Nors dažnai girdime apie kačių ar šunų prieglaudas, apie namus fermos gyvūnams, tikriausiai, numanome retas. Tačiau tokių ypatingų namų įkūrėjai ir jų kasdienybė, vargai bei veiklos teikiamas džiugesys atskleidžia svarbią gyvūnų gerovės pusę.
Fermos gyvūnų namų šeimininkai - Viktorija ir Edvardas. Žodis „namai“ čia yra esminis, nes tai toli gražu ne prieglauda. Jie pabrėžia: „Mes neturime prieglaudos. Prieglaudos viena iš pagrindinių paskirčių - ieškoti gyvūnams nuolatinių namų.“
Viktorija ir Edvardas, kiek save pamena, visada mylėjo gyvūnus. Viktorija, būdama 19 metų, pradėjo aktyviau gelbėti gyvūnus iš gatvių, savanoriauti gyvūnų globos organizacijose, kurios tada Lietuvoje dar tik kūrėsi. Ji organizuodavo koncertus, akcijas gyvūnų teisių temomis ir Tauragėje įsteigė „Lesės“ filialą. Veikli mergina, atsisakiusi visų gyvūninės kilmės produktų, kelerius metus svajojo apie saugius namus fermos gyvūnams, žinodama, kad Amerikoje tokių įstaigų yra daug ir kai kurios gyvuoja jau 25-30 metų.
Edvardas nuo pat mažumės gelbėdavo gyvūnėlius kieme, statydavo jiems namelius. Jis prisimena: „Ryšys tarp gyvūnų ir maisto vienu metu tarsi išsitrynė. Būdamas vaikas, nežinojau, kad valgau tuos pačius gyvūnus, kuriuos myliu ir su kuriais stengiuosi nepraleisti progos nusifotografuoti.“ Vėliau, sulaukus dvidešimties, atsitikus nelaimei šeimoje, Edvardas ėmė daugiau keliauti, mąstyti apie sveikesnį gyvenimo būdą. Sutikęs Viktoriją ir gavęs informacijos apie siaubą, kurį gyvūnai patiria skerdyklose ir fermose, jis nustojo valgyti kiaušinius ir pieno produktus. Visą gyvenimą pragyvenęs Vilniuje, vaikinas ėmė svajoti apie gyvenimą gamtoje, sodyboje, ramybėje.
Gyvenime atsiradus Viktorijai ir gimus idėjai įkurti „Tris paršelius“, susiformavo poreikis ieškoti sodybos. „Netikėtai radome šią vietą - čia dabar gyvename ir vykdome veiklą“, - sako Viktorija. „Šiuo metu beveik visas mano laikas skirtas „Trims paršeliams“.“
Nors kartais kyla noras viską mesti ir dirbti „normalų darbą“, jie supranta, kad be jų pagalbos liktų daugybė gyvūnų. Klausimas „kas paims tuos gyvūnus?“ skamba kaip nuolatinis iššūkis.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos iššūkiai
Panevėžio gyvūnų globos draugija, įkurta 1999 m. gegužės mėn., jau daug metų rūpinasi likimo nuskriaustais gyvūnais. Nuo 2008 metų asociacija bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, o 2008 m. liepos 10 d. buvo pasirašyta paslaugų atlikimo sutartis, kuri sėkmingai vykdoma ir atnaujinama kasmet.
Apie Gyvūnų globėjų asociacijos atliekamus darbus ne kartą buvo rengti reportažai, sukėlę didelį visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Taip pat asociacija aktyviai dalyvauja projektuose, padedančiuose rizikos grupių jaunimui socializuotis, sudarytos sutartys su Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriumi - pataisos namais, Kauno regiono pataisos inspekcija bei Kauno Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapija.
Tačiau veikla susiduria su iššūkiais. Prieš maždaug 16-iolika metų pagal panaudą gyvūnų prieglaudai suteiktas patalpas Turto bankas planuoja parduoti aukcione. Su Panevėžio gyvūnų globos draugija sudaryta panaudos sutartis galioja iki 2029 m., tačiau ateitis neaiški. „Kol sutartis nesibaigusi, mums nieko negali padaryti. O jai pasibaigus, mums gali pasakyti viso gero, kad jūsų čia nebūtų per kelias dienas“, - nerimauja asociacijos atstovai.
