Ne vieno gimusio kūdikio tėvai susiduria su problema - ką daryti su pleiskanų luobu ant mažylio galvos? Ne vieno kūdikio galvytė yra nusėta pleiskanomis. Kartais jų tiek daug, kad uždengia visą galvą tarsi kepurė. Į šiuos klausimus atsako vaikų ligų gydytoja ir neurologė Rūta Maciulevičienė.
Kas yra pleiskanų luobas?
Pleiskanų luobas - tai vienas seborėjinio dermatito pasireiškimo būdų. Seborėja - tai riebalų liaukų veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pleiskanomis ir kt. Seborėjinis dermatitas labai būdingas mažiems vaikams, ypač pleiskanoja tam tikros vietos, kaip antai „skalpo“ plote, kaktoje, antakiuose. Pleiskanos gali išplisti ir po visą kūną.
Kūdikio pleiskanų luobelė yra visiškai normalus reiškinys. Pleiskanų luobelė (kūdikių seborėjinis dermatitas) apibūdinama kaip geltonų ar rusvų pleiskanų atsiradimas daugiausiai ant viršugalvio. Plotas, padengtas luobele, gali būti labai įvairus, tai priklauso nuo individualių kūdikio organizmo sąlygų. Manoma, kad pleiskanų luobelę sukelia perteklinis riebalų išsiskyrimas (riebalinėse liaukose). Svarbu! Pleiskanų luobelė nesusidaro (kaip dažnai yra manoma) dėl prastos higienos ar alergijų! Iš esmės pleiskanų luobelė yra vertinama kaip labai dažna būklė, pasitaikanti apytiksliai 50 procentų visų kūdikių.
Kas sukelia pleiskanų luobą?
Mažiems kūdikiams seborėjinis dermatitas atsiranda dėl tų hormonų, kurie į vaiko kraują patenka iš motinos kraujo. Paprastai pleiskanų atsiranda pirmo mėnesio pabaigoje ir jos gali būti ryškios iki pirmųjų metų pabaigos. Pleiskanų luobas gali būti labai ryškus ant galvos, kaktos ir antakių. Tai tam tikras riebalinių liaukų veiklos sutrikimas, kurio priežastis nėra žinoma.
Manoma, kad pleiskanos atsiranda dėl labai aktyvios riebalinių liaukų veiklos. Manoma, kad labai aktyvią riebalinių liaukų veiklą lemia į vaiko organizmą patekę mamos hormonai ir biotino (B grupės vitaminao) stoka. Kitos teorijos teigimu, seborėjinį dermatitą sukelia grybeliai ir bakterijos.
Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Jeigu oda smarkiai pleiskanoja, o po luobu vystosi uždegimas - jį reikia gydyti. Jeigu oda paraudusi, pleiskanų atsiranda ant veido, kaklo, už ausyčių, taip pat būtina kreiptis į gydytoją. Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu dermatitu. Jeigu bėrimas labai stiprus, taip pat reikia kreiptis į gydytoją.
Sunerimti reikia tuomet, kai mažylio galva ir pakaušis yra apaugęs storu baltu luobu, o pakėlus žvynelius - net matyti kraujas. Tai sunki seborėjinio dermatito forma. Jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją. Gydymas yra gana efektyvus, o vaistai - receptiniai.
Jei pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui, reikia kreiptis į odos gydytoją. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis.
Kaip prižiūrėti kūdikio galvos odą ir šalinti pleiskanų luobą?
Jeigu yra tik nelabai didelis pleiskanų luobelis, t. y. be bėrimo, ir odos neniežti, jį galima nesunkiai panaikinti tankiomis šukomis, prieš tai odą sutepus riebiu kremu, aliejumi (šildyti nereikia), vazelinu. Galima ir grietine, nes tinka bet kokie riebalai. Jokiu būdu nekrapštyti nagais, nes gali patekti užkratas.
Prieš maudynes mažylio galvos odelę patepkite specialiai kūdikiams skirtu aliejumi ir palikite kelioms minutėms, kad geriau susidrėkintų. Maudynių metu sušlapinkite plaukučius ir atsargiai šukuokite šukomis su apvalintais dantukais. Procedūrą gali tekti pakartoti keletą kartų. Svarbu nešukuoti sausos, nesudrėkintos galvelės - taip galite pažeisti mažylio odą.
