Vienerių metų vaikas stengiasi pažinti visą pasaulį iš karto, ir jam nesvarbu, nuo ko pradėti. Nors labai susižavėjęs raktais, jis pames juos, kai tik paduosite kiaušinių plakiklį. Protingi tėvai naudojasi vaiko gebėjimu greitai atitrūkti ir nukreipia jį norima linkme.
1 metų vaikai sparčiai mokosi, stebi ir pamėgdžioja aplinkinių elgesį. Jie taip pat ima suvokti, kas yra didelis, o kas - mažas, kasdien gerėja jų motorikos įgūdžiai. Be to, jie jau supranta, ką jūs sakote, ir pradeda reaguoti į skirtingus dalykus. Pirmi gyvenimo metai - tai nuolatinis atradimų ir augimo laikotarpis. 1 metų vaikai pradeda aktyviau tyrinėti pasaulį, tobulina motorinius įgūdžius, lavina pojūčius ir domisi priežasties bei pasekmės ryšiais.
PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
Šiame amžiaus tarpsnyje keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, pradeda statyti kaladėles, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.
Džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jeigu teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais.
Kaip sutvarkyti aplinką, pradėjus vaikui vaikščioti?
Kai pasakai motinai, kad vaikas „išaugo" maniežą ir kad jį reikia leisti ant grindų, ji dažnai nusiminusi atsako: „Bet juk jis gali susižeisti, be to, apvers visą namą aukštyn kojom". Anksčiau ar vėliau - jeigu ne 10, tai pagaliau kai sulauks 15 mėnesių ir pradės vaikščioti, vis tiek jį reikės leisti ant grindų. O penkiolikos mėnesių vaiką išsaugoti taip pat sunku, kaip ir dešimties. Bet kokio amžiaus vaiką paleidusios į laisvę, vis tiek turėsite pertvarkyti namus. Todėl geriau tai padaryti laiku.
Kaip apsaugoti vienerių metų vaiką nuo nelaimingų atsitikimų arba bent jau nuo jo apsaugoti baldus ir kitus daiktus? Pirma, reikia taip sutvarkyti aplinką, kad jis galėtų žaisti su dauguma daiktų, kuriuos pasiekia. Tada bute liks tik ketvirtis neliečiamų daiktų. Bet jeigu jūs bandysite uždrausti vaikui liesti tris ketvirčius visų daiktų, tai bus blogai abiem. Jeigu turės ką veikti, jam nelabai rūpės kiti daiktai, kurių negalima liesti.
Praktiškai jums reikės paslėpti visas dūžtančias pelenines, vazas ir įvairias puošmenas nuo žemų staliukų, o vietoj jų padėti senus žurnalus. Knygas į lentynas sukiškite taip ankštai, kad jis negalėtų jų ištraukti. Virtuvėje į apatines lentynas sudėkite puodus ir keptuves, o porcelianinius indus ir produktus - į viršutines, kad vaikas negalėtų jų pasiekti. Viena motina į apatinius rašomojo stalo stalčius sukrovė senus rūbus, žaisliukus ir kitus įdomius daiktus, kad vaikas galėtų tyrinėti juos kiek širdis geidžia, o paskui viską sudėtų atgal.
Kaip išmokyti vaiką neliesti to, kas negalima?
Tai pagrindinė problema, vaikui sulaukus vienerių dvejų metų. Kiekvienuose namuose yra daiktų, kurių vaikui negalima liesti. Ant stalų stovi lempos, ir jų laidų negalima tampyti. Jis neturi vartyti stalų, neliesti karštos plytos arba įjungti dujų, nelįsti pro langą.
Iš pradžių maža pasakyti: „Negalima!". Vienu žodžiu „negalima" jūs vaiko nesutramdysite, bent jau iš pradžių. Netgi vėliau svarbu bus jūsų tonas ir ar dažnai šis žodis kartojamas, ar jūs iš tikrųjų draudžiate, ar sakote „negalima" tik iš įpratimo. Negalima pasikliauti šiuo žodžiu tol, kol vaikas savo patyrimu nesuvokia, ką tai reiškia, be to, svarbu, kaip jūs elgiatės, kai jis neklauso.
