Gelta yra medicininė būklė, pasižyminti odos, akių baltymų (sklerų) ir gleivinių pageltimu, kurį sukelia padidėjęs bilirubino - raudonųjų kraujo kūnelių skilimo produkto - kiekis kraujyje. Bilirubinas paprastai apdorojamas kepenyse ir pašalinamas per tulžį, tačiau sutrikus šiam procesui, jis kaupiasi organizme, sukeldamas geltoną atspalvį. Gelta gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, įskaitant naujagimius, kuriems ji dažnai yra fiziologinė ir laikina. Suaugusiems gelta dažniausiai siejama su rimtesnėmis priežastimis, tokiomis kaip hepatitas ar kepenų cirozė. Negydant pagrindinės priežasties, gelta gali sukelti komplikacijas, priklausomai nuo ligos sunkumo.
Naujagimio gelta yra būklė, kai naujagimiui atsiranda geltonos odos ir akių baltymų spalvos pokyčiai, tačiau nėra aiškios ligos priežasties. Ši liga dažniausiai pasireiškia per pirmąsias gyvenimo savaites, kai kepenys dar nėra visiškai subrendusios ir negali efektyviai apdoroti bilirubino. Naujagimio gelta yra svarbi, nes ji gali rodyti potencialias sveikatos problemas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių, jei nebus tinkamai gydomos. Naujagimio gelta dėl nepatikslintos priežasties tiesiogiai susijusi su kepenų, kraujotakos ir virškinimo sistemų veikla. Gelta atsiranda dėl bilirubino kaupimosi kraujyje, kuris yra hemoglobino skaidymo produktas. Normaliai bilirubinas yra apdorojamas kepenyse ir pašalinamas per tulžį. Šios ligos atveju kepenys gali nesugebėti efektyviai apdoroti bilirubino, todėl jis kaupiasi organizme, sukeldamas odos ir gleivinių pageltimą.
Kas sukelia geltą naujagimiams?
Naujagimių gelta pirmiausia atsiranda dėl nesubrendusios kepenys, kurios negali efektyviai apdoroti bilirubino. Kai kūdikis gimęs pradeda kvėpuoti plaučiais, nebereikia eritrocitų, kurie aprūpindavo vaisių deguonimi. Tačiau kūdikio kepenys nėra tiek brandžios, kad greitai tą medžiagą pašalintų, todėl naujagimių odelė ir pageltonuoja. Kai kūdikis gimęs pradeda kvėpuoti plaučiais, eritrocitų, kurie vaikelį mamos gimdoje aprūpindavo deguonimi, poreikis sumažėja. Todėl kai išvysta pasaulį, jie labai greitai pradeda irti ir išsiskiria geltonoji medžiaga - bilirubinas, kurio apykaitą skatina kepenų fermentai. Kai šių patenka į kraują, naujagimio oda ir akių obuoliai nusidažo geltonai. Tai fiziologinė gelta.
Taip pat gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip hemolizinės ligos, infekcijos ar metaboliniai sutrikimai. Kai kuriais atvejais geltą gali sukelti infekcijos, pažeidžiančios kepenis ar kraują. Tokios ligos kaip sepsis, hepatitas ar kitos virusinės infekcijos gali padidinti bilirubino kiekį. Tam tikros genetinės būklės gali padidinti naujagimių geltos riziką. Pavyzdžiui, tokios būklės kaip Gilberto sindromas arba Criglerio-Najaro sindromas veikia kepenų gebėjimą apdoroti bilirubiną.
Geltos priežastys skirstomos į tris pagrindines kategorijas, priklausomai nuo bilirubino apdorojimo sutrikimo vietos: prieškepenines, kepenines ir pokepenines.
Motinos ir kūdikio kraujo grupių nesuderinamumas (dar vadinamas rezus faktoriaus arba kraujo konfliktu). Gelta gali kilti nesutapus kraujo grupėms, pavyzdžiui, mamos yra 0 (I) grupė, o naujagimio - A (II) ar B (III). Ši kyla, nes antikūnai ima veikti, kai vaikelis atsiskiria nuo mamos organizmo. Gelta gali būti labai didelė, naujagimiui kartais netgi tenka perpilti kraują.
Žindymas ir motinos pienas. Manoma, kad kai kurių motinų piene esančios medžiagos gali slopinti kūdikio kepenyse esančių, bilirubiną skaidančių baltymų veiklą. Ši gelta gali pasireikšti pirmosios savaitės metu, jei kūdikis gauna per mažai pieno (bilirubino šalinimui būtini skysčiai) arba apie 2-3 savaitę, kai, manoma, kūdikiui pradėjus daugiau valgyti motinos piene esančios medžiagos paveikia bilirubino skaidymą kepenyse. Tai lemia bilirubino koncentracijos padidėjimą ir vadinamąją motinos pieno gelta. Ji pasireiškia tik 3% kūdikių. Įprastai motinos pieno geltos simptomai neryškūs (kūdikis tik truputį gelsvas), ji nėra gydoma ir praeina savaime per keletą mėnesių.