Jei paprastai šukuojant luobelė nemažėja, galima išbandyti šį populiariausią ir paprasčiausią naminį būdą luobelei pašalinti: tepimas aliejumi/riebiu kremu - galvos plovimas - švelnus šukavimas. Likus maždaug valandai iki maudynių, ištepkite pleiskanotą kūdikio galvos vietą aliejumi. Jei turite specialaus aliejuko kūdikiams - gerai, jei ne - irgi ne bėda. Tinka bet koks natūralus aliejus (būtinai nerafinuotas, neparfumuotas), pavyzdžiui, grynas alyvuogių aliejus. Ištepkite galvytės luobelę gana riebiai. Po išmaudymo kaskart šukuojant luobelė pamažu išsišukuoja. Deja, vieno ar kelių kartų gali neužtekti. Jei po kurio laiko pleiskanų luobelė atsinaujins, pakartokite procedūrą.
Galima naudoti ir specialias kosmetines priemones luobelei šalinti. Veikimo principas dažniausiai panašus kaip aliejuko - prieš maudynes užtepti, o po to švelniai iššukuoti. Yra ir tokių, kurias reikia tiesiog kasdien tepti/purkšti.
Ką daryti, jei pleiskanų luobas neišnyksta?
Daugumai mažų vaikų pleiskanų luobas išnyksta savaime. Jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją. Gydymas yra gana efektyvus, o vaistai - receptiniai.
Jei po kurio laiko pleiskanų luobelė atsinaujins, pakartokite procedūrą. Jeigu pleiskanų luobelės sritis didelė, pvz., galvos oda, pakartokite. Norėdami pašalinti lipnias odos pleiskanas naudokite šepetėlio pusę su kempinėle, LABAI ATSARGIAI masažuokite galvos odą ir pašalinkite pleiskanas šiurkščia šepetėlio puse. Šukos naudojamos ATSARGIAI pleiskanoms pašalinti vaikui iš plaukų.
Fiziologinis naujagimio odos lupimasis
Naujagimių odelė toli gražu ne visada būna švelni kaip šilkas. Visi naujagimiai per pirmąsias kelias gyvenimo savaites išgyvena visiškai įprastą odos lupimosi ir pleiskanojimo fazę. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimio būklių. Visiems naujagimiams per pirmąsias dvi gyvenimo savaites, kartais - jau 3-5 dieną, prasideda odos lupimosi fazė. Jei pleiskanoja vaikelio galvos oda, tai vadinamoji „lopšio kepurė“ (pleiskanų luobelė ant galvos). Naujagimio oda gali luptis ir tik šiek tiek, ir labai intensyviai, tačiau tai nebūtinai yra ženklas, kad jo oda yra sausa.
Naujagimių oda lupasi dėl kelių priežasčių. Kaip pastebėti skirtumą? Fiziologinis odos pleiskanojimas būdingas naujagimiams iki 2 sav. ir jis praeina savaime. Ribotos odos regeneracinės savybės vaisiui esant įsčiose. Gimdoje esantį vaisių supa amniono skystis. Jis puikiai apsaugo augantį vaisių, bet kartu ir nėra labai draugiškas odai. Štai dėl to maždaug nėštumo viduryje ant vaisiaus odos pradeda formuotis varškinis dangalas (verniksas). Tačiau šis dangalas taip pat riboja odos atsinaujinimo procesus. Po gimimo, kai gimdymo namų personalas nuo vaikelio nuvalo vaisiaus vandenų ir kraujo likučius, dažniausiai kartu pašalinamas ir verniksas. Vaisiaus vandenų poveikis. Verniksas laikui bėgant plonėja, vadinasi, kuo ilgiau vaikelis būna gimdoje, tuo mažiau jo lieka ir tuo prasčiau oda apsaugoma nuo vaisiaus vandenų poveikio. Odos prisitaikymas prie pasikeitusios aplinkos.
Kitos odos problemos, kurias gali sukelti pleiskanojimas
Atopinis dermatitas. Atopinis dermatitas (AD) - lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas odos išsausėjimas, bėrimas ir varginantis niežulys, ypač ant veido ir galvos odos. Odai gyjant, galima pastebėti pleiskanojimą, lupimąsi: po šio proceso atkuriama nauja, sveika oda. Su šia liga susiduria net 20-25 % kūdikių ir vaikų, tad tėvams svarbu laiku ją pastebėti bei suteikti pagalbą savo mažyliams.
Ichtiozė. Ichtiozė - reta genetinė liga, kuriai būdingas intensyvus odos ragėjimas, išsausėjimas ir pleiskanojimas. Ji išsivysto paveldėjus baltymo filagrino defektą. Iš šio baltymo odos epidermio ląstelėse susidaro keratinas, todėl sutrikdomas viršutinio odos sluoksnio ląstelių ragėjimas bei vientisumas.
