Motinos pienas yra nepakeičiamas maistas kūdikiui, suteikiantis jam visų reikiamų maistinių medžiagų ir stiprinantis jo imuninę sistemą. Tačiau, kai kuriais atvejais, gali kilti klausimų dėl alternatyvių pieno produktų tinkamumo, ypač kalbant apie kokoso pieną. Šiame straipsnyje nagrinėsime kokoso pieno naudą ir žalą kūdikiams, taip pat aptarsime kitus augalinius gėrimus ir jų tinkamumą.
Motinos pieno svarba ir sudėtis
Motinos pienas yra natūrali, gyvybiškai svarbi maistinė terpė, padedanti tinkamai vystytis kūdikio imuninei sistemai. „Daug lengviau pasodinti tinkamus medžius atogrąžų miškuose nei mėginti pasodinti eglę ten, kur ji negalės įleisti šaknų. Motinos piene yra labai daug prebiotikų - oligosacharidų, palengvinančių naudingųjų bakterijų augimą kūdikio virškinimo trakte. Iki 70 proc. žmogaus imuninių ląstelių susitelkia apie virškinimo sistemą. Jei vaiko ekosistema susiformavo tinkamai, netgi nedideli nukrypimai, tokie kaip laikinas antibiotikų vartojimas, nepadarys didelės žalos,“ - apie motinos pieno vaidmenį pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis pasakoja dr. Berndas Stahlis, Nutricia Research Motinos pieno tyrimų skyriaus direktorius. Daugiau nei 20 metų jis vykdo motinos pieno mokslinius tyrimus ir yra daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių autorius. Jis pripažįsta, kad tyrinėdami motinos pieną, mokslininkai kasdien atranda ką nors naujo: pavyzdžiui, praėjusiais metais motinos piene buvo rasta 600 naujų baltymų. „Nepaisant to, kad gydytojai jau seniai pastebėjo, jog motinos pienu maitinami kūdikiai vystosi geriausiai, apie motinos piene esančių bifidobakterijų svarbą daug sužinota tik pastaraisiais dešimtmečiais. Dėl sudėtingos cheminės formulės motinos pienas yra nuostabiausias ir paslaptingiausias skystis pasaulyje“, - sako dr. B. Stahlis.
Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos sveikatos organizacijos rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius. Nuo 6+ mėnesių rekomenduojamas primaitinimas, kai į kūdikio racioną įtraukiamas kietas maistinėmis medžiagomis turtingas maistas kartu su toliau tęsiamu žindymu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikių žindymą iki 2 metų ar ilgiau.
Motinos pienas yra ne tik maistingas, bet taip pat unikaliai tinkantis žmogaus kūdikiui. Kai moteris negali ar nenori žindyti, rekomenduojamas pieno mišinys kūdikiams. Tai yra vienintelė tinkama motinos pieno alternatyva pirmuosius 12 kūdikio gyvenimo mėnesių. Kūdikių mišiniai, pagaminti iš modifikuoto karvės pieno, yra dažniausiai rinkoje randami mišiniai kūdikiams, tačiau ožkų pieno pagrindu pagaminti mišiniai taip pat yra tinkama alternatyva. Sojos pagrindu pagaminti kūdikių mišiniai nerekomenduojami vartoti jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams.
