Gera ar pakankama pieno gamyba yra labai svarbi tam, kad kūdikis galėtų tinkamai maitintis ir augti. Šiame straipsnyje nagrinėjamos galimos, bet toli gražu ne visos, mažos ar nepakankamos pieno gamybos priežastys. Kai kurių priežasčių galima bandyti išvengti, kitas galima išspręsti darbu ir kantrybe, kitų gali nepavykti įveikti ir pieno gamybos padidinti gali ir nepasisekti. Tačiau labai svarbu suprasti, kad ribas mes galime aptikti tik pabandę jas įveikti, o ne nuleisdamos rankas susidūrę su sunkumais.
Taip pat svarbu žinoti, kad maitinimas mamos pienu nėra tik juoda arba balta, tik 100 proc. mamos pienas arba jo visiškai neduodama. Palaikant esamą pieno kiekį ir papildomai maitinant dirbtiniu mamos pieno pakaitalu galima sulaukti meto, kuomet kūdikis pradės valgyti kitą maistą ir juo pakeisti dirbtinį mamos pieno pakaitalą.
Kūdikio žindymo svarba ir technika
Kūdikis turėtų turėti galimybę žįsti krūtį tiek dažnai ir tiek ilgai kiek jam norisi. Normaliose situacijose netaikoma jokių ribojimų kiek laiko, kaip dažnai ir kurią krūtį naujagimis ar kūdikis turėtų žįsti. Antras dalykas, kuris labai svarbus, yra tai, kaip kūdikis žinda krūtį. Kūdikis turėtų žįsti krūtį apžiojęs kaip galima daugiau, ir taip pat asimetriškai spenelio atžvilgiu: apatinis žandikaulis turi pagauti daugiau krūties audinių po speneliu, nei viršutinis virš spenelio.
Tačiau daug svarbiau yra tai, ar kūdikis apžiojęs krūtį tik čiulpia, ar ir ryja. Rijimas yra būtinas tam, kad pienas iš krūties patektų į pilvą. Jeigu kūdikis tik čiulpia (o taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių), tai nors ir neribosime jo buvimo prie krūties, pieno kiekis nedidės, o dar gali ir pradėti mažėti. Ir prastai žįsdami kūdikiai ryja, kai mamai sukeliamas pieno tekėjimo refleksas. Tačiau nedaugeliui mamų išsilaiko toks stiprus pieno tekėjimo refleksas vien jis palaikytų pieno gamybą. Dideliai daugumai kūdikių reikia patiems įdėti pastangų ištraukiant pieną iš krūties.
Priežastys, galinčios turėti įtakos pieno gamybai
Krūtų operacijos
Jeigu buvo atliekamos krūtų sumažinimo operacijos, kurių metu pašalinta daug liaukinio audinio, perkeltas rudasis laukelis ir spenelis, pjūvis darytas aplink rudąjį laukelį ar skersai krūties audinius, ypač jei operacija daryta palyginti neseniai, gali būti sunku pagaminti pakankamą pieno kiekį kūdikiui išmaitinti.
Medicininės būklės
- Policistinių kiaušidžių sindromas.
- Nepakankamai išsivysčiusios krūtys. Taip, krūtys gali būti nepakankamai išsivysčiusios. Tačiau vien iš pažiūrėjimo į krūtis nepasakyčiau, kad mama neturės pakankamai pieno, nes vien išvaizdos negana. Krūtys gali gaminti skirtingą pieno kiekį, viena gali gaminti daugiau, nei kita, o žinome, kad ir viena krūtimi galima išmaitinti kūdikį.
- Pogimdyminis tiroiditas. Jeigu po gimdymo sutrinka skydliaukės veikla ir išskiriama per mažai skydliaukės hormonų, tai gali turėti pieno gamybą mažinantį poveikį. Tai, kad skydliaukė puikiai veikė iki gimdymo, nieko nesako, nes šis sutrikimas atsiranda būtent po gimdymo. Todėl esant mažai pieno gamybai, kai viską kita puiku, verta pasidaryti skydliaukės hormonų tyrimą.
- Mažakraujystė mamai. Kai mamos hemoglobinas yra mažesnis nei 100 g/l, mamos dažniau įvardija pieno trūkumo simptomus nei tos mamos, kurios turi aukštesnį hemoglobiną.
- Teka liuteininė cista. Ši cista susidaro kiaušidėse nėštumo metu ir išskirdama testosteroną gali slopinti pieno gamybą. Galiausiai sunyksta savaime ir apie 3-4 savaitę pieno gamyba galiausiai susinormalizuoja.
Gimdymas ir jo komplikacijos
- Gimdymo būdas. Daugiausiai keblumų kelia neplanuotas cezario pjūvis. Tyrimai rodo, kad po jo mamoms pienas gali atsirasti vėliau. Tačiau oda prie odos kontaktas su kūdikiu gali pakelti mamos oksitocino kiekį, palengvinti skausmą ir liūdesį dėl operacijos, o tuo pačiu ir palengvinti pieno tekėjimą. Planuoto cezario pjūvio atveju įmanoma organizuoti gimdymą taip, kad kūdikis būtų iš karto padėtas mamai ant krūtinės ir galėtų žįsti dar operacijos metu.
