Krikštas - tai vienas svarbiausių sakramentų krikščioniškoje tradicijoje, simbolizuojantis naują pradžią ir įsiliejimą į tikinčiųjų bendruomenę. Vienas iš svarbiausių Krikšto ritualo elementų yra krikštatėvių pasirinkimas. Tačiau su šia tradicija susiję daugybė klausimų, mitų ir prietarų, kurie kartais kelia sumaištį ir dvejonę.
Prietarai ir tikrovė: kas gali būti krikštatėviais?
Itin daug prietarų yra apaugę klausimą, ar kūdikio besilaukianti moteris gali būti krikštamote. Tarkime, situacija galėtų būti tokia: tik gimus pirmagimiui, laimingi tėvai susitaria su geriausių šeimos draugų pora, kad jie bus sūnelio krikšto tėvai. Tačiau artėjant krikštynų datai, būsimoji krikštamotė sužino pati besilaukianti kūdikio. Abi šeimas kankina klausimas, ar ji galės, kaip iš anksto numatyta, būti krikštamote, nes... Tarp žmonių šia tema apstu įvairiausių gandų. Manoma, kad apskritai negalima atsisakyti būti krikštatėviais, tačiau vieninteliu atveju tai būtina padaryti - jei moteris pati laukiasi kūdikio. Mat nuo seno plinta įsitikinimas, kad jei nėščia eisi į kūmas, savo būsimo kūdikio laimę atiduosi krikštavaikiui. "Dviejų vaikų Dievas nekrikštija", "Svetimą krikštiji, savą laidoji", "Tavo vaiko laimę nusineš krikštavaikis" - šie ir kiti prietarai gajūs iki šiol. Maža to - yra žmonių, manančių, kad ne vien nėščia moteris, bet ir jos vyras negali būti krikštatėviais. Tai neva gali grėsti didele nelaime - persileidimu, kurio nors vaiko liga ar net mirtimi.
Kadangi šie ir kiti prietarai yra susiję su brangiausiu turtu - vaikais, retkarčiais pasitaiko, kad tėvai nutaria nerizikuoti. "Gal bobučių patirtis nėra iš piršto laužta?" - svarsto jie. Ir palaukia, kol numatytoji krikštamotė pagimdys savo kūdikį. Arba ieško savo vaikui kitų krikštatėvių.
Atsakymas tėra vienas: Bažnyčia yra nesuderinama su prietarais. Tiek kūdikio besilaukianti moteris, tiek jos vyras gali būti krikšto tėvai. Nemažai painiavos gali sukelti ir vyraujantis įsitikinimas, kad krikšto tėvai būtinai turi būti du žmonės.
Krikštatėvių skaičius ir jų vaidmuo
Lietuvoje tradiciškai įprasta, kad krikštatėviai būna du žmonės - dvasine prasme tai tarsi atspindi žemiškąją šeimą. Tačiau, prispyrus aplinkybėms, vaiką krikštyti gali ir vienas žmogus. Šiuo aprašytuoju gyvenimiškuoju atveju - viena krikštamotė. Taigi kitų krikšto tėvų ieškoti nėra būtina. Čia svarbu priminti, kad bažnytinė teisė reikalauja, jog krikštijant privalėtų būti bent vienas krikštatėvis. Maksimalus krikštatėvių skaičius nėra nustatytas, todėl yra šalių, kur tradiciškai kviečiama daugiau negu du krikštatėviai - pavyzdžiui, keturi žmonės. Tačiau ir Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai tėvai trokšta, kad jų atžalą krikštytų ne viena, bet dvi sutuoktinių poros, pavyzdžiui, giminaičių ir geriausių šeimos draugų. Tokios krikštynos galimos. Tačiau dvasininkai perspėja: daugiau krikštatėvių kviečiamasi ne tam, kad būtų galima pasipuikuoti, o nuoširdžiai siekiant dvasinio ryšio ir naudos krikštijamajam.
Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie, jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje, yra sulaukę bent 16 metų amžiaus ir pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų. Suaugusiajam krikštijantis taip pat reikalingi krikšto tėvai. Visų pirma krikštatėvius reikia parinkti tokius, kurie ir būtų pavyzdžiu savo krikšto vaikui, ir galėtų, esant reikalui, pakeisti tėvus, padėti pasirūpinti jo ateitimi, ypač religiniu auklėjimu.
