Klausimas, kada vaikui geriausia eiti į darželį, visuomet sukelia daug diskusijų, o tėvams apsispręsti nėra lengva. Ar vaikas jau pakankamai savarankiškas, nori socializuotis ir išbūs visą dieną be tėvų ir kitų artimųjų? Ar ne veltui Lietuvoje vaikus paprastai leidžiame į darželį nuo 2 metų?
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, vaikai su ankstyvo ugdymo įstaigomis susiduria būdami įvairaus amžiaus. Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostat“ 2017-aisiais skelbė, kad net 95.4 proc. vaikų ES šalyse nuo 4 metų iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios lankė ankstyvojo ugdymo įstaigas. Taigi darželio „paragauti“ vienaip ar kitaip gauna beveik visi, o skirtingo amžių grupes lydi vis kiti niuansai.
Amžiaus kriterijai ir adaptacija
Svarstant leisti vaiką į darželį sąlyginai anksti, t. y. 1-1,5 metų, pirmiausia svarbu įvertinti, kaip patys tėvai yra nusiteikę ir psichologiškai tam pasiruošę. Nereikėtų savo nerimo rodyti prie mažylio, nes tuomet ir jis tą pajaus. Kaip vaikas jausis naujoje aplinkoje, priklauso ir nuo to, kokią rutiną jis turi namuose ir kiek ji bus panaši darželyje. Tėvus visuomet skatinu papasakoti darželio bendruomenei, kokie yra pagrindiniai vaiko ritualai namuose, kad galėtume juos atliepti ir darželyje.
Tokio amžiaus vaikas darželyje visų pirma pratinasi ne prie kitų vaikų, bet prie suaugusiųjų, todėl labai svarbu grupėje atrasti žmogų, kuris jam patiktų, būtų mielas ir artimas. Tuomet ir adaptacija vyksta sklandžiai. Paprastai vaikai gana greitai prisiriša prie jam patinkančių žmonių, aplinkos. Tą padaryti padeda ir žaidimai, dainos. Be to, jaunesni vaikai dar neturi tiek prisiminimų, kuriuos galėtų palyginti, tad jiems ne tiek svarbu aplinka, kiek pažįstamas ir patinkantis asmuo. Būtent tai yra jo saugi bazė.
Atsižvelgiant į tėvystės atostogas ir darželių infrastruktūrą, Lietuvoje palankiausia vaikus išleisti į darželį nuo dvejų metų, todėl daugeliu atveju taip ir yra. Dvimečiai yra emociškai labiau patyrę, jiems jau lengviau užmegzti santykį su kitais žmonėmis. Manau, kad jei tėvai turėtų galimybes ir palankias sąlygas leisti vaikus anksčiau, ne vienas taip ir darytų. Vis dėlto 2 metai iš tiesų yra tas laikas, kai vaikas yra pakankamai savarankiškas - išmokęs asmeninės higienos, geba pademonstruoti, ko nori. Tokiame amžiuje vaikui jau yra sumažėjusi svetimų žmonių ir išsiskyrimo baimė, jis jau pradeda domėtis kitais vaikais, vikriai juda aplinkoje - bėga, lipa ir pan. Be to, dvimečiai yra ir emociškai labiau patyrę, jiems jau lengviau užmegzti santykį su kitais žmonėmis. Visa tai padeda adaptuotis darželio aplinkoje.
Žinoma, ne paslaptis, kad paprastai noras bendrauti su kitais vaikais labiausiai išryškėja maždaug 3 metų. Vaikai pradeda kalbėti, tad natūraliai nori ir daugiau bendrauti, pradeda tartis, daugiau žaisti kartu, megzti draugystes. Dėl šių priežasčių 3 metų startas darželyje yra tikrai dažnas ir neretai laikomas aukso viduriuku.
