Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, reikalaujantis didesnio dėmesio savo sveikatai ir mitybai. Peršalimas, karščiavimas ar kiti panašūs simptomai šiuo metu reikalauja daugiau atsargumo, nes vaistai ar net „natūralūs“ preparatai, anksčiau laikyti saugiais, dabar gali turėti nepageidaujamą poveikį. Vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė perspėja, kad įvairūs vaistai, vaistažolių arbatos ar papildai gali pakenkti tiek nėščiajai, tiek kūdikiui, todėl savavališkai rinktis preparatų nėštumo metu nereikėtų.

Netinkamai parinkti preparatai gali didinti vaisiaus apsigimimų riziką, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar kitas sunkias komplikacijas. Ypatingai svarbus yra pirmasis trimestras, todėl net prieš nereceptinių vaistų vartojimą, būtina konsultuotis su specialistais.

Vaistažolės nėštumo metu: atsargumas būtinas

Vaistininkė pabrėžia, kad nėštumo metu net ir augalinės priemonės gali veikti neprognozuojamai, todėl prieš vartojant vaistažolių arbatas ar augalinius sirupus, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Nėščiosioms svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų vaistažolių arbatų ir mišinių sudėtį. Tarp nerekomenduojamų žolelių - čiobrelis, šalavijas, raudonėlis, pelynas, šaltekšnis, sena, rabarbaras, šalpusnis, kraujažolė, sukatžolė bei aviečių lapai. Taip pat reikėtų vengti stiprių eterinių aliejų, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą.

Vaistininkės teigimu, saugesnės yra ramunėlių, erškėčių, juodųjų serbentų, šaltalankių uogų ar imbiero arbatos, tačiau ir jas reikėtų vartoti saikingai, ne per stiprios koncentracijos.

Kraujažolių arbata: kas tai ir kokia jos sudėtis?

Kraujažolė yra plačiai žinomas žolinis augalas, augantis pakelėse, pievose ir parkuose. Kilęs iš Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos, šis augalas jau tūkstančius metų vartojamas daugelio šalių liaudies medicinoje. Istoriškai kraujažolė buvo naudojama žaizdoms gydyti dėl savo savybių gerai stabdyti kraujavimą ir atstatyti audinius. Ji taip pat padeda mažinti virškinimo sutrikimus ir vidurių pūtimą.

Kraujažolių žieduose slepiasi ne vien gražus vaizdas, bet ir platus spektras biologiškai aktyvių junginių, kurie lemia jų gydomąjį poveikį. Pagrindinės veikliosios medžiagos:

• Flavonoidai - natūralūs antioksidantai, turintys priešuždegiminį ir spazmus mažinantį poveikį.
• Triterpenoidai - skatina žaizdų gijimą, mažina uždegimą.
• Eteriniai aliejai - pasižymi antibakterinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis.
• Karotinoidai - stiprina ląstelių apsaugą, padeda odos sveikatai.
• Polisacharidai ir gleivės - saugo skrandžio gleivinę, ramina virškinimo sistemą.

Dėl šios sudėties kraujažolių arbata veikia ne vieną sistemą: ji gali padėti tiek iš vidaus (pvz., skrandyje ar gerklėje), tiek iš išorės (pvz., kaip kompresas žaizdoms ar akių skalavimui).

Kraujažolių arbatos nauda organizmui

Nors kraujažolių arbata pirmiausia siejama su liaudies medicina, jos nauda patvirtinta ir daugybėje šiuolaikinių tyrimų. Tai viena iš nedaugelio žolelių, kurios poveikis yra švelnus, bet platus - tinkantis tiek esant konkretiems negalavimams, tiek norint palaikyti bendrą savijautą.

Uždegimo mažinimas ir gerklės skausmas

Kraujažolių arbata dažnai naudojama skalavimui esant anginai, peršalimo metu ar esant dantenų uždegimui. Flavonoidai ir eteriniai aliejai veikia priešuždegimiškai, padeda sumažinti skausmą ir dezinfekuoja gleivinę. Ji taip pat tinka profilaktiškai skalauti burną po dantų procedūrų ar sergant virusinėmis infekcijomis.

Virškinimo sistemos gerinimas

Ši arbata ramina skrandį, slopina spazmus ir mažina uždegimą žarnyne. Ji naudinga sergant gastritu, opalige, dirgliosios žarnos sindromu ar tiesiog po sunkaus maisto. Dėl gleivinių apsauginių savybių padeda regeneruoti skrandžio sieneles ir sumažinti rūgštingumą.