Žvynelinė (psoriazė). Tai lėtinė imuninės sistemos liga, labiausiai pažeidžianti odą, o jeigu atvejis yra sunkesnis - ir sąnarius. Liga susergama, kai paviršinės odos ląstelės pradeda ypač sparčiai daugintis, laiku nuo odos nepasišalina, prasideda uždegimas ir atsiranda bėrimų, padengtų pleiskanomis - žvyneliais.
Bendra kūdikio odos priežiūra
Kūdikių oda reikalauja ypatingos priežiūros. Viena pagrindinių odos funkcijų yra apsauginė. Gimus kūdikiui kurį laiko tarpą oda dar bręsta, ji yra plonesnė, tad ir jos apsauginė funkcija silpnesnė. Kūdikių oda yra ne tik pažeidžiamesnė ir pralaidesnė aplinkoje esančioms medžiagoms, bet ir linkusi netekti daugiau vandens, tad labiau sausėja. Todėl labai svarbu tinkamai prižiūrėti vaikų odą ir žinoti esmines taisykles.
Pradėti rūpintis vaikų oda reikėtų nuo pirmos gimimo dienos. Pagrindiniai vaikų odos priežiūros žingsniai yra reguliarus odos prausimas bei drėkinimas. Specialistė rekomenduoja vaikus prausti pagal poreikį nuo vieno karto per dieną iki 2-3 kartų per savaitę. Maudant vaiką vandens temperatūra turėtų būti panaši į kūno temperatūrą, t. y. 36-37 °C. Kadangi kūdikių odelė yra jautresnė, reikėtų atkreipti dėmesį ir į naudojamus prausiklius. Ne visi prausikliai yra tinkami vaikų odai, todėl medikė pataria rinktis prausiklius, skirtus kūdikiams. Tokie prausikliai paprastai būna patikrinti dermatologų, sudėtyje neturi dažančių medžiagų, kvapiklių, todėl nedirgina vaiko odos. Didžiosios dalies įprastų muilų pH yra šarminis, tad tokie prausikliai labiau sausina odą, todėl medikė pataria rinktis tokį muilą, kurio pH būtų artimas odos pH - tarp 5 ir 6,5. Venkite tokių priemonių, kurių sudėtyje yra putojimą skatinančių medžiagų, nes jos gali sausinti ar net sudirginti jautrią kūdikių odelę.
Vaikų odą gydytoja rekomenduoja drėkinti po kiekvienų maudynių. Odos drėkinimui skirtos priemonės turėtų būti bekvapės, be dirbtinių dažiklių ir skirtos kūdikių odai. Žiemos metu prieš einant į lauką vaikų odą reikėtų patepti riebesniu apsauginiu kremu, savo sudėtyje turinčiu daugiau lipidų. Ypač atidžiai tokiu kremu medikė pataria padengti atviras kūno vietas - veiduką bei rankytes.
Drabužių audiniai turi didelę įtaką vaikų odai, kadangi jie nuolat liečiasi prie odos. Sintetiniai rūbai skatina prakaitavimą, todėl itin sausą ar į egzemą linkusią odą turintiems vaikams gali paūmėti atopinio dermatito požymiai. Vilna, nors yra natūralus bei orui pralaidus audinys, gali sudirginti jautresnę ar į egzemą linkusią odą, todėl vilnonius rūbus I. Kisielienė rekomenduoja vilkti ant medvilninių, kad nebūtų tiesioginio kontakto su oda.
Viena didžiausių tėvų klaidų yra atopinio dermatito gydymas kosmetinėmis priemonėmis, o ne vaistais. Svarbiausias gydytojos patarimas tėvams - nusiraminti, susitaikyti su šia mintimi ir išmokti ligos valdymo įgūdžių. Informacijos šia tema yra labai daug, tad išmokite esminius atopiškos odos priežiūros etapus ir puikiai sugebėsite suvaldyti šią ligą.
Lopšio kepurėlė: pediatro patarimai tėvams (seborėjinis dermatitas) | AAP
Svarbu pasirinkti tinkamas šukas. Jų dantukai turėtų būti užapvalintais galiukais arba turėti rutuliukus galuose. Be to, pravartu turėti šepetį su minkštais, natūralios sudėties šereliais. Juo itin patogu šukuoti trumpus plaukučius, nėra rizikos pažeisti galvos odelę. Šukuoti reikėtų 2-3 kartus per dieną.
tags: #pleiskanoja #kudikio #pakausio #oda