Na, o kalbant apie darželį pradedančius lankyti jau paaugusius vaikus - 3,5-4 metų ir vyresnius, pastebiu, kad prie darželio aplinkos jie adaptuojasi greičiau ir su tuo susijusių emocijų išgyvena mažiau. Jie geriau komunikuoja, kalba, tad jiems lengviau paaiškinti, ko jie nori, išsikalbėti. Vis dėl to tokiame amžiuje vaikas jau turi susiformavusius įpročius, kuriuos darželyje neretai būna sunku pakeisti naujais.
Pavyzdžiui, jei iki pradėdamas lankyti darželį vaikas bendravo daugiausia tik su suaugusiaisiais - seneliais, aukle, tuomet natūralu, kad jiems sunkiau sekasi užmegzti draugystes darželyje. Kitaip tariant, jei 1-2 metų vaikai pirmiausia turi adaptuotis prie darželio suaugusiųjų, tai vyresniesiems tenka priprasti prie bendraamžių. Todėl jei ketiname į darželį leisti jau ūgtelėjusį vaiką, patarčiau prieš tai sudaryti sąlygas jam pačiam pamėginti užmegzti kontaktą su kitais vaikais, neinicijuoti visų pokalbių už jį. Tokiu būdu po truputį formuosis jo bendravimo įgūdžiai.
Kada vaikas pasiruošęs darželiui?
Viskas susiveda į emocinį brandumą, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas sugeba paleisti mamą ir kitus artimiausius žmones, kaip noriai gali pabūti ir kitų žmonių draugijoje. Kai vaikas jau pradeda dairytis kitų vaikų mamą palikdamas antrame plane, tai taip pat jau neblogas rodiklis. Tačiau svarbiausia, kad bet kokio amžiaus vaikas darželyje jaustųsi saugus ir ramus, kitaip net geriausios ir smagiausios ugdymo programos jam nerūpės.
Pastebiu, kad net dabar vaikams grįžus į darželį po kelių mėnesių karantino pertraukos, tai jau daro įtakos jų bendravimo įgūdžiams. Kitas skirtumas, kuris išryškėja tarp jaunesnių ir vyresnių vaikų, tai jų gebėjimas laisvai fantazuoti. „Istorijų namuose“ daug dėmesio skiriame kūrybiniams žaidimams, kuriuose vaikai gali duoti laisvę fantazijai. Atėję į darželį vyresnieji tai priima sunkiau - jiems sudėtingiau atsipalaiduoti ir laisvai kurti savo žaidimo siužetą, tam prireikia kiek daugiau laiko. Natūralu, nes, tarkim, 5 metų vaiko mąstymas jau konkretėja, tad jei kūrybiniam mąstymui iki tol nebuvo skirta dėmesio, jam yra sunkiau. Tuo tarpu 2-3 metų vaikai labai greitai įsijaučia į įvairius vaizduotės žaidimus, lengvai juos priima ir neapsistoja ties vienos temos vystymu. Net pačius mažiausius jau bandome sudominti nuotykių knygomis, herojais, kuriuos vėliau perkeliame į savo žaidimus.
Kaip paruošti vaiką darželiui?
Likus iki darželio lankymo bent kelioms savaitėms jau yra svarbu pradėti vaiką pratinti prie tos minties, kad jo laukia nauji ir įdomūs dalykai. Kuo anksčiau apie tai pradėsime kalbėtis, tuo bus lengviau ir tėvams, ir vaikui. Geriausia būtų, kad tada, kai pradedame intensyviai vaiką pratinti prie tos minties, vaikas jau žinotų, kad toks dalykas kaip darželis egzistuoja. Jeigu niekur dar nesiruošdami skaitysime knygutes apie darželyje žaidžiančius vaikus, vieną kitą kartą pasivaikščiosime netoli darželio ir papasakosime vaikui, kas gi ten vyksta tame pastate, vaikui, atėjus laikui lankyti darželį, bus lengviau ir save įsivaizduoti žaidžiantį tame pastate. Kuo daugiau apie tai skaitysime, kalbėsimės, žaisime atsisveikinimą, vaidinsime darželio dieną, tuo vaikui bus lengviau patekus į naują aplinką prie jos priprasti: daug situacijų, akimirkų jam jau bus pažįstama iš knygos puslapių arba suvaidintų istorijų.