Panevėžio rajone, Kaimiškyje, likimo nuskriaustus keturkojus glaudžianti, prižiūrinti, maitinanti ir gydanti įstaiga praėjusiais metais sulaukė ne tik daug gyventojų dėmesio, bet ir neįtikėtinos dovanos. Tačiau ne visos istorijos baigiasi laimingai. Iš Aukštaitijos sostinės su smagia staigmena namo grįžusi gyventoja Dovilė Norvilienė, pasiėmusi per Panevėžio gyvūnų globos draugijos organizuotą akciją jauną kalytę, kartu gavo ir mirtiną jos ligą.
Miesto pakraštyje baigėsi daug metų veterinarus ir gyvūnų globėjus piktinusi ir šiurpinusi šunų fermos era. Apleistos sodybos šeimininkė krūtine užstodavo visą būrį išalkusių, parazitais apėjusių keturkojų. Po savanorių ir Savivaldybės institucijų surengtos gelbėjimo operacijos, daugybė gyvūnų buvo išgelbėti.
Tačiau ne visos gelbėjimo operacijos būna sėkmingos. Panevėžio rajone, Bliūdžių kaime, vyko bene 40-ies šunų gelbėjimo operacija, kur gyvūnai buvo laikomi itin baisiomis sąlygomis. Deja, Panevėžio gyvūnų globos draugijos organizuota operacija baigėsi nesėkme, mat gyvūnai liko gyventi baisiomis sąlygomis.
Parama gyvūnams: kaip padėti?
Gyvūnų globos organizacijos kasdien susiduria su daugybe iššūkių, todėl finansinė parama yra itin svarbi. Meilės ir dėmesio šuneliams suteikti galima, tačiau tinkamai jais rūpintis iki kol jie suranda naujus namus, reikia finansinės paramos.
Vienas iš būdų paremti gyvūnus - skirti 1,2% gyventojų pajamų mokesčio. Tai galima padaryti deklaruojant pajamas. Daugybė organizacijų dirba gyvūnų gerovės srityje, pavyzdžiui:
- VšĮ „Kaimo grandinė”
- VšĮ „SOS gyvūnai”
- VšĮ „Šlapia nosytė”
- VšĮ „Penkta koja”
- Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacija
- Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija
- Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas”
- VšĮ „Tušti narvai” (vienija žmones, siekiančius pagerinti fermos gyvūnų situaciją)
- VšĮ „Trys paršeliai” (saugūs namai „fermos“ gyvūnams)
Taip pat svarbu remti ir didesnes gyvūnų globos įstaigas, kurios teikia ataskaitas apie savo veiklą. Tarp jų - UAB „Nuaras“, Asociacija „Keturkojo viltis“, VšĮ „Katino svajonė“, VšĮ „Lesė“, Beglobių gyvūnų labdaros ir paramos fondas „Nojus“, VšĮ „Būk mano draugas“, VšĮ „Linksmosios pėdutės“, VšĮ Gyvūnų globos namai „Mindraja“, Asociacija „Keturkojo draugas”, Mažeikių gyvūnų globos draugija, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyrius, VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ „Vyšnių sodas“ bei Visagino gyvūnų globos draugija.
Savanorystė taip pat yra neįkainojama pagalba. Jeigu galite skirti bent truputį laiko, mylite gyvūnus, esate atsakingas ir rūpestingas - kviečiame savanoriauti!
Gyvūnų globa: nuo egzotinių iki fermos gyvūnų
Panevėžio gyvūnų globos draugija rūpinasi visais gyvūnais - plunksnuotais, žvynuotais, kailiniuotais, nes visi jie yra verti gyventi.
Pagalba egzotiniams ir dekoratyviniams gyvūnams: Jeigu neturite galimybės auginti ar radote dekoratyvinį/egzotinį gyvūną - praneškite jiems. Jie turi ne vienerių metų praktiką ir patirtį globojant egzotinius ir dekoratyvinius augintinius. Šalies klimatas netinka daugumai egzotinių gyvūnų, tokių kaip papūgos, ropliai, žiurkėnai, degu ar šinšilos.