Neišnešiotiems naujagimiams mityba ypač svarbi
Visame pasaulyje kas antrą sekundę gimsta neišnešiotas kūdikis. Kiekvienais metais Baltijos šalyse per anksti gimsta apie 3 500 kūdikių, o Lietuvoje - apie 1500. Šie mažyliai, be gresiančios rizikos neišgyventi, taip pat dažniau susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis augdami. Nors dėl medicinos pažangos šiandien neišnešioti kūdikiai turi daugiau galimybių išgyventi nei prieš 20 metų, mokslininkai, motinos pieno tyrėjai ir neonatologai pabrėžia, kad neišnešiotiems kūdikiams ankstyvame gyvenime suteikta tinkama mityba yra svarbiausia, siekiant išgyvenimo ir kokybiško gyvenimo ateityje. „Prieš kurį laiką daugiausia dėmesio buvo skiriama „techninėms“ sveikatos problemoms, su kuriomis susiduria neišnešioti kūdikiai, pvz., kvėpavimo sutrikimams. Šiandien specialistai pripažįsta esminę tinkamos mitybos svarbą. Kad liktų gyvas, kūdikis turi augti. Palyginus su kūdikiais, kurie ir toliau auga tinkamiausioje aplinkoje, t. y. motinos įsčiose, neišnešioti kūdikiai, atsidūrę neįprastoje aplinkoje, vystosi lėčiau. Be to, neišnešiotiems kūdikiams mitybos poreikiai yra didesni, pvz., jiems reikia kur kas daugiau baltymų ir energijos, kurie būtini spartesniam augimui ir ypač smegenų vystymuisi ir brendimui. Štai čia slypi paradoksas: svarbus kiekvienas pieno lašas, tačiau kūdikio skrandis negali priimti motinos pieno tokiu kiekiu, kuris jam iš tikrųjų reikalingas. Net gaudami tinkamą medicininę priežiūrą neišnešioti kūdikiai neišgyvens, jei nebus patenkinti visi jų mitybos poreikiai, todėl kartais motinos pieną reikia pagerinti, praturtinti “ - aiškina prof. dr. Ruurdas van Elburgas, Nutricia Research „Early Life Nutrition“ vyriausiasis gydytojas ir Amsterdamo universiteto ankstyvosios mitybos profesorius.
Gydytojas dr. Arūnas Liubšys, Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas, taip pat neabejoja motinos pieno nauda neišnešiotų kūdikių vystymuisi: „Kiekvieną dieną gydytojai deda visas pastangas, kad neišnešioti kūdikiai būtų sveiki ir gerai jaustųsi, tačiau mityba turi lemiamą poveikį jų vystymuisi. Deja, ne visos motinos, pagimdžiusios neišnešiotus kūdikius, turi pakankamai pieno: šiuo atveju labai svarbus donoro pieno prieinamumas, nes tai leidžia naujagimius aprūpinti vertingomis maistinėmis medžiagomis, kurių yra motinos piene, net jei mama neturi savo pieno“. Gydytojas džiaugiasi, kad šį pavasarį Vaikų ligoninės Neonatologijos centre duris atvėrė donorinio motinos pieno bankas. Jau turime visą būrį mamų, nuostabių moterų, kurios dovanoja savo pieną kitiems kūdikiams. „Donoriniai motinos pieno bankai yra skirti tam, kad mes galėtume aprūpinti motinos pienu sergančius arba neišnešiotus naujagimius, kuriems labiausiai to reikia. Svarbiausias Pieno banko uždavinys ir tikslas yra užtikrinti, kad visi naujagimiai, kurie yra gydomi arba auginami dėl savo mažo svorio mūsų ligoninėje, gautų tik savos mamos arba donorinį motinos pieną. Džiaugiamės, kad nepraėjus nei pusei metų, šį tikslą mums pavyko pasiekti”, - komentuoja gydytojas. Be Vaikų ligoninėje esančio, Lietuvoje veikia dar vienas Pieno bankas Kaune, atidarytas praėjusių metų pabaigoje.
„Kai kūdikis gimsta neišnešiotas, jo angliavandenių, baltymų, riebalų rezervai būna labai menki. Tad mes stengiamės neišnešiotus naujagimius kuo greičiau pradėti maitinti, stengdamiesi užtikrinti jų mitybos poreikius. Problema yra ta, kad jie iš karto negali pilnai įsisavinti maisto, kaip galėtų išnešiotas naujagimis. Reikia laiko, kad jų nebrandus žarnynas pamažu priprastų prie motinos pieno (juk mamos įsčiose žarnynas pieno negauna). Ir dėl to tenka juos iš dalies maitinti į veną (toks maitinimas vadinamas parenteriniu) ir po truputėlį duoti mamos pieno. Iš pradžių kelis lašus, tų lašų skaičių didinant, kol galų gale galima visiškai atsisakyti maitinimo į veną”, - sako dr. A. Liubšys. Motyvuodamas, kodėl svarbu nuo pirmųjų valandų neišnešiotam kūdikiui duoti motinos pieno, jis išskiria kelis dalykus. Pirma - kuo anksčiau neišnešioti kūdikiai pradedami maitinti motinos pienu, tuo greičiau subręsta jų virškinimo sistema, tuo greičiau ji pasiruošia įsisavinti motinos pieną. Antra - duodant nors kelis lašelius motinos pieno, žarnynas jau nuo pirmųjų gyvenimo minučių užsėjamas gerosiomis bakterijomis. Trečia - gerai žinoma, kad motinos pienas apsaugo neišnešiotą naujagimį nuo įvairių ligų, pirmiausia - nuo infekcijos. Na ir dar, dabar jau gerai žinoma, kad maitinimas motinos pienu lemia gerą vaiko ar net suaugusiojo sveikatą ateityje. „Motinos pienas ne tik skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne. Jis padeda įsisavinti maisto medžiagas, apsaugo nuo blogųjų bakterijų, padeda sintezuoti vitaminus, hormonus ir kt.”, - reziumuoja dr. A. Liubšys.