Nešaukite jam „negalima!" perspėjančiu tonu iš gretimo kambario. Tada jūs leidžiate jam pasirinkti. Jis tarsi svarsto: „Arba aš paklausysiu ir būsiu bailys, arba būsiu suaugęs ir padarysiu, kaip noriu". Tikriausiai jis ir toliau darys savaip, šnairomis žiūrėdamas, ar jūs pykstate, ar ne. Kai tik vaikas pabando padaryti ką nors neleistina, kur kas protingiau yra greitai prie jo prieiti ir nuvesti į kitą kambario pusę. Tokiu būdu jūs pasakysite „negalima" ir čia pat pademonstruosite, ką tai reiškia. Tuojau pat duokite vaikui žurnalą, tuščią saldainių dėžutę ar kitą nepavojingą ir įdomų daiktą. Tik nekiškite nušiurusį, seniai jam nusibodusį barškutį. Bet, sakykime, po kelių minučių vaikas vėl imasi savo. Vėl tučtuojau atitraukite jo dėmesį. Veikite ryžtingai ir linksmai.
Pasėdėkite su juo vieną kitą minutę, parodykite jam, kaip galima žaisti su nauju žaisliuku. Jeigu reikia, paslėpkite draudžiamą daiktą, kurį jis bando imti, arba išveskite vaiką iš kambario. Šitaip taktiškai, bet tvirtai duosite jam suprasti, kad esate visiškai įsitikinusi, jog su tuo daiktu žaisti negalima. Nesileiskite į ginčus, neskelbkite ultimatumų, nešaudykite rūsčiais žvilgsniais ir nepykite. Taip jūs vargu ar ką laimėsite, o vaikas dar labiau užsispirs.
Jūs galite sakyti: „Bet jis niekuomet nesupras, ką galima daryti ir ko ne, jeigu aš jo nemokysiu". Nesijaudinkite, vaikas supras. Jam žymiai lengviau įsisavinti pamoką, išdėstytą tvirtu, „suprantamu" tonu. Piktai grūmodamos pirštu iš kito kambario galo vaikui, kuris dar nesuprato, kad „Negalima" iš tikrųjų reiškia „Negalima", tik paskatinsite jį neklausyti. Ne geriau pasielgsite, jeigu akis į akį pasistačiusios smarkiai išbarsite. Mat, jis dar nemoka pasiaiškinti arba paprasčiausiai išsiblaškyti kuo nors kitu. Jis turės silpnadvasiškai pasiduoti arba mesti jums iššūkį.
Atsimenu, viena mano pažįstama skundėsi savo pusantrų metų dukra, vadino ją kaprizinga. Tuo momentu mergaitė įėjo į kambarį. Motina piktai tarė: „Nedrįsk eiti prie radijo". Mergytė nė negalvojo apie radiją, bet motina priminė jį, ir mergaitė tuoj pat pasisuko ir lėtai nuėjo prie radijo. Motina kiekvieną kartą labai širdo, kai jos vaikai pradėdavo elgtis savarankiškai. Ji baiminosi, kad negalės jų suvaldyti. Nepasitikėdama savimi, ji įžiūrėjo problemas ten, kur jų nebuvo. Analogiškai jaučiasi neįgudęs dviratininkas, kuris toli kelyje pamato akmenį. Susijaudinęs jis važiuoja tiesiai ant to akmens.
Jeigu jūsų vaikas artinasi prie karštos viryklės, jūs ramiai nesėdėsite ir nešauksite jam iš tolo: „Negalima!" Aišku, pašoksite ir atitrauksite jį. Tai natūralus būdas sustabdyti vaiką, norint iš tikrųjų jį sutramdyti, o ne paprasčiausiai rodyti savo charakterį. Neskubėkite ir veikite ryžtingai.
Kaip užimti vienerių metų vaiką?
Viena motina į apatinius rašomojo stalo stalčius sukrovė senus rūbus, žaisliukus ir kitus įdomius daiktus, kad vaikas galėtų tyrinėti juos kiek širdis geidžia, o paskui viską sudėtų atgal.
Mamos, sėdinčios namuose su vaikais, dažnai skundžiasi, kad nespėja nudirbti visų suplanuotų darbelių, nes mažylis kaip varnalėša kabinasi už mamos sijono ir nė už ką nenori paleisti. Anot specialistų, savarankiškai vienerių metukų mažylis gali žaisti tik keletą minučių, o artėjant prie dvejų metukų amžiaus - daugiausia 15-20 minučių. Kadangi pirkti žaislai greitai nusibosta, o mažylį domina tik mamos draugija, leiskime mašinėlėms, dėlionėms ir knygelėms truputį pailsėti. Tad kaip suspėti su namų ruoša ir dar tuo pat metu pažaisti su kūdikiu?
