Senėjimas yra natūralus gyvenimo etapas, tačiau jam atėjus, daugelis vyresnio amžiaus žmonių susiduria su iššūkiais, kurių vieni negali įveikti savarankiškai. Tokiais atvejais globos namai tampa reikalinga pagalba, užtikrinančia priežiūrą ir saugumą. Vis dėlto, gyvenimas globos namuose ne visada būna idiliškas. Čia, kaip ir bet kurioje kitoje bendruomenėje, kyla konfliktų tarp gyventojų. Šiame straipsnyje nagrinėjamos konfliktų globos namuose tarp senjorų priežastys, jų prevencijos būdai ir galimi sprendimai, siekiant užtikrinti ramią ir harmoningą aplinką.
Globos namai tampa vis svarbesne grandimi visuomenėje, kurioje senėja populiacija. Deja, gyvenimas čia ne visada būna idiliškas. Konfliktai tarp gyventojų gali kilti dėl įvairių priežasčių, pradedant skirtingais charakteriais ir baigiant sveikatos problemomis. Šiame straipsnyje aptarsime konfliktų priežastis, prevencijos būdus ir galimus sprendimus, siekiant užtikrinti ramią ir harmoningą aplinką senjorams.
Konfliktų priežastys globos namuose
Konfliktai tarp globos namų gyventojų gali kilti dėl daugelio priežasčių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:
- Skirtingi charakteriai ir įpročiai: Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savo įpročius, pomėgius ir charakterio bruožus. Susidūrus skirtingiems žmonėms vienoje erdvėje, natūralu, kad gali kilti nesutarimų.
- Sveikatos problemos: Fizinė ir psichinė sveikata turi didelę įtaką žmogaus elgesiui. Demencija, Alzheimerio liga ar kitos ligos gali sukelti agresiją, irzlumą ar kitas nepageidaujamas reakcijas.
- Vienatvė ir socialinė izoliacija: Jaudulys dėl vienatvės ir atskirtumo gali paskatinti konfliktus, kaip būdą atkreipti į save dėmesį arba išreikšti susikaupusias emocijas.
- Ribotos erdvės ir išteklių: Gyvenimas globos namuose dažnai reiškia dalijimąsi ribota erdve ir ištekliais, tokiais kaip televizorius, skaitymo kampelis ar kiti bendro naudojimo objektai. Tai gali sukelti konkurenciją ir nesutarimus.
- Bendro gyvenimo normų nepaisymas: Konfliktai tarp globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų artimųjų dažnai kyla dėl bendro gyvenimo normų nepaisymo, o tai atsitinka klaidingai suvokiant, kas galima ir ko negalima globos namuose ir kokių pasekmių gali sukelti taisyklių laužymas.
- Prisitaikymas prie naujos aplinkos: Persikėlimas į globos namus yra didelis pokytis senjoro gyvenime. Jam reikia prisitaikyti prie naujos aplinkos, naujų žmonių, naujų taisyklių ir tvarkos. Tai gali sukelti stresą, nerimą ir depresiją, kurie savo ruožtu gali išprovokuoti konfliktus.
- Nuobodulys: Jei globos namuose nėra pakankamai užsiėmimų ir pramogų, senjorai gali pradėti nuobodžiauti. Nuobodulys gali sukelti apatiją, demotyvaciją ir norą ieškoti bet kokios veiklos, net jei tai reiškia konfliktavimą.
- Kognityviniai sutrikimai: Demencija, Alzheimerio liga ir kiti kognityviniai sutrikimai gali paveikti senjorų elgesį ir gebėjimą bendrauti. Jie gali tapti agresyvūs, irzlūs, dezorientuoti ir nesuprasti kitų žmonių ketinimų.
- Asmenybės skirtumai: Kaip ir bet kurioje kitoje grupėje, globos namuose gyvena įvairių asmenybių žmonės. Kai kurie yra ekstravertai ir mėgsta bendrauti, o kiti yra intravertai ir vertina privatumą. Kai kurie yra lankstūs ir tolerantiški, o kiti yra užsispyrę ir reiklūs. Šie asmenybės skirtumai gali sukelti nesusipratimų ir konfliktų.
- Privatumo stoka: Globos namuose senjorai dažnai gyvena mažose patalpose ir dalijasi bendrais patogumais su kitais gyventojais. Tai gali sukelti privatumo stoką, kuri savo ruožtu gali sukelti įtampą ir konfliktus.