Infekcijos. Tulžies latakų atrezija (užakimas). Labai reta, įgimta patologija. Dėl atrezijos tulžis negali nutekėti į dvylikapirštę žarną, kepenyse besikaupianti tulžis jas palaipsniui ardo. Kefalohematoma. Kaukolės paviršiaus hematoma (kraujo išsiliejimas) nustatoma iškart arba praėjus porai valandų po gimdymo. Gimdyvės vartoti vaistai. Dažniausiai pavojų sukelia sulfonamidai, vartojami peršalus, kamuojant alergijai, susirgus maliarija.
Nors gyvenimo būdo veiksniai naujagimiams yra mažiau svarbūs, motinos sveikata nėštumo metu gali turėti įtakos. Pavyzdžiui, jei motina serga diabetu arba vartoja tam tikrus vaistus, tai gali padidinti geltos riziką kūdikiui.
Geltos simptomai
Pagrindinis geltos požymis yra pageltusi oda ir akių baltymai, tačiau simptomai priklauso nuo pagrindinės priežasties. Naujagimiams gelta gali pasireikšti vangumu, blogu maitinimusi ar aukštu bilirubino lygiu, kuris negydomas gali sukelti kernikterą - smegenų pažeidimą. Pagrindinis geltos simptomas yra odos ir akių pageltimas. Geltos požymiai, tokie kaip odos ar akių pageltimas, tamsus šlapimas ar niežėjimas.
Naujagimių gelta, kuri atsiranda 3 gyvenimo parą ir trunka iki 2 savaičių, greičiausiai yra fiziologinė. Ji dažniausiai nėra pavojinga. Didesnis bilirubino kiekis gali būti ir dėl infekcijos, kraujo grupių nesuderinamumo, hematomos ir kitų ne tokių populiarių priežasčių. Retais atvejais negydoma sunki gelta gali sukelti negrįžtamus neurologinius pokyčius, taip vadinamą branduolinę geltą. Siekiant to išvengt, naujagimiai, pagal indikacijas, gydomi vadinamąja „mėlyna“ šviesa.
Geltą galima vadinti patologine, jei ji pasireiškia jaunesniam nei 2 dienų vaikui arba trunka ilgiau nei 14 dienų. Rimtą patologiją reikia įtarti, jeigu vaikas tuštinasi labai šviesiomis ar net baltos spalvos išmatomis, jam prastai auga svoris, vaikas yra vangus.
Fiziologinė gelta pirmiausia pastebima ant veido (čia ilgiausiai išlieka), paskui - ant kūno, rankų, o vėliausiai - plaštakų ir padų. Nuo šių vietų gelta pirmiausia „pasitraukia“. Teoriškai visi naujagimiai turėtų pageltonuoti. Tačiau jei ji nedidelė, plika akimi nematoma. Pastebima tik tada, kai bilirubino kraujyje padaugėja maždaug iki 80 mikromolių litrui.
Išnešiotam naujagimiui fiziologinė gelta būna 2- 6 gyvenimo dieną, didžiausia - 4- 5- ą parą. Ši gelta kūdikio sveikatos nesutrikdo, tad būna patenkintas gyvenimu ir atrodo sveikai. Tačiau neišnešiotam naujagimiui gelta būna stipresnė. Ir kuo anksčiau numatyto laiko naujagimis gimė, tuo anksčiau kyla gelta ir ji ilgiau užsitęsia. Priežastis - nebrandūs kepenų fermentai, skatinantys bilirubino apykaitą. Jei neišnešiotukas serga dar kokia nors liga, gelta gali užtrukti ilgiau.
Būna, naujagimis gimė laiku, o gelta serga dėl to, kad kepenis pažeidė užkrečiamoji liga (citomegalija, raudonukė, toksoplazmozė, sepsis, hepatitas). Tad kūdikis prastai valgo, jo bloga nuotaika, atrodo kaip ligonis. Geltai atsirasti taip pat turi įtakos sutrikusi fermentų apykaita.
Jei gelsvas odos atspalvis ryškėja, apima vis didesnius plotus, kūdikis atrodo vangus, prastai valgo, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Kaip diagnozuojama gelta?
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Geltos diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant kūdikio maitinimo įpročius, bet kokias motinos sveikatos problemas nėštumo metu ir geltos pradžios laiką.
Gydytojas gali atlikti odos ir akių tyrimą, kad įvertintų gelta laipsnį. Kraujo tyrimai: Bilirubino tyrimas matuoja bilirubino kiekį kraujyje. Be to, atliekamas kraujo tyrimas, siekiant išmatuoti bilirubino lygį ir nustatyti, ar jis yra konjuguotas ar nekonjuguotas.