Kokoso pienas: nauda ir žala kūdikiui
Botanikos moksle kokosai įvardijami kaip vaisiai, tačiau daugeliui šis maistas žinomas kaip riešutas, kurį galima plačiai panaudoti įvairiems patiekalams gardinti. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, šie palmių vaisiai išsiskiria savo universalumu: kokosų vanduo vartojamas kaip gėrimas, minkštimas naudojamas įvairiems patiekalams ir desertams gaminti, o aliejus pasitelkiamas ne tik kulinarijoje, bet ir kosmetikos gamyboje. Kokosas yra įprastas daugelio pasaulio virtuvių, ypač atogrąžų regionų, ingredientas. Jis suteikia ypatingo skonio ir tekstūros įvairiems patiekalams - nuo pikantiško kario iki saldžių desertų. Be to, pasak gydytojos dietologės dr. „Jeigu pasižiūrėsime į kokoso savybes, matyti, kad šis vaisius - išties maistingas, turi daug naudingų maistinių medžiagų, tačiau yra gausus kalorijomis. Tai susiję su tuo, kad jame yra didesnis (lyginant su kitais augalinės kilmės produktais) riebalų kiekis. Taip pat yra šiek tiek baltymų, bet labai mažai angliavandenių: didžioji jų dalis - naudingieji, skaidulų pavidalo. Be to, kokosuose yra elektrolitų, tokių kaip kalis, fosforas, natris, kalcis ir magnis. Šiuose vaisiuose randama ir mikroelementų: mangano, vario, seleno, šiek tiek geležies. Vitaminai yra dar viena maistinė medžiaga, kuriomis turtingi kokosai, ypač B grupės (išskyrus B12). Dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, jog kalbant apie kokosus galima susidurti su dviprasmiškais vertinimais: kartais jų vartojimas siejamas su širdies kraujagyslių ligų padidėjusia rizika, o kartais kokosai įvardijami kaip maistingas ir sveikatai palankus produktas. „Labiau norėčiau atkreipti dėmesį į kokosų riebalus: jų sudėtyje didžiąją dalį sudaro sotieji riebalai. Daugelis juos žino kaip sveikatai nepalankius, sieja su širdies kraujagyslių ligomis. Tačiau kokosų sočiųjų riebalų sudėtyje vyrauja trumpų ir vidutinių grandžių riebalų rūgštys, kurios žmogaus organizme virškinasi šiek tiek kitaip negu gyvūninės kilmės. Jie greičiau patenka tiesiai į kraujotaką ir nedalyvauja procesuose, kurie didina cholesterolio gamybą. Šiuo atveju ypač naudinga vadinamoji laurinė sočioji riebalų rūgštis, kuri yra vyraujanti kokosų riebaluose“, - pasakoja dr. E. Dietologė daro išvadą, kad saikingas kokoso riebalų vartojimas yra naudingas ir kartais net rekomenduojamas kai kuriomis ligomis sergantiems žmonėms: „Dažnai manoma, jog palmių aliejus ir kokosų aliejus - vienas ir tas pats. Tai neteisinga, nes tai dvi skirtingos aliejų rūšys. Palmių aliejus turtingas palmitino sočiąja rūgštimi, kuri prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos didinimo. Ne paslaptis, kad daugelis kokoso skonį įvardija kaip malonų, juo galima praturtinti pačius įvairiausius patiekalus: nuo sriubų iki desertų. Priklausomai nuo patiekalo pobūdžio galima pritaikyti ir kokoso formą - vandenį, minkštimą ar drožles.“
Svarbu pažymėti, kad kokoso pienas, kaip ir kiti augaliniai gėrimai, neturėtų būti laikomas pagrindiniu kūdikio maistu iki 12 mėnesių amžiaus, pakeičiant motinos pieną ar mišinį. Jis neturi pakankamai baltymų ir kitų svarbių maistinių medžiagų, reikalingų kūdikio augimui. Tačiau, kaip priedas prie maisto arba kaip gėrimas vyresniems nei 1 metukų vaikams, saikingai vartojamas kokoso pienas gali būti tinkamas.
