl nėščiosios mityboje šio vitamino neturėtų trūkti. Geriausia, kad vitaminas C būtų gaunamas iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių, o ne iš sintetinių preparatų. Jei vis dėlto vartojami papildai, reikia nepamiršti, kad vitamino C paros dozė nėščiosioms yra apie 100 mg ir jos neturėtų viršyti moterys, esančios inkstų akmenų susidarymo rizikos grupėje. Vitamino C perteklius nėštumo metu (daugiau kaip 1 000 mg) taip pat gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus, rėmenį. Tačiau lig šiol vitamino C pertekliaus teratogeninis poveikis vaisiui nebuvo nustatytas.

B grupės vitaminai

Jie stiprina nervų sistemą, vartojami siekiant susilpninti galvos skausmus ir juos suretinti. Vitaminas B12 labai svarbus kraujodarai. Kartu su geležimi, folio rūgštimi, šis vitaminas saugo besilaukiančią moterį ir vaikelį nuo mažakraujystės. Šio vitamino gali trūkti, jei būsima mama yra vegetarė. Tačiau didelės B grupės vitaminų dozės gali alergizuoti - jei ketinate gerti ne maisto papildą, o vaistinį B grupės preparatą, pasitarkite su gydytoju.

Geležis

Geležis pradedama vartoti antroje nėštumo pusėje, tačiau, jei moteris turėjo mažakraujystę dar iki nėštumo, geležies preparatus reiktų pradėti vartoti jau pradžioje. Geležis yra svarbi ne tik nėščiosios, bet ir kūdikio kraujodarai. Jei būsimai mamai nėštumo metu buvo geležies stokos anemija, gimęs vaikas taip pat turės anemiją, o to pasekmė - raumenų hipotonija, protinis ir fizinis atsilikimas. Net ir nedidelis geležies trūkumas gali nulemti, kad gimus vaikeliui geležies atsargų jam užteks tik pirmus 6 mėnesius, o po to pradės kristi hemoglobino kiekis kraujyje. Reikalingą geležies dozę nustato gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Jos įsisavinimą didina kartu vartojamas vitaminas C, folio rūgštis ir vitaminas B12.

Magnis

Tai antroje nėštumo pusėje pradedamas vartoti mikroelementas. Pagrindinė jo užduotis - palaikyti raumenų normalią veiklą, neleisti jiems spazmuoti. Dalyvaudamas lygiųjų raumenų atpalaidavime, jis užtikrina normalų gimdos tonusą, saugo nuo hipertenzijos, mėšlungio. Rekomenduojamos magnio dozės - 300-400 mg per parą. Jo nebūtina vartoti reguliariai, pavyzdžiui, jaučiant nedidelius gimdos spazmus, tempimą, galima pagerti 2-3 savaites, po to daryti poros savaičių pertrauką.

Kalcis

Naktinis kojų mėšlungis gali būti ir dėl kalcio trūkumo. Ypač jei dar ir slenka plaukai, lūžinėja nagai, genda dantys. Kalcis taip pat būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. Rekomenduojamos dozės - 500-1000 mg per parą. Kartu verta atsiminti, kad ilgas kalcio vartojimas didelėmis dozėmis gali paskatinti akmenų inkstuose, tulžies pūslėje formavimąsi.

Cinkas

Labai dažnai į kompleksinius kalcio preparatus įeina ir cinkas. Jis yra svarbus vaisiaus augimui, taip pat stiprina būsimos mamos imunitetą. Svarbu, kad jo nebūtų daugiau nei 15 mg per parą, nes dėl didesnių dozių gali būti vaisiaus centrinės nervų sistemos ydos.

Jodas

Jis ypač svarbus pirmą ir antrą nėštumo trimestrą. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį, o pastarieji yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodo trūkumas taip pat sukelia ankstyvus persileidimus. Jodo paros dozė - 0,15 mg, galima vartoti natūralias jūros dumblių tabletes. Ypač rekomenduočiau jį vartoti nėščiosioms, turėjusioms ar turinčioms hipotireozę.