- Kontrolės praradimas: Persikėlus į globos namus, senjorai praranda dalį savo nepriklausomybės ir kontrolės. Jie turi laikytis globos namų taisyklių ir tvarkos, valgyti tai, kas jiems patiekiama, ir dalyvauti veikloje, kurioje jie nebūtinai nori dalyvauti. Kontrolės praradimas gali sukelti frustraciją ir maištą, kurie gali išprovokuoti konfliktus.
- Bendravimo sunkumai: Senjorai gali turėti sunkumų bendraujant su kitais gyventojais ir personalu dėl kalbos barjero, klausos problemų, kognityvinių sutrikimų ar tiesiog dėl to, kad jie yra drovūs ar uždari. Bendravimo sunkumai gali sukelti nesusipratimų ir konfliktų.
- Konkurencija dėl išteklių: Globos namuose gali būti konkurencija dėl išteklių, tokių kaip televizorius, knygos, žaidimai ar personalo dėmesys. Konkurencija dėl išteklių gali sukelti pavydą, pyktį ir norą konfliktuoti.
- Triukšmas: Globos namuose gali būti triukšminga dėl televizoriaus, radijo, pokalbių, personalo veiklos ir kt. Triukšmas gali erzinti senjorus, ypač tuos, kurie turi klausos problemų ar yra jautrūs garsams.
- Apšvietimas: Netinkamas apšvietimas gali sukelti diskomfortą ir dezorientaciją. Per ryškus apšvietimas gali erzinti akis, o per silpnas apšvietimas gali sukelti baimę ir nerimą.
- Temperatūra: Netinkama temperatūra gali sukelti diskomfortą ir pabloginti sveikatos būklę. Per aukšta temperatūra gali sukelti dehidrataciją ir perkaitimą, o per žema temperatūra gali sukelti peršalimą ir hipotermiją.
- Erdvės trūkumas: Erdvės trūkumas gali sukelti claustrophobia ir padidinti įtampą tarp gyventojų.
- Pandemijos įtaka: Pandemija sumažino gyventojų skaičių globos namuose ne tik dėl ligos, bet ir atnešė naujų reikalavimų, sumažinusių gyvenamąjį plotą įstaigose. „Kiekvienas aukštas veikia savarankiškai. Jei pas mus du aukštai, tai jų keliai (gyventojų ir personalo, - aut. past.) nesusikerta. Darbuotojai turi būti užtikrinti kiekvienam aukštui, negali ateiti iš pirmo į antrą aukštą. Karantininiai kambariai turi būti nebe vienas, o du - kiekvienam aukštui po vieną. Turime nusimatyti vadinamąją švarią (saugią, - aut. past.) ir nešvarią zonas. Ir jas numatyti bei atitverti kiekvienam aukštui“, - sudėtingas sąlygas vardija V. Motiejūnas.
Svarbu suprasti, kad konfliktų priežastys gali būti labai įvairios ir dažnai susijusios su individualiomis gyventojų aplinkybėmis.
Konfliktų prevencijos būdai globos namuose
Norint sumažinti konfliktų skaičių ir užtikrinti ramią atmosferą globos namuose, būtina imtis prevencinių priemonių:
- Individualus požiūris: Kiekvienas gyventojas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo poreikius, pomėgius ir sveikatos būklę.
- Užimtumo terapija: Užimtumo terapija vaidina didžiulį vaidmenį palaikant fizinius ir intelektualinius gyventojų įgūdžius. Savo globos namų gyventojams užtikriname platų užsiėmimų spektrą. Tai įvairina kasdienybę, kelia pasitikėjimą, atskleidžia pamirštus gebėjimus, žadina emocijas, gerina nuotaiką, o kartu ir savijautą. Galiausiai tai jungia bendrai veiklai, bendriems interesams.
- Bendravimo skatinimas: Reikia skatinti gyventojų bendravimą tarpusavyje, organizuojant bendras veiklas, renginius ar tiesiog suteikiant galimybę pabūti kartu.
- Psichologinė pagalba: Mūsų globos namų gyventojams apsiprasti su nauja aplinka ir nauju gyvenimo etapu padeda psichologas, jų sveikata rūpinasi medicinos personalas. Mūsų globos namų gyventojams, kurie yra patyrę traumų, lūžių, išgyvenę sudėtingas operacijas, padeda reabilitologas. Jo pastangos skirtos suteikti galimybę žmonėms judėti nepatiriant skausmo ir diskomforto, perteikti žinias, kurios padėtų saugiai grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo. Pagerėjus fizinei būklei, gerėja ir emocinė savijauta.