Mat antraisiais gyvenimo metais vaikams norisi žaisti, pavyzdžiui, ne su savo žaisliniu mobiliuoju telefonu, bet su tikru - tėčio. Ne su žaisliniu lėkščių rinkiniu, o su tikromis lėkštėmis virtuvėje. Tai logiška ir natūralu - vaikas turi įsisavinti visą supančią aplinką. Tai yra ne tik lentynėlė su žaislais, bet ir namų apyvokos daiktai.
Dalį dienos mama praleidžia virtuvėje, gamina valgį, plauna indus, o mažylį virtuvėje traukia daugybė buities daiktų. „Mažylis gali padaryti siaubingą betvarkę aplink save, tačiau po to jį galima bus sudominti tokiu užsiėmimu kaip tvarkymas. Nors iš pradžių gali pasirodyti, kad vanduo ne tiek plauna obuolius, o labiau bėga ant grindų ir vaiko drabužėlių, visgi tėvai turėtų įvertinti vaiko elgesį pagyrimu ir geru žodžiu. Prisiminkite savo vaikystę, kai tėvų pagyrimas skatindavo stengtis, daryti žygdarbius ir suaugusiųjų poelgius.
Užsiiminėkite su mažyliu kokia nors buities veikla ir kiekvieną kartą, kai jam kas nors pavyksta, visada pasakykite: „Na matai, tau pavyko. Kai vaisiai nuplauti ir nušluostyti, juos reikia į kažką sudėti. Sudedant ar išimant skirtingus daiktus vystosi vaikučio rankų koordinacija, mankštinami pirštukai. Tai padeda ir kalbos vystymuisi. Nors vaikas dar per mažas mokytis skaičiuoti, mama gali skaičiuoti pati, nes vėlesniame amžiuje tai padės vaikui greičiau įsisavinti skaičius ir skaičiavimo įgūdžius. Vandenį galima panaudoti ir lengvam masažui, kad srovė masažuotų delną ir pirštukus. Ypatingai tam tinka dušas. Bet koks pirštukų masažas padeda vystyti kalbą. Galima padaryti iš pirštukų žiedelį, kad vandens srovelė tekėtų per vidurį. Suaugusiajam tai labai paprasta, bet mažyliui tai gali pasirodyti labai sudėtinga.
Tam, kad kūdikis sėkmingiau įsisavintų išorinį pasaulį, jam reikia vystyti koordinaciją, t.y. gebėjimą valdyti savo kūną, pradedant tokiais judesiais kaip kamuolio spardymas, laipiojimas laiptais, kūliavirsčiai, baigiant tiksliais judesiais, kai mažais pirštukais lipdomas plastilinas, perrinkinėjamos pupos ar makaronai. Pirštai ne tik vysto vaikui koordinaciją, bet pirštų ir delnų treniruotė padeda kalbos vystymuisi. Reikia leisti vaikams žaisti su indais. Svarbu, kad jie būtų nedūžtantys ir mažylis negalėtų susižeisti. Galima pilti į indus vandenį, po to išpilti arba perpilti iš vieno indo į kitą. Linksmą žaidimą ir „audrą stiklinėje“ galima padaryti su šiaudeliais. Vaikas ir tėvelis/mama gali pūsti per šiaudelį į veidą ar į plaukus (imituoti vėją), taip vystosi vaiko fantazija. O į bet kokį pripildytą vandens indą galima pūsti burbulus. Įvairūs pūtimo pratimai labai gerai vysto vaiko kvėpavimą ir kalbą, padeda taisyklingai tarti raides.
Tėvams labai norėtųsi patarti, kaip teisingai žaisti, tvarkyti namus ar šluostyti obuolius, bet leiskime kūdikiui pačiam nuspręsti, ką daryti, leiskime pačiam klysti, ieškoti naujų kelių. Taip lavinamas jo kūrybiškumas, taip jis mokosi pasikliauti savimi ir priimti sprendimus. Po tokių užsiėmimų virtuvėje gali įvykti potvynis, bet ir čia galima pasikviesti mažylį pagalbon. Svarbu neversti vaiko daryti vieno darbo, o žiūrėti, ką patinka dirbti vaikui: laistyti gėles ar padėti iškrauti indus iš indaplovės. Tiesa, tokį užsiėmimą turėtų lydėti kalbos apie spalvą ir formą, prieš ir po skalbimo rūšiuojant skalbinius pagal spalvas. Vaikas mielai padės mamai iššluoti grindis, jei tik ji neišsigąs, nes po tokios mažojo pagalbininko betvarkės padidės. Čia svarbu suprasti, kad vaikams labiau rūpi pats veiksmas, o suaugusiems svarbu rezultatas.