Kiti svarbūs aspektai: dvyniai, santuoka ir tikėjimas
Dėl nežinojimo atsirandančių klaidingų įsitikinimų pasitaiko dar ir kitais atvejais. Tarkime, manoma, kad krikštatėviai būtinai turi būti vyras ir žmona - tai yra sutuoktiniai. Tačiau Bažnyčia primena: krikštatėviai nebūtinai privalo būti vienas su kitu susituokę žmonės. Bet jei jie yra ir iš skirtingų šeimų, reikalaujama, kad jie kiekvienas gyventų teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje.
Iš čia atsakymai klausiantiesiems, ar nesusituokusi, tačiau kartu gyvenanti pora gali būti krikšto tėvais? Ar išsiskyręs vyras gali būti krikšto tėvas? Kaip partneriai gyvenantys vyras ir moteris negali būti krikšto tėvais. O jeigu vyras yra išsiskyręs ir sukūręs civilinę santuoką, jis irgi negali būti krikšto tėvu, nes negyvena pagal tikėjimo reikalavimą. Tačiau ši nuostata negalioja Santuokos sakramento neturintiems tėvams, siekiantiems pakrikštyti savo kūdikį. Pagal Bažnyčios kanonus, tėvų statusas šiuo atveju neturi jokios reikšmės.
Bažnyčia vėlgi atmeta abejones ir duoda aiškų atsakymą į klausimą, ar dvynukams gali būti tie patys krikštatėviai: dvynukai gali turėti tuos pačius krikštatėvius. Toks pat atsakymas ir tėvams, norintiems sužinoti, ar, tarkime, pamečiui (ar kelerių metų laikotarpiu) gimusioms sesutėms, broliukams gali būti tie patys krikšto tėvai. Taigi išvada - aiški: jokių apribojimų šiuo atveju Bažnyčia nenumato, tad tos pačios šeimos vaikams gali būti tie patys krikštatėviai.
Katalikų bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų. Krikščionis ne katalikas gali būti tik krikšto liudininku, bet nėra laikomas krikštatėviu. Bent vienas iš dviejų krikšto tėvų privalo būti katalikas.
Krikšto apeigos ir simboliai
Krikšto apeigos prasideda persižegnojant. Kunigas klausia tėvų: „Kokį vardą išrinkote šiam kūdikiui?” Pasakomas vaiko vardas. Po to kunigas klausia tėvų, ko jie prašo šiam kūdikiui iš Dievo Bažnyčios. Tėvai atsako: „Krikšto”. Kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Tada vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai. Toliau yra skaitoma Šv. Rašto ištrauka. Paskui visi drauge meldžiasi už krikštijamąjį, atsiliepdami į visuotinės maldos kreipinius: „Prašom Tave, Viešpatie.” Po jos naujakrikštui prašoma šventųjų globos - dabar atsiliepiama į kreipinius: „Melski už mus.”
Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!” Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą. Į klausimus atsakome: „Tikiu!” Pačios Krikšto apeigos - vandens užpylimas (kaip ir panardinimas) - primena krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliamama su Kristumi atnaujintam gyvenimui. Tai gimimas iš vandens ir Dvasios, Dievo kaip Gelbėtojo priėmimas, apsisprendimas gyventi kaip Viešpats moko.
Pakrikštytojo kakta patepama Šventąja Krizma. Tada uždedamas baltas drabužis ir nuo Velykinės žvakės uždegama Krikšto žvakė. Dėkodami Dievui už Krikšto malonę visi drauge meldžiasi Viešpaties malda (Tėve mūsų). Apeigų pabaigoje yra suteikiamas palaiminimas, visi Krikšto apeigų dalyviai persižegnoja.
Krikšto simboliai:
- Kryžiaus ženklas - krikščioniško identiteto simbolis.
- Pašventintas vanduo - nuplauna gimtąją nuodėmę ir atgimdo naujam Dievo vaiko gyvenimui.
- Katechumenų aliejus - primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė.
- Krizmos aliejus - išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis yra kunigas, karalius ir pranašas.
- Baltas drabužis - atspindi pakrikštytojo dvasinę būseną: tyrumą ir šventumą.
- Krikšto žvakė - simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį, jos šviesa išsklaido tamsą.
Apa itu SAKRAMEN.?
Globa ir įvaikinimas: alternatyvos šeimos sukūrimui
Globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
Įvaikinimas tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai.
Visą šioje svetainėje publikuojama medžiaga bei nuotraukos priklauso portalui „Viskas krikštynoms", jeigu nenurodyta kitaip. Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse bet kuriuo pavidalu, be išankstinio raštiško „Viskas krikštynoms" sutikimo.
