Kolonoskopija - tai storosios žarnos tyrimas naudojant endoskopą. Šiuo tyrimu galima nustatyti storosios žarnos ligas, sutrikimus. Svarbu tai, kad kolonoskopija leidžia anksti fiksuoti pakitimus. Neretu atveju storojo žarnyno tyrimas yra skausmingas. Taip yra todėl, nes kolonoskopijos pradžioje yra pučiamas oras, o šiuo metu tikėtinas raižymo, tempimo ir veržimo pojūtis. Procedūros eigoje endoskopu atidžiai apžiūrima storoji žarna, o pro jos linkius prietaiso praeinamumas gali būti sudėtingas ir skausmingas. Taigi, kolonoskopija gali būti atliekama tiek su nejautra, tiek be nejautros. Jei tyrimas atliekamas su anestezija (nejautra), tuomet išvengiama diskomforto, streso, skausmo ar spaudimo jausmo. Pasirinkus procedūrą su nejautra, tyrimą atlikti paprasčiau ir greičiau.
Net apie 30% kolonoskopijų turi būti pakartotos dėl netinkamo žarnyno išvalymo. Kitu atveju, storojo žarnyno apžiūra gali būti netiksli, nes nebus galimybės pastebėti gleivinės pakitimų, polipų, adenomų, arba gydytojas gali paprašyti atvykti kitą kartą. Būtina žinoti, jog daugeliu atvejų storosios žarnos vėžys išsivysto iš nepiktybinių darinių t.y. Taigi, tinkamas žarnyno paruošimas yra svarbus dėl to, kad neidentifikuotas darinys po maždaug 10 metų gali progresuoti į onkologinę ligą. Kuo anksčiau polipai randami, tuo anksčiau ir pašalinami, taip užkertant kelią rimtai ligai.
Kolonoskopija ir nėštumas: svarbiausi aspektai
Kolonoskopija - svarbus endoskopinis tyrimas, leidžiantis įvertinti storosios žarnos būklę ir anksti nustatyti galimus sutrikimus ar ligas. Natūralu, jog planuojant jį atlikti, gali kilti įvairių klausimų, susijusių su procedūros eiga, pasiruošimu, rizikos veiksniais ir pan. Kolonoskopija - tai tyrimas, kuomet naudojant endoskopą yra apžiūrima storoji žarna. Kolonoskopija gali būti atliekama su nejautra arba be jos. Kolonoskopijos tyrimas taip pat gali būti rekomenduojamas kaip kitų gastroenterologinių sutrikimų, tokių kaip uždegiminė žarnyno liga, diagnostikos ir stebėjimo dalis. Tinkamas pasiruošimas kolonoskopijai garantuoja ne tik sklandesnę tyrimo eigą, bet ir lengvesnius nemalonius simptomus po tyrimo. Todėl tinkamai pasiruošti tyrimui - labai svarbu.
Nebegalima vartoti papildų su geležimi, kraujo krešėjimą mažinančių vaistų. Nebegalima valgyti termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių. Taip pat įvairių sėklų, riešutų (įskaitant uogienes, džemus, kruopų košes, duonos gaminius su grūdais ir sėklomis). Galima suvalgyti lengvus pusryčius (pvz., virtas kiaušinis ar jogurtas be priedų, baltos duonos riekė be sėklų). Gerti galima skaidrius ir permatomus skysčius: vandenį, nestiprią arbatą, obuolių sultis, skaidrius gaiviuosius gėrimus, sultinį be priedų. Taip pat galima čiulpti ledinukus ir valgyti želė be priedų. Leidžiamų skysčių galima gerti be apribojimų, kad jaustumėtės gerai. Taip pat likus parai iki tyrimo yra pradedami gerti vaistai žarnynui valyti. Pasikonsultavę su vaistininku įsigykite tam skirto preparato ir laikykitės nurodymų, esančių pakuotės viduje. Atminkite, kad įprastai žarnynui išvalyti skirti vaistai pradedami gerti apie 16-17 val., kai tyrimas atliekamas kitą dieną. Jei tyrimas atliekamas iki 12 val. dienos, visą valymo preparato kiekį sugerkite nuo 16-17 val. iki vakaro. Jei tyrimas atliekamas po 12 val. Tyrimo dieną vaistai žarnynui valyti turėtų būti baigiami gerti likus 4-6 val. iki tyrimo. Jei kolonoskopija atliekama suteikus nejautrą - 6 valandos iki tyrimo NEGALIMA GERTI visiškai nieko. Taip pat tokiu atveju atlikti tyrimo reikia atvykti su lydinčiu asmeniu, kuris galėtų Jus palydėti namo.
