Kūdikio išmatų spalva ir konsistencija yra vieni svarbiausių rodiklių, padedančių tėvams suprasti, ar jų mažylis yra sveikas. Vaikų sveikatos priežiūros specialistai pataria atidžiai stebėti sauskelnių turinį, nes tai suteikia daug informacijos apie kūdikio virškinimo sistemą ir bendrą savijautą. Nors kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą.
Pirmosios naujagimio išmatos: mekonijus
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.
Pirmosios šlapių sauskelnių galite tikėtis 12-24 val. po gimimo. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, jog neužakusi analinė anga). Pirmos dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žalios, bekvapės, tąsios ir lipnios išskyros.
Pereinamosios išmatos ir išmatos maitinant motinos pienu
Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos). Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Jei kūdikis maitinamas tik krūtimi, jo tuštinimasis gali būti net bekvapis! Be to, sveiko kūdikio išmatų tekstūra turėtų būti panaši į žemės riešutų sviesto ar bulvių košės - jos neturėtų būti nei per daug vandeningos, nei per sausos.
Vaisiaus žarnynas yra sterilus, tačiau netrukus po gimimo jį apgyvendina įvairių rūšių bakterijų ir grybelių (mikroorganizmų). Išmatų spalva ir sudėtis priklauso nuo žarnyno bakterijų sudėties. Pirmą mėnesį žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.
Išmatos maitinant mišiniais
Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Mišiniu maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus.
Pasikeitimai pradėjus primaitinimą
Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Kai vaikas pradeda valgyti kietą maistą, jo išmatos tampa kietesnės, pasikeičia jų spalva. Neįmanoma nuspėti, kokie bus pokyčiai, bet jų tikrai bus.
Kada vertėtų sunerimti?
Raudonas ar oranžinis šlapimas
Kai kurie naujagimiai pirmosiomis dienomis gali šlapintis raudonos ar oranžinės spalvos šlapimu - tokią spalvą suteikia šlapimo rūgšties kristalai. Tai nėra pavojinga.
Kraujingos išskyros mergaičių sauskelnėse
Kai kurių naujagimių mergaičių sauskelnėse, makšties srityje, galite aptikti šiek tiek kraujingų išskyrų. Tai - mamos hormonų poveikis, ir tai visiškai normalu.
Tamsiai žalios išmatos
Tamsiai žalios išmatos yra dažnai reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, jis gali būti alergiškas jame esantiems karvės pieno baltymams, todėl įprastą mišinį gali tekti pakeisti alergiškiems vaikams skirtu mišiniu. Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva.
Gleivės išmatose
Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, maisto alergiją.
Balkšvos išmatos
Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Baltos, pilkos ar baltai gelsvos, „kreidiškos“ išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
Kraujas išmatose
Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Jei sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų. Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte. Raudonos žele pavidalo išmatos. Į gydytoją reikia nedelsiant kreiptis tuomet, jei kūdikio išmatos yra baltos, raudonos ar juodos. Juoda spalva praneša apie suvirškintą kraują, o raudona - apie šviežią, kuris gali tekėti iš gaubtinės ar tiesiosios žarnos. Kai kūdikis tuštinasi žaliomis išmatomis, viduriuoja, karščiuoja ir yra neramus, kreipkitės į pediatrą.
Vidurių užkietėjimas
Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Antra vertus, vidurių užkietėjimas pasireiškia kietomis išmatomis, kurios kartais net gali įstrigti tiesiojoje žarnoje ir sukelti skausmingą tuštinimąsi (arba jo nebuvimą).
Viduriavimas
Dažnai tėvams sunku suprasti, kada kūdikis viduriuoja, nes naujagimio išmatos yra natūraliai skystos. Viduriavimas nebūna subtilus, išmatos dažnai išsilieja per sauskelnių kraštus. Jei kūdikis (ypač - naujagimis) viduriuoja, nedelsdami kvieskite gydytoją. Viduriavimas gali būti viruso ar kitos kūdikiams pavojingos ligos simptomas. Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina). Jei kūdikis karščiuoja, ir temperatūra nekrenta žemiau 38,5 laipsnių su vaistų pagalba/ kyla iki 40 laipsnių.
Jei manote, kad iš tiesų kažkas gali būti negerai su jūsų kūdikio virškinimo sistema, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes skubus gydymas gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų, pavyzdžiui, dehidratacijos (kuri yra dažnas viduriavimo ir vidurių užkietėjimo padarinys).
Alzheimeris: kaip atskirti ankstyvuosius ligos požymius?
Apibendrinimas: Kūdikio išmatų spalva ir konsistencija yra svarbūs sveikatos rodikliai. Nuo mekonijaus iki brandžių išmatų, kiekvienas pokytis gali turėti reikšmę. Svarbu atpažinti normalius pakitimus ir žinoti, kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