Oda, žaizdos ir imunitetas

Vartojama viduje, kraujažolių arbata gerina odos būklę, ypač jei problemos kyla dėl vidaus uždegimų ar hormonų disbalanso. Ji skatina žaizdų gijimą, todėl gali būti naudinga ir išoriškai - kaip kompresai odos pažeidimams ar net esant akių paraudimui. Be to, dėl antioksidacinio poveikio arbata stiprina imunitetą, ypač rudens-žiemos sezonu.

Ar galima gerti kraujažolių arbatą nėštumo metu?

Nors kraujažolių arbata dažnai laikoma natūralia ir švelnia priemone, nėštumo metu svarbu ją vertinti atsargiai. Nėra daug klinikinių tyrimų, aiškiai patvirtinančių jos visišką saugumą nėščiosioms, todėl viskas priklauso nuo kiekio, vartojimo dažnumo ir individualios organizmo reakcijos. Dauguma gydytojų bei vaistažolių specialistų sutaria, kad mažomis dozėmis vartojama kraujažolių arbata paprastai yra saugi trumpam laikui. Tačiau svarbu žinoti, kada ji gali padėti, o kada verčiau jos atsisakyti.

Kada kraujažolių arbata gali būti naudinga nėštumo metu?

Kraujažolių arbata gali padėti esant lengviems negalavimams, kurie gana dažni nėštumo metu. Pavyzdžiui, jei kankina rėmuo ar pykinimas, švelnus užpilas gali palengvinti virškinimą. Taip pat ji naudinga, jei atsiranda lengvi gerklės skausmai, burnos gleivinės uždegimai ar sunku užmigti dėl įtampos. Kai kurios būsimos mamos naudoja ją išoriškai - odos priežiūrai ar makšties plovimui, tačiau ir tai turėtų būti daroma tik pasitarus su gydytoju ar akušere.

Kada verčiau kraujažolių arbatos vengti?

Visgi kraujažolių arbata nėštumo metu tinka ne visoms. Ypač atsargios turėtų būti moterys, turinčios:

• polinkį į alerginės reakcijas;
• padidėjusį gimdos jautrumą ar praeityje buvusius persileidimus;
• aukštą jautrumą bet kokiems augaliniams preparatams.

Kai kuriuose šaltiniuose minimas galimas gimdos tonuso padidėjimas, todėl kraujažolių arbata nėra rekomenduojama dideliais kiekiais, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais.

Kaip tinkamai paruošti kraujažolių arbatą?

Nors kraujažolių arbata dažnai atrodo kaip paprasta žolelių užpiltinė, jos paruošimas turi tam tikrų subtilybių. Tinkamai paruošta arbata padeda maksimaliai išgauti veikliųjų medžiagų poveikį ir išvengti kartumo ar per didelio stiprumo.

Žaliavos pasirinkimas

Kraujažolių arbatai naudojami džiovinti arba švieži žiedai, dažniausiai be kotelių. Geriausiai tinka vaistinės kraujažolės (Calendula officinalis) - oranžiniai žiedai su stipresniu kvapu. Džiovinti žiedai - patogūs naudoti ištisus metus. Svarbu, kad būtų be pelėsio, kvapiklių ir dirbtinių dažiklių. Švieži žiedai - tinka tik tuo atveju, jei užauginti be pesticidų ir gerai nuplauti.

Užplikymo būdas, proporcijos, trukmė

Kraujažolių arbata gaminama užplikant žiedus verdančiu vandeniu ir leidžiant jiems pritraukti. Nevirinkite žiedų ant ugnies - taip prarasite dalį veikliųjų medžiagų.

Pagrindinis receptas:

• 1 arbatinis šaukštelis džiovintų kraujažolių žiedų
• 250 ml verdančio vandens

Užpilkite ir palaikykite 10-15 minučių, uždengus dangteliu. Po to nukoškite ir gerkite šiltą. Jei gėrimas per stiprus, galima skiesti karštu vandeniu.

Kada gerti, kiek kartų per dieną?

• Profilaktikai - 1 puodelis per dieną (rytą arba vakare)
• Gerklės ar burnos skalavimui - 2-3 kartus per dieną
• Esant skrandžio ar odos problemoms - po 1 puodelį 2 kartus per dieną, 30 min. prieš valgį

Norint naudoti ilgesnį laiką (pvz., daugiau nei 2 savaites), rekomenduojama padaryti pertrauką po 10-14 dienų.

Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos

Nors kraujažolių arbata yra natūrali ir paprastai saugi, ji - kaip ir bet kuri aktyvi žolelių priemonė - netinka visiems ir ne visada. Kai kuriais atvejais verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei arbata vartojama ne tik profilaktikai, bet ir ilgesnį laiką.

Kada reikėtų būti atsargiems?