Istorija apie audinę Bruknę: 2018 m. lapkritį gyvūnų globos namai „Šiaulių letenėlė“ kreipėsi pagalbos į Lingailių kaimą atklydusiai audinei. Ji buvo pabėgusi iš netoliese esančios kailių fermos, o tai reiškė, kad Bruknei niekada neteks gyventi gamtoje. Kadangi ji visą gyvenimą praleido mažame fermos narve, ji nebuvo išmokusi reikiamų įgūdžių ir natūraliomis sąlygomis neišgyventų. Todėl jai buvo sukurtas naujas namas, atitinkantis audinės poreikius. Bruknė, kuri visą savo gyvenimą praleido ankštame narve, matydama tik grotas ir užuosdama smarvę, netrukus pradėjo tyrinėti savo naujus namus: kapstyti žemę, landžioti tuneliais, vaikytis bites bei nardyti vandenyje. Svarbiausia, ji pajuto saugumo jausmą. Kailių fermeriai dažnai meluoja, sakydami, kad audinėms fermose nereikia plaukioti, nes jos plaukioja tik tam, kad susimedžiotų maistą. Ši miela, linksma ir smalsi audinė vos išvengė mirties dujų kameroje. Pabėgusi iš kailininkų gniaužtų, Bruknė tapo kovos prieš kailių fermas simboliu. Jos drąsa įkvepia ieškoti žmonių, galinčių tapti jos sąjungininku.
Pavyzdys: Tamsio istorija: Šunelis, kurį vadino Ilgakoju, gyveno kaip Tarzanas - visą dieną uždarytas sandėliuke, tarp šiukšlių, be jokio langelio ar saulės spindulėlio. Vakare jis būdavo išleidžiamas į lauką, bet ryte vėl uždaromas. Mes jį pavadinome TAMSIUMI. Tai labai geras, gražus šunelis, kuriam viskas dar prieš akis. Jam reikės išmokti žaisti su kamuoliukais, eiti pasivaikščioti, pamokyti komandų ir padėti jam suprasti, kad žmogus tai ne priešas, o jį mylintis šeimininkas. Bobulė sakė, kad jis yra mielas, geras, draugiškas šuo, tiesiog bijo žmogaus. Važiuojant su mašina, kurį laiką bijojo pajudėti ir žiūrėti, kur jis ir su kuo. Bet smalsumas nugalėjo, šuniukas pradėjo dairytis, paskui ir drąsiau žvalgytis pradėjo. TAMSIS yra jaunas, apie 1-2 metų, ilgesnio plauko, nedidelio ūgio. Viename video matysite sandėliuką, kur gyveno Tamsis ir kalytė Taksų mišrūnė, kuri turi kelių savaičių vaikelius. Taigi istorijos iš šios bobulės kiemo vis nesibaigia. TAMSIUKO kastracijai, skiepui ir čipui, bei nublusinimui ir nukirminimui prašome paramos. Taip pat norisi šuneliui suteikti skanesnį kąsnelį. Jeigu nelikote abejingi šiai istorijai, aukodami paminėkite TAMSIUI.
Pavyzdys: Pagalba katytėms Pasvalio rajone: Vaškų seniūnijoje, Pasvalio rajone gyvena senyva moteris. Jos kieme vaikšto ir namuose gyvena virš 15 katyčių, o sename tvarte apie 10 puslaukinių ožkų, yra jaunų ožkyčių. Močiutė neišgalėjo pasirūpinti turimais gyvūnais, sterilizacijomis, todėl situacija tapo tiesiog apverktina. VšĮ „Vyšnių sodo“ darbuotojai į kaimą važiuoja dviem automobiliais, kad spėtų atvykti į vienkiemį tuo metu, kai katytės yra maitinamos ir bus didžiausia tikimybė jas pagauti. Tikimasi, kad iki penktadienio dar atsiras geros širdies žmonių, kurie sutiktų priglausti katytę ar ožkytę. Prašoma pagalbos, prisidėjimo, pasiūlyti namus vienai iš katyčių ar ožkyčių.