Tyrimo metu į storąją žarną yra įvedamas lankstus prietaisas - endoskopas. Taip pat pučiamas oras, žarna ištempiama ir sutraukiama, kad būtų galima ją gerai apžiūrėti. Todėl tyrimo metu gali būti jaučiamas diskomfortas, pilvo pūtimas, spazmai, pykinimas, silpnumas. Šie simptomai gali išlikti dar dieną po tyrimo. Itin rimtos kolonoskopijos komplikacijos yra retos. Jos įvyksta vidutiniškai 2 iš 1000 pacientų. Viena tokių - žarnos sienos įplyšimas. Dažnesnė komplikacija - kraujavimas. Kolonoskopinis tyrimas gali būti skausmingas. Skausmingumo laipsnis priklauso nuo tiriamojo žarnyno anatomijos - esamų žarnų vingių ir kilpų, kurias gali būti sunkiau praeiti. Endoskopo judėjimą žarnomis gali apsunkinti ir po pilvo ertmės operacijų susidariusios sąaugos.
Kolonoskopijos dažnumas priklauso nuo Jūsų amžiaus, sveikatos būklės ir šeimos istorijos. Aktuali greita ir patikima žarnyno kolonoskopija Klaipėdoje arba Vilniuje? Užsiregistruoti šiam tyrimui „Antėja“ klinikoje galite telefonu. Siuntimas reikalingas tuomet, jei esate vyresni nei 50 metų ir pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą atliko tyrimo dėl slapto kraujavimo (iFOB) atsakymas yra teigiamas.
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali turėti įtakos virškinimo sistemos veiklai. Viena iš tokių būklių yra gastroezofaginis refliuksas (GERL), kuris nėštumo metu pasitaiko dažnai - 60-80 proc. Dažnai ši liga paūmėja arba prasideda nėštumo metu, palengvėja po gimdymo, per kitus nėštumus vėl gali paūmėti. Nėščiųjų progesterono koncentracija atpalaiduoja stemplės, skrandžio, žarnyno lygiuosius raumenis. Didėjanti gimda mechaniškai spaudžia skrandį ir didina spaudimą jame. Šių veiksnių derinys sudaro sąlygas GERL. Agresyvus refliukso turinys (HCl, pepsinas, tulžies rūgštys, kasos fermentai) sukelia struktūrinius pokyčius, ypač jei yra padidėjęs stemplės gleivinės jautrumas, sutrikusi apsauginė gleivinės sistema. Nėščioji skundžiasi deginimo jausmu už krūtinkaulio, rėmeniu, atsirūgimu rūgščiu turiniu, disfagija (rijimo sutrikimu), odinofagija (skausmingu rijimu), hipersalivacija, anoreksija, pykinimu, vėmimu, raugėjimu, epigastriumo srities skausmu, rečiau respiraciniais simptomais, burnos organų, gerklės pažeidimo simptomais: dantų emalio erozijomis, rytiniu balso užkimimu, užpakaliniu laringitu, laringospazmu, kąsnio jutimu gerklėje.