• Alergija augalams: jei esate alergiški graižažiedžių šeimos augalams (ramunėlėms, chrizantemoms, margainiams), gali būti reakcija ir į kraujažoles.
• Nėštumo metu: nors išorinis naudojimas (kompresai) paprastai laikomas saugiu, vidinis vartojimas gali skatinti gimdos susitraukimus, todėl nėščiosioms geriau vengti arbatos be gydytojo patarimo.
• Žindymas: nėra pakankamai duomenų apie saugumą, tad rekomenduojama saikingai arba tik išoriškai.
• Esant žemam kraujospūdžiui: kai kurie šaltiniai rodo, kad kraujažolių arbata gali dar labiau sumažinti kraujospūdį, tad jei turite hipotenziją - vartokite su saiku.

Galimos sąveikos su vaistais

• Raminamieji: kraujažolės gali sustiprinti kai kurių raminamųjų vaistų ar vaistažolių (pvz., valerijono, melisos) poveikį.
• Imunosupresantai: jei vartojate vaistus, slopinančius imuninę sistemą (pvz., po organų transplantacijos), arbata gali veikti priešingai - stimuliuoti imunitetą.

Svarbu: jei vartojate receptinius vaistus ar gydotės lėtines ligas, prieš vartodami bet kokią žolelių arbatą, pasitarkite su gydytoju.

Rekomenduojama dozė ir vartojimo būdas nėštumo metu

Jeigu kraujažolių arbatą vis dėlto nusprendžiama vartoti nėštumo metu, tai turi būti daroma itinin saikingai. Svarbiausia taisyklė - vartoti tik trumpais periodais ir mažais kiekiais, geriausia pasitarus su gydytoju arba vaistininku, kuris išmano apie žolinius preparatus.

Bendros rekomendacijos būtų tokios:

• Užpilui naudoti ne daugiau kaip vieną arbatinį šaukštelį džiovintų kraujažolių žiedų vienam puodeliui (200 ml) vandens.
• Gerti ne dažniau kaip vieną kartą per dieną, ir ne ilgiau kaip 3-5 dienas iš eilės, ypač jei siekiama palengvinti konkretų negalavimą (pvz., rėmenį ar gerklės sudirgimą).
• Jei pasireiškia bet koks diskomfortas - pilvo maudimas, svaigimas, alerginė reakcija ar pykinimas - vartojimą nutraukti iš karto.

Kraujažolių arbata dažnai vartojama ir išoriškai - pavyzdžiui, burnos skalavimui ar švelniems kompresams, tačiau net ir tokiu atveju patartina neeksperimentuoti be gydytojo patarimo.

Alternatyvos: kokias arbatas geriau rinktis nėštumo metu?

Yra daugybė kitų žolelių arbatų, kurios laikomos saugesnėmis ir dažniau rekomenduojamos būsimoms mamoms. Jos gali padėti spręsti panašias problemas kaip ir kraujažolės, bet turi mažesnę riziką.

• Ramunėlių arbata - turi švelnų raminamąjį, priešuždegiminį poveikį, padeda nuo nemigos, virškinimo sutrikimų.
• Imbiero arbata - mažina pykinimą, ypač pirmojo trimestro metu.
• Aviečių lapų arbata - dažnai naudojama paskutiniais nėštumo mėnesiais, siekiant tonizuoti gimdą, bet reikėtų vengti jos iki trečiojo trimestro.
• Mėtų arbata - naudinga virškinimui, mažina dujų kaupimąsi ir gali padėti nusiraminti.

Vis dėlto net ir šias žoleles patariama vartoti atsargiai - nes jų poveikis gali skirtis priklausomai nuo individualios sveikatos būklės.

Kraujažolių arbatos privalumai ir trūkumai nėštumo metu

Apibendrinimas: Kraujažolių arbata - tai natūrali vaistažolių priemonė, pasižyminti priešuždegiminiu, antibakteriniu ir raminamuoju poveikiu. Nėštumo metu ji gali būti naudinga esant nedideliems negalavimams - rėmeniui, gerklės skausmui ar paviršiniams uždegimams, tačiau tik tuo atveju, jei vartojama itin saikingai. Svarbiausia taisyklė - pasitarti su gydytoju. Net jei arbata atrodo švelni ir „nekalta“, nėštumo metu net menkiausias augalinis komponentas gali turėti įtakos moters ar vaisiaus organizmui. Nėra pakankamai tyrimų, kurie aiškiai įrodytų, kad kraujažolių arbata visiškai saugi nėštumo laikotarpiu, todėl rekomenduojama būti atsargioms ir pasirinkti alternatyvas.

tags: #kraujazoliu #arbata #nestumo #metu

• Olimpiados kelias
• Kaip sėkmingai auginti vaiką
• Garsūs žmonės iš Aukštaitijos
• Nauji keliai Holivudo aktoriams
• Daugiau informacijos apie Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų veiklą