Antraisiais gyvenimo metais vaikas mokosi valgyti savarankiškai. Tėvai turi būti kantrūs ne tik todėl, kad dalis maisto prapuola, bet ir dėl to, kad mažyliui tai iš pradžių pavyksta labai lėtai, ypač, jei jis nori valgyti kaip suaugęs - šakute. 1-1,5 m. vaikas dar pats nemoka apsirengti, bet rengdama vaiką mama gali su juo kalbėtis trumpomis, jam suprantamomis frazėmis, taip vystant bendravimo įgūdžius. Be to, kalba su vaiku išvysto emocinę ir socialinę patirtį.
Daugiau apie mažylių vystymąsi bei tėvelių pagalbą šiame procese galite sužinoti DVD filmukuose, kuriuos gausite nemokamai.
Žaislai ir veiklos vienerių metų vaikui
Žaislai vaikams turėtų padėti jų kognityviniam vystymuisi bei būti smagūs ir nepavojingi. Šiuo laikotarpiu mažyliai, kuriems dygsta dantys, dažnai čiulpia arba kramto savo aplinkoje randamus smulkius daiktus. Įsitikinkite, kad tokie daiktai nesužalos vaiko burnos, ir prieš duodami juos dezinfekuokite.
Žaidimas su minkštais, suspaudžiamais kamuoliukais gerina motorikos įgūdžius ir patraukia dėmesį. Žaidimas su mažyliu padės pagerinti jo kognityvinį vystymąsi. Žaiskite muzikos atradimo žaidimus naudodami barškučius, šaukštus, puodus, keptuves, varpelius, gongus ar bet kokius daiktus, su kuriais galima išgauti garsą. Jei turite seną nenaudojamą arba žaislinį telefoną, galite apsimesti, kad „kalbatės“ telefonu, ir skleisti įvairius garsus. Laikas žaisti su vaiko amžiui tinkamomis dėlionėmis ir „Lego“ kaladėlėmis. Tokie žaislai paprastai rekomenduojami 2 metų amžiaus ar vyresniems vaikams. Visgi leiskite jam stebėti, kaip dėliojate dėlionę arba ką nors pastatote - tada jis gali įdėti keletą paskutinių dalių.
Rūšiuokliai ir konstruktoriai
Rūšiuokliai su skirtingomis formomis ir spalvomis padeda lavinti smulkiąją motoriką, erdvinį mąstymą ir kantrybę. Didelės ir lengvai suimamos kaladėlės lavina motoriką ir vaizduotę. Jos leidžia eksperimentuoti, kurti bokštus, ardymo ir statymo procesas moko kantrybės bei erdvinio suvokimo. Vaikiški konstruktoriai puikiai tinka 1-2 metų vaikams. Svarbiausia, bendraukite su vaiku kaip su suaugusiu. Užduokite klausimus, išklausykite, švelniai pataisykite kalbos klaidas, pagirkite.
Sensoriniai ir muzikiniai žaislai
Sensoriniai žaislai lavina vaiko pagrindinius pojūčius - lytėjimą, klausą ir regą. Muzikiniai žaislai, tokie kaip būgnai, kastanjetės ar ksilofonai, lavina klausą, ritmikos pojūtį ir motorinius įgūdžius. Jie taip pat padeda vaikui suprasti priežasties ir pasekmės ryšį - pavyzdžiui, kaip paspaudus mygtuką ar trinktelėjus lazdele išgaunamas garsas.
Knygelės ir minkšti žaislai
Storos puslapių knygelės su atvartais ar įvairiais paviršiais skatina smalsumą ir lavina kalbinius įgūdžius. Tokios knygelės padeda susipažinti su naujais žodžiais, formomis ir spalvomis. Minkšti žaislai ir lėlytės yra neatskiriama 1 metų vaiko pasaulio dalis. Jie padeda kurti emocinį ryšį ir suteikia vaikui saugumo jausmą, ypač kai vaikas pradeda tyrinėti pasaulį, tačiau vis dar jaučia poreikį būti ramus ir saugus.