Nemedikamentinės gydymo priemonės apima: miegojimas pakėlus lovos galvūgalį, nesilankstymas, sunkių daiktų nenešiojimas, po valgio negulėjimas ir nedirbimas, varžančių drabužių nedėvėjimas. Negalima gultis pirmąsias 3 val. po valgio. Nerūkymas ir alkoholio vartojimo vengimas, kurie mažina apatinio stemplės sfinkterio tonusą. Rekomenduojama valgyti mažomis porcijomis ir dažnai, vengti GER provokuojančio maisto, vartoti daugiau baltyminio maisto ir kalcio papildų, nuo kurių didėja sfinkterio tonusas. Svarbu neleisti vidurių užkietėti. Vaistai, kurie gali būti skiriami: antacidiniai vaistai, H₂ receptorių antagonistai, prokinetikai, protono siurblio inhibitoriai (PSI).
Ultragarsiniai tyrimai nėštumo metu
Ultragarsiniai vaisiaus tyrimai BIOFIRST klinikoje (Kaune) yra neinvazininiai, saugūs ir plačiai taikomi diagnostiniai metodai, padedantys stebėti nėštumo eigą bei įvertinti vaisiaus vystymosi ypatumus įvairiais nėštumo etapais. 2D - tai klasikinis dvimatės echoskopijos metodas, kurio metu gaunamas juodai baltas, plokščias vaizdas. Tai plačiausiai naudojamas ultragarsinės diagnostikos būdas, leidžiantis įvertinti vaisiaus padėtį, vidaus organų formavimąsi, galimus raidos sutrikimus, augimą ir vystymosi proporcingumą, širdies veiklą, vaisiaus vandenų kiekį bei placentos padėtį. Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu atliekamas įvairiais trimestrais ir yra pagrindinis instrumentas stebint normalų nėštumo vystymąsi ar diagnozuojant galimus nukrypimus.
3D - tai trijų dimensijų, erdvinis, statinis vaizdas, leidžiantis detaliai matyti išorinius vaisiaus bruožus, pavyzdžiui, veiduką, rankytes, kojytes, stuburo linkį. Šio tyrimo metu iš daugybės 2D vaizdų sukuriama erdvinė rekonstrukcija, todėl galutinis vaizdas atrodo realistiškesnis ir išsamiau atspindi vaisiaus išvaizdą. Tai ypač vertinama būsimos šeimos emociniame kontekste - leidžia tėvams pirmą kartą „pamatyti“ kūdikį prieš gimimą.
4D - tai 3D vaizdas realiuoju laiku, leidžiantis ne tik matyti erdvinę vaisiaus išvaizdą, bet ir stebėti jo judesius: mimiką, čiulpimą, žiovulį ar rankyčių judesius. Dažniausiai 3D ultragarsiniai tyrimai atliekami nėštumo viduryje, t. y. nuo 24 iki 32 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu vaisius jau pakankamai išsivystęs, tačiau dar turi pakankamai vietos gimdoje, todėl galima gauti aiškius ir detalius vaizdus. Nuo 24 savaitės vaisiaus bruožai tampa ryškesni, oda įgauna daugiau poodinio riebalinio sluoksnio, todėl 3D vaizduose galima aiškiau matyti mimiką, judesius, veido kontūrus. Tuo tarpu nėštumo pabaigoje, ypač po 32 savaitės, vaisius užima daug vietos gimdoje, todėl ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai galima matyti tik vieną didesnę struktūrą - pavyzdžiui, galvytę ar veidą. Dėl šių priežasčių 3D ultragarsinis tyrimas nėštumo metu nerekomenduojamas labai ankstyvose ar vėlyvose stadijose.
Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu specifinio ar sudėtingo pasiruošimo dažniausiai nereikalauja, todėl jis yra saugus, greitas ir patogus būdas įvertinti nėštumo eigą ar vidaus organų būklę. Visgi, siekiant pagerinti tyrimo kokybę, rekomenduojama kelias dienas prieš planuojamą ultrą vartoti daugiau skysčių, ypač vandens. Esant geram echosignalo pralaidumui, gydytojas gali lengviau įvertinti vaisiaus anatomiją, padėtį, judesius bei kitas svarbias detales. Prieš tyrimą nereikia būti nevalgius ar specialiai riboti mitybos, nebent gydytojas pateikia kitokias individualias rekomendacijas.