- Personalo mokymai: Globos namų personalas turi būti apmokytas spręsti konfliktus, atpažinti ankstyvus konfliktų požymius ir tinkamai reaguoti į įvairias situacijas.
- Tinkamas pasiruošimas persikėlimui:
- Išankstinis planavimas: Sprendimas dėl apgyvendinimo globos namuose turėtų būti priimamas iš anksto ir apgalvotai, dalyvaujant pačiam senjorui, jei jis yra pajėgus priimti sprendimus.
- Globos namų pasirinkimas: Reikia atidžiai pasirinkti globos namus, atsižvelgiant į senjoro poreikius, pageidavimus ir finansines galimybes. Būtina apsilankyti globos namuose, susipažinti su gyvenimo sąlygomis, personalu ir taisyklėmis.
- Psichologinis pasiruošimas: Svarbu psichologiškai paruošti senjorą persikėlimui į globos namus, paaiškinti jam, kokie pokyčiai jo laukia, ir suteikti jam galimybę išsakyti savo baimes ir nerimą.
- Tinkamos gyvenimo sąlygos:
- Privatumas: Reikia užtikrinti senjorams pakankamai privatumo, suteikiant jiems galimybę gyventi vienviečiuose kambariuose arba atskirti jų asmenines erdves.
- Komfortas: Reikia užtikrinti senjorams patogias gyvenimo sąlygas, aprūpinant juos patogiais baldais, tinkamu apšvietimu, temperatūra ir triukšmo lygiu.
- Užimtumas: Reikia organizuoti senjorams įvairius užsiėmimus ir pramogas, atsižvelgiant į jų pomėgius ir galimybes. Tai gali būti rankdarbiai, muzika, šokiai, žaidimai, ekskursijos ir kt.
- Bendravimas: Reikia skatinti senjorų bendravimą tarpusavyje ir su personalu, organizuojant bendrus renginius, pokalbius ir kitas socialines veiklas.
- Kvalifikuotas personalas:
- Kompetencija: Globos namų personalas turi būti kompetentingas ir gerai apmokytas, kad galėtų tinkamai pasirūpinti senjorais, atsižvelgiant į jų fizinius, psichologinius ir socialinius poreikius.
- Empatija: Globos namų personalas turi būti empatiškas ir supratingas, kad galėtų užmegzti ryšį su senjorais, išklausyti jų problemas ir padėti jas išspręsti.
- Konfliktų sprendimas: Globos namų personalas turi būti apmokytas konfliktų sprendimo įgūdžių, kad galėtų greitai ir efektyviai išspręsti konfliktus tarp senjorų.
Įgyvendinant šias prevencines priemones, galima sukurti jaukią ir saugią aplinką, kurioje senjorai galėtų mėgautis gyvenimu.
Konfliktų sprendimo būdai globos namuose
Net ir taikant prevencines priemones, konfliktų visiškai išvengti ne visada pavyksta. Todėl svarbu turėti aiškų konfliktų sprendimo mechanizmą:
- Ankstyva intervencija: Pastebėjus pirmuosius konflikto požymius, reikia nedelsiant įsikišti ir padėti gyventojams išspręsti problemą.
- Išklausymas: Svarbu išklausyti abi konflikto puses, suteikiant galimybę išsakyti savo nuomonę ir jausmus.
- Tarpininkavimas: Jei gyventojai negali patys susitarti, galima pasitelkti tarpininką - globos namų darbuotoją, psichologą ar kitą autoritetingą asmenį.
- Kompromiso paieška: Svarbu padėti gyventojams rasti kompromisą, kuris tenkintų abi puses.
- Taisyklių priminimas: Jei konfliktas kyla dėl taisyklių pažeidimo, reikia priminti taisykles ir paaiškinti jų svarbą.
- Atsakingumas: Svarbu, kad gyventojai prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus ir pasekmes.
- Derybos: Konfliktuojančios šalys pačios bando susitarti ir rasti sprendimą, kuris atitiktų jų interesus.
- Administracinis sprendimas: Globos namų administracija išklauso abiejų konfliktuojančių šalių argumentus ir priima sprendimą, kuris yra privalomas abiem pusėms.
Konfliktų sprendimas reikalauja kantrybės, diplomatijos ir gebėjimo suprasti senjorų poreikius. Svarbiausia - siekti taikaus ir konstruktyvaus problemos sprendimo.