Bene nesmagiausia, kai tėvams tenka taisyti savo pačių klaidas ir bandyti „išteisinti“ darželį, kai pamato, kad vaikas darželio bijo ir į jį eiti nenori. Taip būna tais atvejais, kai tėvai darželį vaikui pristatydavo kaip bausmę: „Neklausysi - eisi į darželį“ arba „Palauk palauk, nueisi į darželį ir baigsis ožiai“.
Jeigu tėvai nerimauja dėl savo pasirinkimo vesti vaiką į darželį, jeigu jie nėra įsitikinę, kad vaikas sėkmingai susidoros su visais ten kylančiais iššūkiais, jų neužtikrintumas ir nerimas persmelkia ir patį mažylį.
Kaip minėjau, naudinga pratintis kurį laiką pabūti be tėvelių, su kitais suaugusiais žmonėmis ne namų aplinkoje. Dar geriau, jeigu ten būtų ir vaikų. Prieš tai vaikui reikėtų pasakyti, kokiu laiku sugrįšite („kai pamiegosi pietų miegelio“, „pavalgysi vakarienę“ ir pan.), ir jokiu būdu nevėluoti. Tai jam padės suprasti, kad tėvai nedingsta visam laikui. Žinoma, svarbu ugdyti ir savarankiškumą: kuo labiau vaikas galės pasirūpinti savimi, tuo geriau jausis naujoje aplinkoje. Juk iš pradžių jam gali būti nedrąsu paprašyti pagalbos. Patarčiau peržiūrėti darželio, kurį vaikas lankys, dienos ritmą ir pradėti jo laikytis ir namuose. Pokalbiai su vaiku apie darželį neturėtų būti pernelyg ilgi, užtenka papasakoti pagrindinius dalykus ir, žinoma, atsakyti į klausimus. Prie darželio temos nereikėtų grįžti labai dažnai, nes tai gali padidinti vaiko nerimą.
Jeigu vaikas geba gana ramiai išbūti tam tikrą laiką paliktas su kitais žmonėmis (seneliais, draugais ir pan.), žaidimų aikštelėje ar kur kitur noriai eina žaisti su vaikais ir kas minutę nebeieško akimis mamos, yra pakankamai savarankiškas (pats valgo, bando apsirengti ir pan.), tai gali rodyti, kad jis jau pasirengęs darželiui. Kita vertus, keturmetis gali būti drovus, nedrąsus, tačiau tai nereiškia, kad jis nepasiruošęs lankyti darželio, galbūt tiesiog yra uždaresnio būdo. Gali būti, kad darželyje bendraudamas su grupės draugais, įsitraukdamas į įvairiausias veiklas, nuolat drąsinamas pedagogų, vaikas taps labiau pasitikintis savimi.
Kaip atsisveikinti ir ką daryti, jei vaikas nenori eiti į darželį?