Priklausomai nuo individualių fiziologinių nėščiosios ir vaisiaus ypatumų, tokių kaip pilvo sienos storis, vaisiaus padėtis ar judrumas tyrimo metu, gali būti sudėtinga aiškiai pamatyti tam tikras vaisiaus dalis - ypač veiduką. Pavyzdžiui, jei vaisius yra atsigręžęs nugara į išorę, prisiglaudęs prie gimdos sienelės ar dengiamas placentos, gali būti sunku išgauti ryškų 3D vaizdą. Tokiais atvejais tyrimo metu dažnai rekomenduojama šiek tiek palaukti, paskatinti vaisiaus judesius (pavyzdžiui, lengvai pajudant ar pakeitus padėtį), tačiau jei ir tai nepadeda, nereikėtų nusivilti - ultragarsas vis tiek suteikia svarbios medicininės informacijos.
Atliekant echoskopinį tyrimą paprastai galima gauti popierines 2D vaizdo nuotraukas, kurios atspindi pagrindinius anatominius vaisiaus bruožus. Tačiau jei norite išsaugoti 3D arba 4D tyrimo metu užfiksuotus vaizdus ar trumpus vaizdo įrašus, pravartu su savimi atsinešti USB atmintinę ar kitą laikmeną. Dalis įstaigų gali siūlyti ir vaizdų įrašymą į savo laikmenas ar pateikti nuotraukas elektroniniu formatu, tačiau tai vertėtų išsiaiškinti iš anksto registracijos metu. Taip pat svarbu atvykti laiku, nes tyrimui skiriamas konkretus laiko tarpas.
Ne, ultragarsinis tyrimas nėštumo metu yra vienas saugiausių ir plačiausiai taikomų diagnostinių metodų medicinoje, ypač nėštumo metu. Šis tyrimas nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės, kaip, pavyzdžiui, rentgeno tyrimai, todėl neturi žalingo poveikio nei motinos, nei vaisiaus audiniams. Vis dėlto ankstyvose nėštumo stadijose, ypač iki 8 savaitės, rekomenduojama vengti perteklinių ultragarsinių tyrimų. Nors tyrimas ir nėra kenksmingas, mediciniškai pagrįsta laikytis principo „mažiau - geriau“, kai dar nėra būtinybės dažnai stebėti vaisiaus raidą. Vėlyvesnėse stadijose ultragarsinis tyrimas nėštumo metu tampa itin svarbiu įrankiu vertinant vaisiaus padėtį, augimą, placentos būklę, vaisiaus vandenų kiekį ir kitus svarbius rodiklius.
Dažniausiai užduodami klausimai apie ultragarsinius tyrimus nėštumo metu
- Ar ultragarsinio tyrimo metu galima nustatyti vaisiaus lytį? Taip, daugeliu atvejų vaisiaus lytį galima nustatyti nuo antrojo trimestro, tačiau tai priklauso nuo vaisiaus padėties ir tyrimo metu matomų anatominių struktūrų.
- Ar 3D ir 4D ultragarsas yra būtini? 3D ir 4D ultragarsiniai tyrimai dažniausiai nėra būtini, tačiau jie gali suteikti papildomos informacijos apie vaisiaus išorinius bruožus ir sustiprinti emocinį ryšį su dar negimusiu kūdikiu.
- Ar ultragarsinio tyrimo metu galima įvertinti vaisiaus vystymąsi pagal nėštumo savaitę? Taip, ultragarsas leidžia įvertinti vaisiaus dydį, proporcijas ir augimo tempą bei palyginti juos su normomis, būdingomis konkrečiai nėštumo savaitei.