Kiti augaliniai gėrimai ir jų tinkamumas
Šiuo metu rinkoje yra daug įvairių augalinių gėrimų, kurie kartais klaidingai vadinami augaliniu pienu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų institucijų rekomendacijos aiškiai nurodo, kad kūdikiams ir mažiems vaikams iki 12 mėnesių amžiaus tinkamiausia alternatyva motinos pienui yra specialūs kūdikių mišiniai. Karvės pienas nedideliais kiekiais gali būti naudojamas gaminant maistą arba maišomas su maistu (pvz., grūdų ar daržovių košėje, padažuose) nuo maždaug 6 mėnesių, tačiau jo negalima gerti kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus, kaip pagrindinio gėrimo. Ožkos ir avies pienas taip pat netinka vaikams iki 12 mėn.
Nuo 12 mėnesių amžiaus vaikams galima duoti liesą pieną (1 proc.). Taip pat tinkami gali būti ožkos ir avies pienas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ryžių gėrimai nerekomenduojami vaikams iki 5 metų amžiaus dėl juose esančio didelio arseno kiekio. Sojų pienas yra viena iš alternatyvų, tačiau sojų pagrindu pagaminti kūdikių mišiniai nerekomenduojami vartoti jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams.
Avižų pienas, pasak specialistų, gali padėti palaikyti normalų cholesterolio kiekį, jei suvartojate 3 g beta gliukano per dieną. Jis neturi cholesterolio ir yra tinkamas tiems, kurie yra alergiški sojai bei riešutams. Migdolų pienas paprastai turi tik apie du procentus migdolų, todėl jo nauda širdies sveikatai nėra tokia didelė, kaip valgant nesmulkintus migdolų riešutus. Tačiau migdolų piene yra mažiau sočiųjų riebalų ir kalorijų, taip pat baltymų, nei karvės piene.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dauguma augalinių gėrimų neturi pakankamai baltymų, todėl juos reikėtų vartoti atsakingai ir prižiūrint specialistui.
Augalinio pieno apžvalga | Kūdikių pieno alternatyvos: privalumai ir trūkumai
Laktozės netoleravimas ir pieno alergija
Laktozės netoleravimas būdingas trečdaliui Lietuvos gyventojų. Laktozė - tai pieno cukrus, kuris randamas išskirtinai žinduolių piene ir yra virškinamas laktazės fermento. Laktozės netoleravimas stebimas, kai organizmas negeba suskaidyti laktozės dėl per mažo laktazės kiekio. Kai laktozės netoleravimas daugiausiai veikia virškinimo traktą, tai alergija suaktyvina imuninę sistemą ir organizmas reaguoja į baltymus kaip svetimkūnius.
Jei įtariate laktozės netoleranciją ar alergiją pieno baltymui, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei netoleruojate laktozės, galite vartoti pieno produktus be laktozės. Jei alergija - teks pieno produktų vengti. Sūriai, kurių sudėtyje yra mažai laktozės ar jos visai nėra dėl brandinimo proceso (pvz., Parmezanas, Čederis, Gouda), gali būti tinkami vartoti.
Mityba žindymo metu
Nors plačiai paplitęs mitas, kad krūtimi maitinančios mamos mityba turi didelės įtakos kūdikio savijautai ir sveikatai, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad moteris gali valgyti beveik viską, nesuderinant su kūdikio poreikiais, ir tai nesukels jam pilvo pūtimo ar alergijos. Tačiau tam tikri produktai, pavyzdžiui, česnakai, svogūnai, prieskoniai, gali pakeisti pieno skonį ir kvapą, todėl kūdikis gali į juos reaguoti.
Svarbu, kad žindyvės maistas būtų įvairus ir pakankamai kaloringas, turtingas B grupės vitaminais ir vitaminu C. Taip pat svarbu vengti produktų, kuriuose yra daug kofeino, alkoholio ir didelių plėšrių jūrinių žuvų.
Pienas, jo nauda ir žala, yra sudėtinga tema. Motinos pienas išlieka nepakeičiamu maistu kūdikiui, o alternatyvos turėtų būti svarstomos tik esant būtinybei ir pasikonsultavus su specialistais.