Globos namų pasirinkimas ir kainos
Pirmas dalykas, kurį būtina suvokti, yra tai, kad žmogus, persikėlęs į globos namus, galbūt gyvens juose daug metų. Per tą laiką jo ir šeimos gyvenime gali daug kas nutikti. Palyginti dar savarankiškas tėvas gali tapti visiškai slaugomu ligoniu, kurį reikės maitinti, prausti, keisti jam sauskelnes. Ar žinome, kokias sąlygas tokiu atveju kels pasirinkti globos namai? Ar nenutrauks sutarties, motyvuodami sparčiu gyventojo sveikatos pablogėjimu, tinkamo personalo ir infrastruktūros trūkumu? Ar neprašys papildomo užmokesčio už priežiūrą? Ar globos namuose dirba pakankamai kompetentingų ir empatijos nestokojančių darbuotojų? Deja, tokių situacijų pasitaiko ir kartais jos tampa konfliktų tarp šeimos ir globos įstaigų priežastimi.
Štai kodėl labai svarbu iš anksto ir neskubant pasirinkti globos namus, apsilankyti juose, susipažinti su gyvenimo sąlygomis, personalu, taisyklėmis, kitomis sąlygomis, viską nuodugniai išsiaiškinti, klausti, kas neaišku ar kelia abejonių. Visų geriausia, jei sprendimą dėl gyvenimo globos namuose šeima priimtų kartu su būsimu tų namų gyventoju.
Jokia valdžios įstaiga globos vietų neskirsto ir nedalija. Žmogus pats pasirenka norimą globos įstaigą bet kurioje šalies vietoje, nesvarbu - privačią ar biudžetinę. O į savo savivaldybę kreipiasi, kad ši padengtų kainos skirtumą tarp globos namų paslaugos įkainio ir sumos, kurią moka pats žmogus, priklausomai nuo gaunamos pensijos. Pagal galiojančią tvarką senolis už gyvenimą ir globą turi atiduoti visą slaugos priežiūros pašalpą, jei tokią gauna, ir 80 procentų savo gaunamos pensijos. Tada trūkstamus šimtus eurų prideda savivaldybė.
„Tarkime, paslaugos kaina yra 1 000 Eur. Žmogaus slaugos pašalpa yra kokie 200 ir nuo jo gaunamos pensijos 80 procentų susidaro dar kokie 400. Tai jis susimokės 600 Eur, o tą skirtumą dengs savivaldybė“, - sako Socialinių paslaugų skyriaus vedėja R. Pilypienė. Vidutiniškai gyventojo mokama suma svyruoja apie 500 Eur, kiti pridedami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacijos.
Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi sutartis su maždaug 40 šalies įstaigų, nemažai pagyvenusių šiauliečių yra išvažiavę ir į globos įstaigas Šventojoje, Druskininkuose, Vilniaus regione. Tiesiog vaikai vežasi tėvus arčiau savo gyvenamosios vietos, kad galėtų dažniau juos aplankyti. Šiaulių savivaldybė globos išlaidų dalį įstaigose kompensuoja maždaug 400 gyventojų įvairiose įstaigose.
Senų žmonių diskriminacija ir visuomenės požiūris
E. Ramonienė pastebi, jog senyvo amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas verčia peržiūrėti ir prie naujų poreikių pritaikyti visuomenės išteklius: ekonomikos, politikos, socialinio saugumo, sveikatos apsaugos, žmogaus ekologijos. Lietuvoje deklaruojama pagarba senyvo amžiaus asmenims, suteikiamas aukštas socialinis statusas visuomenėje. Socialinės paslaugos - tai viena iš šiuolaikinės valstybės socialinės apsaugos sistemos dalių, kuri padeda garantuoti žmonėms reikalingą apsaugą ir gerovę, kuo ilgesnį jų savarankiškumą ir galimybes dalyvauti bendruomenės bei visuomenės gyvenime.
„Sėkminga senatvė didele dalimi priklauso ir nuo materialinės gerovės, finansinio saugumo, sveikatos išsaugojimo ir nepriklausomybės nuo artimųjų. Nubrėžta senatvės riba - pensinis amžius ir maža pensija, taikomos nuolaidos ir lengvatos tarsi pažemina žmogaus orumą“, - kalbėjo centro direktorė. Ji taip pat apgailestavo, kad senėjimo faktai - protinės negalios, fizinių trūkumų, demencijos atsiradimas, materialiniai nepritekliai veda į socialinę izoliaciją.