- Ar vaisiaus padėtis gali paveikti tyrimo informatyvumą? Taip, vaisiaus padėtis turi didelę reikšmę. Jei vaisius nusisukęs, prisiglaudęs prie gimdos sienelės ar uždengtas placenta, kai kurios detalės gali būti sunkiau matomos.
- Ar tyrimo metu galima įvertinti vaisiaus širdies veiklą? Taip, ultragarsas leidžia stebėti vaisiaus širdies plakimą, jo dažnį ir ritmą, kas yra vienas svarbiausių rodiklių.
Nėštumas yra normali fiziologinė sveikatos būsena, o gera medicininė priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.
Ultragarsinis tyrimas, dažniau vadinamas tiesiog echoskopija, yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, leidžiantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos. Taip pat jo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų - tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei. „Pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, šis tyrimas reikalingas bent du kartus per nėštumą. Pirmojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra turėtų būti atlikta 11-13 sav., o antrojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra įprastai atliekama šiek tiek vėliau, apie 18-20 nėštumo sav., kai vaisius būna paaugęs, jau yra susiformavusi jo anatomija ir tyrimo metu gydytojas gali pamatyti bei įvertinti, ar vaisiui viskas gerai, ar nėra jokių matomų pakitimų. Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart - 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia“, - pasakoja S. Jis pratęsia, jog tyrimo metu įvertinama, ar vaisius vienas, ar nėštumas daugiavaisis. Ultragarsinis tyrimas dažniausiai atliekamas transabdominaliniu būdu, per nėščiosios pilvo sieną. „Nėštumo metu svarbu įvertinti ir mamos sveikatos būklę, pavyzdžiui, apžiūrėti gimdą, jos priedus, kiaušides. Gali prireikti apžiūrėti ir gimdos kaklelį, ar nėra jokių pakitimų. Patikros metu taip pat yra įvertinamas ir kitas svarbus aspektas - placenta ir jos prisitvirtinimas. Jis akcentuoja, jog nustačius tam tikras vaisiaus būkles, jos yra reguliariai stebimos, nes vieno tyrimo, norint įvertinti rezultatų dinamiką, neužtenka. Pavyzdžiui, nėštumo eigoje gydytojui gali kilti įtarimas, kad vaisius yra per mažas arba per didelis - tuomet ultragarsiniai tyrimai yra atliekami dažniau, norint sekti vaisiaus augimo dinamiką. „Mūsų pagrindinė užduotis yra laiku pamatyti apsigimimus, ypač nesuderinamus su gyvybe, apie tai informuoti tėvus ir, prireikus, nukreipti pacientes tolimesniam ištyrimui“, - apie ne tik džiaugsmą keliančius vizitus pasakoja S. „Lyties nustatymas ultragarsinio tyrimo metu priklauso nuo įvairių sąlygų: ją pamatyti žymiai lengviau, jeigu yra vaisiaus galvutės pirmeiga, yra pakankamai vaisiaus vandenų, nes vaizdą gali užstoti virkštelė ar uždėta rankytė, suspaustos kojytės ir pan. Kiekvienas atvejis skirtingas ir pasitaiko, jog net nėštumo pabaigoje negalime matyti ir žinoti, kokia bus vaikelio lytis“, - pasakoja S.