Omega-3 riebiosios rūgštys

Nors omega-3 riebiosios rūgštys nepriskiriamos vitaminams, tačiau jos svarbios vaikučio smegenų ir regos vystymuisi, būsimą mamą saugo nuo priešlaikinio gimdymo, pogimdyvinės depresijos. Kai kurie gamintojai jų deda į bendrus vitaminus nėščiosioms, bet labai nedaug, todėl geriau papildomai gerti žuvų taukus.

Vitaminų perdozavimo rizika nėštumo metu

Vitaminų ir mineralų svarbos paneigti neįmanoma, tačiau daugiau ne visuomet reiškia geriau, tad nereiktų pamiršti ir jų perdozavimo sukeliamų rizikų moters ir vaisiaus sveikatai. Pavyzdžiui, buvo vertinamas nėštumo metu itin svarbios folio rūgšties (vitaminas B9) ir kitų vitaminų perteklius nėštumo metu.

“Perdozavimo rizika atsiranda, jei moteris vienu metu vartoja keletą maisto papildų, kurių sudedamosios dalys dubliuojasi, pavyzdžiui, vienu metu geria vitaminus nėščiosioms, odai ir akims, o į juos visus įeina vitaminas A. Taip pat reikia atidžiai peržiūrėti Lietuvoje neregistruotų vitaminų sudėtį. Kartą į mane kreipėsi būsima mama, kuriai vitaminus nėščiosioms atsiuntė teta iš Amerikos. Tačiau šiame preparate esančių vitaminų kiekiai buvo per dideli, todėl rekomendavau jų kol kas negerti“, - aiškina vaistininkė.

Dėl vitamino D pertekliaus gali būti apsigimimų: širdies anomalijos, smegenų, inkstų pažeidimai. Saugus vitamino A kiekis yra iki 3600 TV, o vitamino E - ne daugiau kaip 10 mg per parą. Vitamino C perteklius nėštumo metu (daugiau kaip 1 000 mg) taip pat gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus, rėmenį. Tačiau ilgą laiką vartojant didesnius kiekius, bus apsunkinta inkstų veikla, gali pradėti formuotis inkstų akmenys.

Cinko svarbu, kad jo nebūtų daugiau nei 15 mg per parą, nes dėl didesnių dozių gali būti vaisiaus centrinės nervų sistemos ydos. Ilgas kalcio vartojimas didelėmis dozėmis gali paskatinti akmenų inkstuose, tulžies pūslėje formavimąsi.

Kada vitaminų gali būti per daug?

Jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, pakanka vartoti tik keletą vitaminų: pirmą nėštumo trimestrą - folio rūgštį, vitaminą D, kai nėra galimybės pabūti saulėje, žuvų taukus, o geležį ir magnį - paskutinį trimestrą pagal poreikį. Jei moteris turi nusiskundimų arba jos maisto racionas nėra visavertis, reiktų papildomai vartoti konkrečiai jai reikalingus vitaminus. Jei susidaro sauja vitaminų, patariama gerti kompleksinius vitaminus nėščiosioms.

Kai kurie specialistai maisto papildus nėščiosioms siūlo profilaktiškai pradėti vartoti dar iki nėštumo arba vos sužinojus apie pastojimą. Kokie vitaminai reikalingi, o gal yra tokių, kurie gali pakenkti? Ar gali jų būti per daug? O gal keturiasdešimtmetei „nėštukei“ reikia daugiau vitaminų nei dvidešimtmetei? - dažnai girdimus klausimus vardija vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Būtina atidžiai peržiūrėti Lietuvoje neregistruotų vitaminų sudėtį. Kartą į mane kreipėsi būsima mama, kuriai vitaminus nėščiosioms atsiuntė teta iš Amerikos. Tačiau šiame preparate esančių vitaminų kiekiai buvo per dideli, todėl rekomendavau jų kol kas negerti.

Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs, nes dėl vaisiaus vystymosi ir daugelio gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis. Sužinokite, kokius vitaminus vartoti, kad motina ir kūdikis būtų sveiki. Kuris iš jų svarbiausias - C, D, A ar E?

tags: #vitaminas #c #perdozavimas #nestumo #metu

• Atsargumo priemonės naudojant kakavos sviestą nėštumo metu
• Kūdikių augimo rodikliai: kada sunerimti?
• Nėštumo simptomų apžvalga
• Kaip žaisti domino su vaikais 5-8 metų
• Kaip išrinkti dovaną 1-2 metų vaikui