Veiklos lauke ir namuose
Motina vedasi vaiką į parduotuvę. Jis neina ramiai visą kelią nuo parduotuvės iki namų, bet šokuoja šaligatviu, šokinėja ant laiptų visų namų, pro kuriuos jie eina. Kuo daugiau motina jį šaukia, tuo labiau jis delsia. Kai motina pradeda pykti, jis perbėga į priešingą pusę. Ji pyksta, kad vaikas nepaklusnus. Bet taip nėra, nors toks jis gali pasidaryti. Tokio amžiaus vaikas negali atsiminti pasivaikščiojimo tikslo, t. y. parduotuvės. Jo prigimtis verčia jį tyrinėti viską, kas pasitaiko kelyje. Kiekvienu šūktelėjimu motina primena, kad jis turi ginti savo savarankiškumą. O ką daryti motinai? Skubant į parduotuvę, vaiką geriau vežtis vežimėlyje. Bet jeigu kelionė į parduotuvę buvo kaip pasivaikščiojimas, tai skirkite tam 4 kartus daugiau laiko, negu jo reikėtų einant vienai, ir leiskite vaikui viską tyrinėti.
Būna ir kitokių sunkumų. Laikas eiti namo valgyti, o mažylis pasinėręs į žaidimą su smėliu. Jeigu ištarsite: „Laikas namo" tokiu tonu, tarsi sakytumėte: „Užteks šito malonumo", tai vaikas pradės priešintis. Tačiau linksmai pasiūlius: „Eime, pašokinėsime laiptais", jis greičiausiai pats norės eiti su jumis. Bet, sakykime, jis pavargo, kaprizijasi, ir jūs niekaip negalite parvilioti jo namo. Vaikas spyriojasi ir elgiasi tiesiog negražiai. Tada imkite jį ant rankų ir be kalbų neškite namo, net jeigu jis spiegia ir spardosi kaip paršiukas. Nutaisykite rimtą miną, tarsi sakydama: „Aš žinau, kad pavargai ir pyksti, bet nieko nepadarysi, reikia eiti namo". Nesibarkite, jis vis tiek nesupras, kad yra neteisus. Nesiginčykite su juo, vis tiek jo neperkalbėsite, tik susinervinsite. Mažas vaikas, kuris, jausdamasis nelaimingas, labai kaprizinasi, greičiau visiškai nusiramina, kai jaučia, jog motina vis tiek pasielgs taip, kaip jai reikia.
Mes tai stengiamės kuo dažniau lauke būti, jei tik oras tą leidžia. Vežuosi ar veduosi į parduotuvę kartu. Bet tik tais atvejais,jei reikia vieno ar kelių produktų, nes kitaip nespėčiau paskui su prekėmis? Dar įtraukiu į namų ruošą, padeda siurbti, atneša nuneša indus iš indaplovės. Pažaidžiam kartu su lego, mašinytėm.
Svarbiausia, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių. 12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti.
Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų.
Suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite tai daryti, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks. Pasidžiaukite vaiko savarankiškomis sėkmėmis ir atradimo džiaugsmais.
Šiuo metu vaikui svarbu judėti. Judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti bei pažinti savo kūną.
Svarbu, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių.
Kai vaikas mėto žaislus
Vienerių metų vaikas išmoko tyčia numesti daiktus ant grindų. Jis labai atsidėjęs meta ant grindų maistą, sėdėdamas už stalo, arba vieną po kito žaislus iš lovutės, o paskui verkia, nes nori jais žaisti. Susierzinusi motina gali pamanyti, kad vaikas tyčia šaiposi iš jos. Bet jis negalvoja apie motiną - jam taip patinka naujas žaidimas, kad jis nori taip žaisti visą dieną, kaip vėliau norės kiaurą dieną važinėtis savo nauju dviračiu. Jeigu jūs iš karto pakelsite numestą daiktą, jis pamanys, kad tai dviejų žaidimas ir dar labiau džiaugsis. Todėl geriau tuojau pat nerinkti jo numestų daiktų. Paleiskite vaiką ant grindų, kai jis pradės šitaip žaisti. Jo mėgstamus žaisliukus pririškite prie lovutės 30 cm ilgio virvute (ilgesne vaikas gali pats susinarplioti). Taip pat pririškite keletą žaisliukų prie vežimėlio. Jums, žinoma, nepatinka, kad jis mėto ant grindų maistą. Bet vargu ar jis taip darys neprivalgęs. Surinkite išmėtytą maistą ir tuojau pat paleiskite vaiką ant grindų. Pykčiu nieko nelaimėsite, tik nusivilsite.