- Nukraujavimas po gimdymo. Jeigu kraujavimui stabdyti buvo ilgą laiką naudoti oksitocino pakaitalai, jie gali turėti neigiamą poveikį pieno gamybai. Mamos po didelio kraujo netekimo gali jaustis išsekusios ir neturinčios jėgų 6-12 savaičių po gimdymo.
- Šyhano (Sheehan) sindromas. Taip vadinamas didelio kraujo kiekio netekimas gimdymo metu, sukeliantis priekinės hipofizės skilties pažeidimą. Kadangi hipofizė išskiria prolaktiną, netekus daug kraujo ir sutrikus hipofizės veiklai pieno gamyba gali neprasidėti, nes neesant prolaktino kraujyje, pieną gaminančios ląstelės gali sunykti. Situaciją galima bandyti keisti vartojant prolaktiną imituojančius vaistus ir tęsti žindymą ar pieno ištraukinėjimą. Jeigu hipofizės sutrikdymas nebuvo didelis, pieno gamyba gali kiek vėluoti.
- Tarpvietės kirpimas ir siuvimas. Kadangi tokius kirpimus paprastai mamoms skauda labiau ir ilgiau, skausmas gali slopinti natūralaus oksitocino išsiskyrimą.
- Vakuumo naudojimas. Gali sukelti sunkumų kūdikiui žįsti krūtį dėl patirtos traukimo traumos. Su vakuumo naudojimu susijęs ir padidėjęs bilirubino kiekis - didesnė naujagimių gelta, kuri gali kelti mieguistumą.
- Placentos likučiai gimdoje. Placentos likučiai gimdoje gali neleisti prasidėti pieno gamybai, o mamai pasireikšti kaip tebesitęsiantis kraujavimas skaisčiai raudonomis išskyromis, kurios po 3 dienų nesikeičia į rusvas, o dar po 9 į blyškias su rusvu atspalviu. Jeigu iki 5 dienos mama nepajuto krūtų prisipildymo jausmo, priešpienis nekeičia savo spalvos ir kiekio po 4 paros, o kūdikis nuolat atrodo nepatenkintas prie krūties, nepakankamai šlapinasi ir tuštinasi, tai gali būti placentos likučių gimdoje padariniai.
Vaistų ir kitų medžiagų poveikis
- Vaistų naudojimas gimdymo metu. Epidūrinė nejautra, naudota gimdymo metu viena ar kartu su sintetiniu oksitocinu skatinant gimdymo veiklą, sutrikdo natūralaus oksitocino išsiskyrimą žindymo metu. Dėl to net ir priešpienį kūdikiui gali būti sunkiau ištraukti. Be to, vaistų poveikis naujagimiui gali trukdyti tinkamai elgtis prie krūties, kai kurių vaistų poveikis naujagimiams gali trukti iki 63 valandų. Odos kontaktas ir kūdikio šlapinimosi ir tuštinimosi bei svorio pokyčių stebėjimas turėtų teigiamą poveikį. Kai mama yra odos kontakte su kūdikiu, šalia būtinai turi būti dar vienas žmogus, galintis prižiūrėti juos abu ir padėti. Po epidūrinės nejautros naujagimiams gali būti labai sunku žįsti, daugelis per pirmas 4 val nesugeba pažįsti pirmą kartą, o per 24 valandas pažinda vos porą kartų.
- Vaistažolės, mažinančios pieno gamybą. Nėra tvirtų įrodymų, tačiau laikomasi nuomonės, kad dideli kiekiai šalavijų, čiobrelių, mėtos, rozmarinų ir petražolių gali mažinti pieno gamybą, tačiau vartojami nedideliais kiekiais, kaip prieskoniai, neturėtų turėti įtakos.
- Hormoninės kontracepcijos vartojimas. Dirbtinis estrogenų ir progesteronų vartojimas gali neigiamai veikti pieno gamybą. Renkantis hormonines šeimos planavimo priemones geriau pradėti nuo tablečių, kad pastebėjus neigiamus pokyčius būtų galima jų vartojimą nutraukti.
- Mėnesinių ciklas. Nėštumas. Nėštumo atveju kūnas persitvarko taip, kad galėtų auginti kitą kūdikį ir ruošia krūtis kitam kūdikiui žindyti. Staigus pieno kiekio sumažėjimas ir taip pat atsiradęs spenelių jautrumas žindymo metu gali būti nėštumo požymiai.
- Alkoholis.
- Vitaminas B6. Dideli B6 vitamino kiekiai galėtų slopinti pieno gamybą, nors tyrimai nėra vieningi. Jeigu vartojate įvairius maisto papildus, pasitikrinkte kiek vitamino B6 iš viso suvartojate per parą.