Ypač pirmomis dienomis mamai palikti darželyje vaiką labai sunku. Juolab kad mažylis dar nesupranta, ką reiškia žodžiai „ateisiu tavęs po kelių valandų.” - Palikdama darželyje mažylio neįstumkite pro duris, nesislapstykite ir nebėkite. Ramiai atsisveikinkite ir palikite grupėje. Paprastai vaikai verkia tol, kol mama išeina ir uždaromos durys. - Atminkite, kad vaikas labai jautrus mamos emocinei būsenai. Jei ji susinervinusi, įsitempusi, jaučiasi kalta, kad reikia išeiti, vaikas jaučiasi taip pat ir, puolęs į isteriją, nenori išleisti mamos. - Blogiausia, kai mama tarpduryje kokį pusvalandį bando nuraminti mažylį, pažada tai, ko galbūt netesės, kad tik šis nurimtų. Taip tik pratęsiamas vaiko skausmas. Todėl atsisveikinkite ir išeikite, o auklėtoja nukreips mažylio dėmesį. - Jautresni vaikai sunkiau atsisveikina su mamytėmis ir įsikibę į koją ar ranką sukelia nemažą sumaištį. Mamos, matydamos vaiko emocijas, irgi braukia ašarą. Kartais net bijo, kad nuo tokio baisaus verksmo vaikui kas nors neatsitiktų. Bet paradoksas yra toks, kad kuo labiau mama įkalbinėja atžalėlę pasilikti, tuo labiau ši rauda ir blaškosi. Kad ir kaip būtų sunku, geriausia pasielgti ryžtingai ir išeiti, kol vaikas neįsiraudojo. - Kartais geriau, kai mažylį į darželį atveda tėtis. Tėčiai paprastai ramesni. „Dauguma tėvų savo nerimą perduoda vaikui ir taip apsunkina jo adaptaciją“, - išplatintame pranešime teigia „Pažinimo medžio“ darželio ikimokyklinio ugdymo pedagogė Audronė Jautakienė. Ji pasidalijo savo patirtimi apie vaikų ir tėvų adaptaciją ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoje bei kaip būtų galima pasiruošti šiam periodui.
Pasiėmus vaiką nereikėtų jo apipilti klausimais: „Ar tau patiko darželyje?“, „Ar verkei?“, „Ką veikei?“, „Ar susiradai draugų?“, „Kodėl nenorėjai dalyvauti rytą rate, piešti?“ ir pan. Pakanka apkabinti ir pasakyti, kad jo pasiilgote ir labai jį mylite. Vaiko galvoje - galybė įspūdžių, leiskite jam atsikvėpti, nebijokite ašarų ar pykčio, nes jam reikia emociškai išsikrauti. Jeigu turite klausimų grupės pedagogei, o vaikas skubina namo, susitarkite, kada galėtumėte su ja pasikalbėti. Nepasakokite seneliams, draugei, kaimynei ir kt. vaiko (ir savo) patiriamų išgyvenimų jam girdint. Net jeigu vaiko nėra šalia, jis gali nugirsti pokalbį ir tai dar labiau padidins jo nerimą. Draugų, bendradarbių, vedančių savo atžalas į darželį, patarimai, pastabos ne visada padeda, nes kiekvieno vaiko situacija skirtinga. Taigi, geriausia būtų nusiteikti, kad visi tie sunkumai laikini, tikėti vaiku ir pasitikėti žmonėmis, t. y. pedagogais, į kurių rankas jį atiduodate. Jie padarys viską, kad mažylis jaustųsi kiek galima geriau.
AURIMA DILIENĖ - "Kaip tinkamai paruošti vaiką darželiui?"
Darželio privalumai ir trūkumai
Yra duomenų, rodančių, kad vaikai, lankę darželį, greičiau adaptuojasi ir mokykloje. Jiems nebe naujiena taisyklės, dienotvarkė, struktūruota veikla. Tokie vaikai dažnai yra linkę mieliau bendradarbiauti su kitais, tačiau tai patvirtina ne visi tyrimai: dalis jų rodo, kad bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai labiau priklauso ne nuo darželio lankymo patirties, o nuo šeimos aplinkos.
Darželyje vaikai raginami būti kuo savarankiškeni. O vaikas, būdamas tarp kitų vaikų, dažniausiai greičiau išmoksta, pavyzdžiui, valgyti su įrankiais, gerti iš puodelio, apsiauti ar nusiauti batukus. Socialinių įgūdžių lavinimas. Įvairiapusis ugdymas ir pasiruošimas mokyklai. Darželyje vaikai išmoksta ir sužino daug naujų dalykų. Pedagogai kasdien užsiima su vaikais, moko juos aplinkos pažinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ir kitų svarbių dalykų. Įpratimas prie taisyklių ir struktūrizuotos dienotvarkės. Papildomas ugdymas, t.y. būreliai. Daugelis darželių siūlo įvairių papildomo ugdymo galimybių bei sudaro galimybę vaikams lankyti būrelius buvimo darželyje metu. Tad vaikų ugdymas tampa dar įvairiapusiškesnis, o tėvams nereikia užsiimti daug laiko atimančiu vaikų vežiojimu po būrelius. Lengvesnė adaptacija mokykloje. Mažiau ligų mokykloje.