„Sužinojusi apie nėštumą moteris turėtų peržiūrėti savo elgsenos ir gyvenimo įpročius - vengti kontakto su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis, kurie turi infekcijų, atsisakyti bet kokių žalingų įpročių - beje, jų atsisakyti turėtų ne tik būsima mama, bet ir ją supantys artimiausi žmonės. Jis taip pat akcentuoja, jog pastojus svarbu nepamiršti pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuris yra skiriamas profilaktiškai dėl nervinio vamzdelio raidos defektų, siekiant sumažinti apsigimimų riziką. Kitas svarbus veiksmas - vizitas pas savo akušerį-ginekologą, tačiau to nereikia daryti tik pastojus - užtenka užsiregistruoti apsilankymui 10-11 nėštumo savaitę, kai yra reikalinga atlikti tam tikrus tyrimus. Vis dėlto, šios taisyklės galioja tik visiškai sveikoms, neturėjusioms jokių komplikuotų nėštumų moterims. „Jeigu moteris yra sveika, neturi jokių gretutinių ligų ir jaučiasi gerai, ją prižiūrėti gali ir patyrusi akušerė arba šeimos gydytojas. Jie, įvertinę jos būklę, paskirs kito susitikimo laiką - iš viso nėštumo laikotarpiu jų gali būti 7-10. Reikėtų nepamiršti, jog jeigu turite jau anksčiau diagnozuotų ligų, vertėtų apsilankyti pas jus gydančius specialistus, informuoti juos, jog esate nėščia. Tai yra itin svarbu, nes gali prireikti koreguoti jums paskirtą gydymą - mažinti vaistų dozes ar juos pakeisti kitais, kad kūdikio laukimo laikotarpiu nekiltų jokių komplikacijų ir nėštumas būtų sklandus“, - teigia S.
Kolonoskopijos tyrimo metu kolonoskopu tiriama storoji žarna. Stebima, ar nėra patologinių pakitimų storajame žarnyne (uždegimų, polipų, navikų ir pan.). Procedūra atliekama taikant intraveninę nejautrą, todėl pacientas skausmo nejaučia. Šiam tyrimui reikalingas specialus pasiruošimas.
Klaipėda Naujoji Uosto g. Klaipėda Dragūnų g. Vilnius, S. Žukausko g. Dr. Vilnius, S. Žukausko g. Vilnius, S. Žukausko g. Vilnius, S. Žukausko g. Vilnius, S. Žukausko g. Dr. Vilnius, S. Žukausko g. Vilnius, S. Žukausko g. Klaipėda, Naujoji Uosto g. Klaipėda, Dragūnų g. Klaipėda, Naujoji Uosto g. Klaipėda, Naujoji Uosto g.
Dauno sindromas - tai genetinis sutrikimas dėl 21 chromosomos trisomijos. Tai reiškia, kad 21-oji chromosoma yra patrigubėjusi, o ne dviguba kaip sveikų naujagimių. Dauno sindromą turintys žmonės pirmiausia skiriasi savo išvaizda: jų akys - mažos, įstrižos, nosis ir pakaušis - plokšti, kakta - aukšta. Visoms nėščiosioms rekomenduojama atlikti bent pirminius tyrimus, padedančius diagnozuoti Dauno sindromą, o vyresnėms nei 35 m. Pirminiai tyrimai (pavyzdžiui, Life Cycle ar PRISCA) parodo, kokia tikimybė, kad vaisius turi Dauno sindromą. Pirmąjį nėštumo trimestrą atliekami su nėštumu susijusio plazmos baltymo A (PAPP-A) ir žmogaus chorioninio gonadotropino (hCH) kiekio tyrimai. Nutolę nuo normų rodmenys gali padėti diagnozuoti ir Dauno sindromą. Kuo vaisiaus sprando raukšlė yra storesnė, tuo didesnė Dauno sindromo ar kitų chromosominių apsigimimų tikimybė. Kai yra anomalijų, šiame kaklo audinyje kaupiasi daugiau nei įprastai skysčių. Rodiklis laikomas normaliu, jeigu sprando vaiskuma yra ne didesnė nei 2,5-3 mm. Ultragarsinio tyrimo tikslumas. Šis metodas nėra visiškai patikimas, nes nemažai lemia tyrimą atliekančio gydytojo patirtis, vaisiaus padėtis gimdoje ir kt. Ypač didelė chromosominių