- Vaistai. Pseudoefedrinas, dedamas į įvairius vaistus nuo alergijos, slogos, sinusito, bronchito ar astmos yra žinomas pieno gamybos slopintojas. Xylometazoline Hydrochloride, dedamas į vaistus nuo slogos, jeigu naudojamas didelėmis dozėmis ilgiau kaip 3 paras gali mažinti pieno gamybą. Taip pat verta pasižiūrėti kokia sudėtis yra gydomųjų arbatų, kurios reklamuojamos kaip vieno puodelio vaistas nuo blogos savijautos.
Kūdikio elgesys ir mityba
- Naujagimių gelta. Didelė naujagimių gelta gali kelti mieguistumą ir kūdikis gali nepajėgti išsitraukti viso jam reikalingo priešpienio ar pieno.
- Kūdikio liežuvio ar viršutinės lūpos pasaitėlis.
- Maitinimas mišiniu retkarčiais. Kai mišinys duodamas neesant būtino reikalo, kūdikis pasisotina nevalgydamas iš krūties.
- Čiulptuko davimas. Čiulptukas, ypač daug naudojamas, gali keisti kūdikio čiulpimo judesius. Maža to, tėvams gali būti lengva praleisti alkio ženklus, o kūdikiui gali būti sunkiau juos parodyti.
- Mieguistas kūdikis. Nors rekomenduojama žindyti naujagimį pagal poreikį, visgi yra riba kiek kūdikis gali miegoti nevalgęs, ypač kol jis yra labai mažas ir pieno kiekis reguliuojasi. Mažiausias maitinimų skaičius turėtų būti 8, o tai reiškia, kad kūdikį reiktų žadinti kas 3 valandas ir maitinti, visą parą. Po 4-6 savaičių galima leisti kūdikiui, kuris nori, miegoti ilgiau, tačiau gali reikėti pasižadinti, jeigu krūtinė prisipildė arba, jei nepavyksta pažadinti, pieną ištraukti rankomis ar pientraukiu. Kai kurie kūdikiai iš karto užmiega, vos pridėti prie krūties. Jeigu taip nutinka dažniausiai, būtina stebėti kūdikio augimo ir pakankamo maisto gavimo požymius, o pieną po bandymo pažindinti ištraukti.
- Vienos krūties davimas vieno maitinimo metu. Paaugusiems kūdikiams vienos krūties gali puikiai užtekti, tačiau kuo mažesnis kūdikis, tuo atidžiau reikia sekti jo ženklus. Jeigu aktyviai žindęs prie vienos krūties kūdikis paleidžia ir ima rodyti mamai alkio požymius, galite bandyti priglausti prie tos pačios krūties, galite pritaikyti krūties kompresiją. Bet jeigu jis nepatenkintas vėl atsitraukia ir nori valgyti, duokite ir antrąją.
Kiti veiksniai
- Viršsvoris.
- Ištuštėjusių krūtų jausmas. Apie 4-6 savaitę gali atsirasti jausmas, kad krūtys, iki tol nuo maitinimo iki maitinimo prisipildydavusios pieno, kurį mama gali jausti fiziškai, ima nebeprisipildyti. Tai visiškai normalu, tačiau kai kurios mamos išsigąsta, kad trūksta pieno ir pradeda ilginti tarpus tarp maitinimų iš krūtų laukdamos prisipildymo jausmo, o tuo metu kūdikį maitina mišinuku.
- Susidėvėjęs ar netinkamas pientraukis. Jeigu ištraukinėjate pieną pientraukiu, svarbu, kad jis tikrai gerai veiktų.
Pokyčiai krūtinėje po gimdymo
Krutinės nukarimą lemia ne maitinimas, o nėštumas. Nėštumo metu (pirmajam trimestrui) riebalinės liaukos (kas ir daro krūtis gražias) yra pakeičiamos pieno liaukomis, tad ar maitinant ar ne, krūtys bus pasikeitusios nuo nėštumo. Krūtinės pokyčius po gimdymo lemia keletas veiksnių:
- Nėščiosios amžius.
- Priaugti kilogramai per nėštumą (kuo daugiau svorio, tuo labiau krūtys išsitęs.)
- Svorio netekimas po nėštumo (kuo daugiau metama svorio, tuo mažiau riebalų krūtyse, tuo labiau gali nukarti.)
Kai kurios moterys pastebi, kad po gimdymo krūtinė padidėjo vienu dydžiu ir tokia liko, nei nukarė, nei dar kas joms pasidarė. Kitos, turinčios mažą krūtinę, pastebi, kad po gimdymo ji visai nieko neliko, nors tikėjosi, kad padidės. Taip pat pasitaiko atvejų, kai krūtinė po gimdymo ir žindymo pradingsta, o ne nukara.
Svarbu atsiminti, kad kūdikio sveikata ir gerovė yra svarbiausia. Nors krūtinės pokyčiai gali kelti nepatogumų, svarbu koncentruotis į vaiko poreikius ir pasirūpinti tinkama mityba.
tags: #krutines #sumazejimas #po #gimdymo