Tačiau darželis turi ir trūkumų. Sudėtinga adaptacija. Kartais pedagogai susiduria su itin jautriais vaikais, kurių adaptacija trunka pusmetį ar net ilgiau. Tokie vaikai dažnai verkia, jiems sunku atsiskirti nuo tėvų, jie patiria daug nerimo. Individualaus dėmesio stoka. Darželių (ypač valstybinių) grupėse dažnai būna labai daug vaikų. Dažnos ligos. Darželis (o taip pat ir kitos ugdymo įstaigos) yra itin palanki terpė užkrečiamoms ligoms plisti. Normalu, kad darželį pradėjęs lankyti vaikas dažnai serga - darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas. Pedagogų ir kitų specialistų kompetencijos stoka. Ne visi pedagogai ir kiti darželyje dirbantys specialistai yra pakankamai kvalifikuoti. Šeimos ir pedagogų požiūrių nesuderinamumas. Kartais šeimos ir pedagogo požiūris į vaiko ugdymą, bendravimą su vaiku, vaikų tarpusavio konfliktų sprendimą ir kt. gali kardinaliai skirtis. Standartizuota ugdymo sistema. Nepankamai vietų valstybiniuose darželiuose ir didelė privačių darželių kaina.
Visų pirma, palikite vaiką su seneliais ar kitu patikimu asmeniu ir stebėkite, ar vaikas lengvai atsiskiria nuo jūsų, ar lengvai lieka su kitais ir ar nepatiria daug streso. Stebėkite, kaip vaikas elgiasi būdamas su jumis, ar geba žaisti vienas, ar yra nuolat prisirišęs, nešiojamas ant rankų ir nei akimirkos negali pabūti vienas.
Jeigu norite, kad vaikas pradėtų lankyti valstybinį darželį, prašymą pateikti galite praktiškai bet kuriuo metu. Tai padaryti galima internetu, užpildžius ir pateikus specialią elektroninę formą. Jeigu valstybinio darželio negavote arba dėl kitų priežasčių norite leisti vaiką į privatų darželį, turėtumėte kreiptis į tiesiogiai į darželio administraciją. Reikėtų žinoti, kad negavus valstybinio darželio, tėvams yra skiriama savivaldybės kompensacija už privačią ugdymo įstaigą. Ruošiantis susitikimui su darželio administracija vertėtų susirašyti jums rūpimus klausimus. Pavyzdžiui: Kada grupė pradeda ir kada baigia darbą? Kiek grupėje dirba auklėtojų ir jų padėjėjų? Ar galima lankyti pusę dienos?
Nėra oficialių reikalavimų apibrėžiančių, ką turėtų mokėti darželį pradedantis lankyti vaikas.
Nusprendėme nevesti vaiko į darželį. Pirmiausiai supraskite, kad tai jūsų asmeninis pasirinkimas ir nepasiduokite aplinkos spaudimui. Psichologų teigimu, vaikams iki 3 metų darželis nėra itin reikalingas, nes vaikui pakanka tėvų. Todėl vaikui pakaks užsiėmimų namuose: eikite į lauką, pieškite, klijuokite. Kartais tėvai vietoje darželio vaikus bent kelioms valandoms ar kelis kartus per savaitę palieka seneliams ar auklei. Jei yra galimybė, vaiką galima vesti į pusdienio darželį, kuriame jis gaus ugdymą, bendravimą su kitais vaikais, bet nebus migdomas ir praleis ten tik kelias valandas per dieną.
tags: #geriausias #laikas #pradeti #lankyti #darzeli