„Senyvo amžiaus žmonės nebegali dalyvauti bendruomeniniame gyvenime. Taip atsiranda požiūris į senus žmones kaip į naštą, nesugebančius rūpintis savimi ir būti naudingais visuomenei. Formuojasi klaidinga nuomonė apie visus senus žmones, tuomet ir prarandama pagarba jiems ir jų gyvenimo būdui“, - sakė E. Ramonienė.
Psichologas A. Kairys teigė, jog kalbant apie darbo rinką senų žmonių išstūmimas iš jos nėra naujas dalykas. Jis buvo būdingas ir anksčiau. „Tiesiog vyresni žmonės prastėjant sveikatai yra mažiau pajėgūs atlikti fizinius darbus. Tačiau ganėtinai naujas yra visuomenės požiūris - vyresni žmonės išstumiami ir iš tų veiklų, kurias jie galėtų atlikti. Šis požiūris kartais vadinamas eidžizmo terminu, t. y. diskriminacija dėl amžiaus“, - pastebėjo VU docentas.
Ne paslaptis, jog nemažai senyvo amžiaus žmonių dažnai jaučiasi apleisti ir vieniši. E. Ramonienės nuomone, taip yra todėl, kad dabartinis gyvenimas verčia artimuosius daug dirbti, nuolat rūpintis savo šeimos gerove arba netinkamas gyvenimo būdas trukdo skirti pakankamai dėmesio savo tėvams. „Senyvo amžiaus asmenys nėra našta savo vaikams. Kadangi blogėja pažinimo procesai, ypač atmintis, pastebimi disfunkciniai elgesio ir psichikos pakitimai, tik tada artimieji ieško galimybių apgyvendinti asmenį socialinės globos namuose. Tai nėra vienadienis apsisprendimas“, - pabrėžė centro direktorė.
Jei asmeniui diagnozuota demencija, Alzheimerio ar kita sunki liga, kalbėjo pašnekovė, tai labai smarkiai paveikia slaugančiojo savo artimąjį gyvenimą. „Prastėja santykiai su šeima, darbu, nebesusitvarkoma su emocijomis. Jie suvokia, kad negalės suteikti tiek daug dėmesio, psichologinės pagalbos savo senstantiems tėvams dėl laiko stokos, - santykių atšalimo priežastis vardijo E. Ramonienė. - O socialinės globos namuose senjorams ar senyvo amžiaus žmonėms teikiama visokeriopa pagalba - medicinos, psichologinė, vykdomos laisvalaikio ir užimtumo veiklos, skatinamas jų savarankiškumas, mažinama socialinė atskirtis suteikiant galimybę bendrauti su bendraamžiais.“
A. Kairys taip pat antrina E. Ramonienei ir teigia, kad yra įvairiausia pynė visokiausių priežasčių, dėl kurių dažnai kalti būna net ne patys žmonės, o taip yra suformuota politika, sistema. „Taip, reikia suprasti, kad bet kurį reiškinį visuomenėje ir tą kreivą požiūrį į vyresnio amžiaus žmones formuoja daugybė dalykų. Pavyzdžiai, socialiniai - kaip požiūris, politiniai sprendimai - kaip menkas paslaugų prieinamumas, demografiniai - kaip visuomenės senėjimas ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius, bei daugybė kitų, kurie susiplaka į tokį probleminį mišinį“, - kalbėjo psichologas.
Viskas priklauso nuo požiūrio. Pasak E. Ramonienės, daugelis senyvo amžiaus žmonių negeba prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio gyvenimo tempo, naujovių. Ne visiems yra priimtini darbdavio reikalavimai (kompiuterinis raštingumas, persikvalifikavimo kursai, darbo tempas ir t. t.). Todėl jie nuolat lygina savo praėjusio gyvenimo privalumus su dabartiniu gyvenimo būdu, kuris jiems atrodo nepriimtinas. Visuomenėje klesti tiek neigiami, tiek teigiami stereotipai apie pagyvenusius žmones. „Įsitikinimas, kad dauguma senų žmonių yra bejėgiai, sutrikusios psichikos, nuskurdę arba įsivaizdavimas, kad dauguma senų žmonių yra malonūs, išmintingi, turintys didelę gyvenimo patirtį, priklauso nuo mūsų požiūrio“, - teigė E. Ramonienė.
tags: #konfliktines #situacijos #globos #namuose