Gydytojas dažniausiai atlikti skiria bendrą kraujo, bilirubino, kepenų fermentų tyrimą, pilvo organų echoskopiją. Pagal tyrimo rezultatus sprendžiama ar reikia tolimesnio tyrimo. Labai svarbu laiku nustatyti tokias ligas, kaip tulžies latakų atrezija, taip pat tam tikras medžiagų apykaitos ligas, kurios reikalauja gydymo.
Gydymas: kaip valdyti geltą?
Geltos gydymas orientuotas į pagrindinės priežasties šalinimą, nes pati gelta yra simptomas. Gydymo galimybės priklauso nuo bilirubino lygio ir simptomų sunkumo. Dažniausiai naujagimiai su lengva gelta gali būti stebimi be specialaus gydymo, tačiau esant aukštiems bilirubino lygiams, gali prireikti fototerapijos, kurios metu kūdikis yra veikiamas specialių šviesos šaltinių, kad sumažėtų bilirubino kiekis. Kitais atvejais, jei yra sunkesnė liga, gali prireikti kraujo perpylimo arba kitų medicininių intervencijų. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į naujagimio būklę ir atsaką į gydymą.
Vaistų nuo geltos nėra. Kūdikis gydomas tik fototerapija, dienos šviesos mėlynosiomis bangomis, kurios padeda greičiau suardyti bilirubiną. Gydant fototerapija bilirubinas, aplenkęs kepenis, patenka į inkstus ir iš organizmo pasišalina. Ar reikia vaiką gydyti, gydytojai nusprendžia ištyrę, kiek bilirubino yra kraujyje. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis ir kuo mažiau sveria, tuo yra didesnė tikimybė, kad bilirubinas gali pažeisti smegenis. Be to, labai svarbu, kurią gyvenimo parą prasidėjo gelta. Todėl vienas vaikas gali būti paguldytas į inkubatorių su mėlynąja šviesa, o kitas ne, nors abiejų tyrimai panašūs.
Geltą taip pat mažina saulės spinduliai, kurie pagreitina bilirubino irimo procesą. Todėl vaiką patartina guldyti arčiau lango.
Jei svarstote gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip alkoholio ribojimas, sveikesnė mityba ar hepatito prevencija, aptarkite šiuos pokyčius su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei.
Pirmosios savaitės, anot gydytojos, yra pačios svarbiausios. „Stebėkite į namus parvežto vaikelio būklę. Jeigu šiam gelta išlieka ilgiau nei 2 savaites arba išmatos yra baltos - privalu nustatyti to priežastį. Tai padaryti padės vaikų gastroenterologas. Be to, naujagimių gelta - dažnai pasitaikanti būklė, kuri nėra laikoma pavojinga vaiko sveikatai. Vis dėlto, konsultuokitės su gydytojais. Laiku suteikus pagalbą ir gydymą išvengsite pavojingų komplikacijų“, - teigė I.Choliavskaja.
Geltos prevencija ir kada kreiptis į gydytoją
Prevencinės priemonės, tokos kaip vakcinacija, sveika gyvensena ir reguliarūs sveikatos patikrinimai, padeda sumažinti geltos riziką. Taip pat galite apsvarstyti vakcinaciją nuo hepatito ar reguliarius kepenų funkcijos tyrimus, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
Jei pastebite geltos požymius, tokius kaip odos ar akių pageltimas, tamsus šlapimas ar niežėjimas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta priežastis. Venkite savarankiško vaistų vartojimo, maisto papildų ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga.
Jei grįžote namo ir jums neramu, parodykite naujagimį šeimos gydytojui. Geriau nuvykti be reikalo, negu uždelsti. Paskubėti reikia ypač tada, kai labai ryškiai pagelsta delniukai ir padukai.
Jei svarstote gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip alkoholio ribojimas, sveikesnė mityba ar hepatito prevencija, aptarkite šiuos pokyčius su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei.
Gelta naujagimiams: priežastys, simptomai ir kada reikalingas gydymas
Geltos poveikis kasdieniam gyvenimui
Gelta, ypač lengvos formos ar naujagimių fiziologinė gelta, dažnai turi minimalų poveikį ir praeina gydant pagrindinę priežastį. Tačiau sunkesnės priežastys, tokios kaip hepatitas ar tulžies latakų obstrukcija, gali sukelti nuovargį, diskomfortą ir apriboti kasdienę veiklą, pvz., darbą ar fizinį aktyvumą. Norint prisitaikyti prie būklės, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, stebėti simptomus ir keisti gyvenimo būdą, pvz., riboti alkoholį ar laikytis dietos.
Dauguma naujagimių geltos atvejų yra lengvi ir išnyksta per kelias savaites be jokio ilgalaikio poveikio. Dauguma kūdikių visiškai pasveiksta be ilgalaikio poveikio.
tags: #naujagimiu #gelta #prasideda