anomalijų rizika (≥1 : 50). Nėščiajai turėtų būti atliekamas invazinis diagnostinis genetinis tyrimas. Didelė chromosominių anomalijų rizika (≥1 : 250). Nėščioji turi būti siunčiama ir tiriama tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos perinatologijos centre, taip pat rekomenduojama invazinė prenatalinė chromosomų anomalijų diagnostika (choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė). Vidutinė chromosominių anomalijų rizika (1 : 251‒1000). Pacientei rekomenduojama antrojo nėštumo trimestro prenatalinė chromosomų anomalijų patikra (ultragarsinis tyrimas 15-20 nėštumo savaitę ir chromosomų anomalijų ultragarsinių žymenų vertinimas, prireikus - trigubas tyrimas). Maža chromosominių anomalijų rizika (<1 : 1000). Antrojo trimestro prenatalinės vaisiaus chromosomų anomalijų patikros metu (15-20 nėštumo sav.) apskaičiuojama vaisiaus chromosomų anomalijų (tarp jų - ir Dauno sindromo) rizika. Nustačius padidėjusią chromosomų anomalijų riziką, atliekama invazinė prenatalinė chromosomų anomalijų diagnostika. Jeigu antrąjį nėštumo trimestrą atliekamo ultragarsinio tyrimo metu nustatomi keli ultragarsiniai žymenys, rizika, kad vaisius turi Dauno sindromą, didėja labai ženkliai nuo kelių ir keliasdešimt kartų. Amniocentezė - antrojo nėštumo trimestro tyrimas, atliekamas 16-18 sav. Prieš procedūrą atliekamas ultragarsinis tyrimas, po to per pilvo ir gimdos sieną specialia adata paimama 2-20 ml vaisiaus vandenų. Po tyrimo nėščioji gali jausti nedidelį maudimą: paprastai jis greitai praeina. Tyrimas kelia 0,25 0,5 proc. Choriono gaureliai supa vaisiaus membraną bei jungia gimdos audinį su placenta. Atliekant tyrimą iš placentos naudojant ploną adatą paimama ląstelių. Šis tyrimas įprastai atliekamas pirmąjį nėštumo trimestrą (nuo 10 iki 13 (+6 d.) nėštumo savaitės). Tyrimas atliekamas per priekinę pilvo sieną arba gimdos kaklelį. Prieš procedūrą gali būti taikoma vietinė nejautra. Procedūra trunka apie 10 min. Tiesa, atliekant šį invazinį tyrimą taip pat yra nedidelė persileidimo rizika (maždaug 0,5 proc., t. y. NIPT atliekamas jau nuo 8-10 nėštumo savaitės. Tyrimą galima atlikti vietoje kraujo dvigubo ar trigubo tyrimų, tačiau jis jokiu būdu nepakeičia ultragarsinės patikros ir invazinių genetinių tyrimų (jeigu yra poreikis juos atlikti). Šaltiniuose teigiama, kad NIPT tyrimas yra labai jautrus ir padeda diagnozuoti daugiau nei 99 proc. Dauno sindromo atvejų (skirtingose klinikose atliekami NIPT tyrimai skiriasi, kai kurie jų diagnozuoja 91-99 proc. atvejų). NIPT ir mozaikinis Dauno sindromas. Mozaikinis Dauno sindromas yra labai reta (1-2% iš visų Dauno sindromo atvejų) Dauno sindromo forma, kuomet yra patrigubėjusios ne visos 21 chromosomos, o tik jų dalis. Mozaikinis Dauno sindromas siejamas su NIPT tyrimo netikslumais, t.y. NIPT tyrimas nevisuomet gali nustatyti Dauno sindromą, jeigu yra jo mozaikinė forma.
Kokie tyrimai galimi nėštumo metu? „Medicinos" skiltyje - viskas apie moterų nėštumą
Nėštumo metu moterys turėtų būti atidi savo sveikatai ir reguliariai atlikti visus rekomenduojamus tyrimus. Nors kolonoskopija nėra rutininis nėštumo tyrimas, ji gali būti paskirta esant specifinėms indikacijoms. Svarbiausia - visada konsultuotis su gydytoju ir atidžiai sekti jo nurodymus.
tags: #kolonoskopija #nestumo #metu
