Vienas iš svarbiausių vaiko teisių, įtvirtintų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse, yra teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Ši teisė užtikrina vaiko identiškumo išsaugojimą ir yra pamatinė jo asmens tapatybės dalis. Dažniausiai vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė, ir, jei tėvai yra susituokę, pavardės suteikimas paprastai nekyla klausimų. Tačiau kartais atsiranda situacijų, kai vaiko pavardę reikia pakeisti.
Kai abu tėvai sutaria dėl pavardės pakeitimo, procedūra yra paprastesnė. Tačiau rimti ginčai kyla tuomet, kai vienas iš tėvų nesutinka su pavardės pakeitimu ir neduoda tam sutikimo. Tokiais atvejais sprendimą turi priimti teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir, svarbiausia, į vaiko interesus.
Vaiko teisė į pavardę ir tėvų valdžia
Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Vardo ir pavardės suteikimas yra svarbus įrašant duomenis į vaiko gimimą patvirtinantį dokumentą - gimimo liudijimą.
Apelianto, kaip tėvo, valdžia nepilnametės dukros atžvilgiu nėra ir nebuvo apribota. Apeliantas nepilnametės dukros atžvilgiu nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, kuriais nepilnametės dukros interesai galėtų būti pažeisti. Tačiau teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pakeitus mergaitės pavardę nebus išsaugojamas jos identiškumas. Kadangi tėvo pavardė yra įrašyta vaiko gimimo liudijime, vaikas savaime sužinos, kas yra biologinis vaiko tėvas, todėl vaiko identiškumas nėra pažeidžiamas.
Konkrečios bylos aplinkybės ir teismo sprendimai
Viena iš nagrinėtų bylų, kurioje ieškovė prašė pakeisti nepilnametės dukters pavardę, atskleidžia sudėtingą teisinę situaciją. Ieškovė nurodė, kad ji sudarė santuoką su kitu vyru (ne dukros tėvu), ir vaiko suvokimu tai sudaro jos šeimą. Atsakovas, dukros biologinis tėvas, prašė apylinkės teismo sprendimą pakeisti pavardę panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti.
Byloje išvadą pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyrius. Institucija savo poziciją grindė prielaida, kad ateityje motina gali sukurti naujus santykius ar ištekėti, todėl vaiko pavardės klausimas galėtų kilti dar kartą. Tačiau teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nustatė, kad vaiko biologinis tėvas neturi jokio realaus ryšio su vaiku. Teismas taip pat pažymėjo, kad tėvystė reiškia ne tik teisinį, bet ir socialinį ryšį su vaiku.
Kitoje byloje, kurios nagrinėjimo data 2018 m., ieškovė A. M. ieškiniu prašė pakeisti nepilnamečio sūnaus N. J. pavardę į jo motinos M. pavardę. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, realiai niekada nedalyvavęs vaiko auklėjime, kategoriškai atsisako duoti sutikimą sūnaus pavardės pakeitimui. Atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2017-01-30 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 15 metų. Ši aplinkybė, dėl žiauraus nusikaltimo padarymo ir ilgalaikio nuteisimo, buvo paskelbta žiniasklaidoje ir turėjo neigiamą poveikį vaiko psichinei raidai.
Vaiko niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšys su savo tėvu. Atsakovas gera valia neteikė sūnui išlaikymo, visiškai nesirūpino jo auklėjimu ir ugdymu. Tokiais atvejais teismas, vertindamas vaiko interesus, gali svarstyti apie pavardės pakeitimą net ir nesant vieno iš tėvų sutikimo, ypač jei tai daroma siekiant apsaugoti vaiko gerovę ir užtikrinti jo integraciją į naują šeimos aplinką.
Teisminio proceso Nr. Civilinė byla Nr. šiuos atvejus iliustruoja, kad kiekviena byla yra individuali, ir teismas priima sprendimą, atidžiai vertindamas visas aplinkybes, įskaitant tėvų santykius su vaiku, vaiko gerovę ir jo identiškumo išsaugojimo svarbą.
