Pavasaris - metas, kai gamta bunda po žiemos miego, o kartu su ja atgyja ir sodai bei daržai. Kad augalai būtų stiprūs, gyvybingi ir gausiai derėtų, itin svarbu juos laiku pamaitinti tinkamomis maistinėmis medžiagomis, kurių atsargos po šaltojo sezono dažnai būna visiškai išsekusios.
Dirvožemis yra gyvas organizmas, kuriame vyksta sudėtingi cheminiai, mikrobiologiniai ir fiziniai procesai. Augalų derlius ir dirvožemio derlingumas priklauso nuo mineralinių ir organinių medžiagų kiekio bei jų tarpusavio sąveikos. Vidutiniškai trąšos lemia apie 40-50 procentų derliaus dydžio.
Nors apie tręšimo naudą žinojo jau senovės graikai ir romėnai, modernus tręšimo mokslas pradėjo formuotis tik devyniolikto amžiaus antroje pusėje, o dvidešimto amžiaus antroje pusėje jis pasiekė didesnį išsivystymą. Šiuolaikinis ūkininkas tręšimo klausimus turėtų spręsti remdamasis moksliniais duomenimis, žinodamas dirvožemio sudėtį ir paskaičiuodamas reikiamus trąšų kiekius.
Svarbiausios trąšos augalams pavasarį
Pavasarį augalams itin reikalingas azotas, nes jis skatina augalų augimą, užtikrina jų vystymąsi ir sveiką išvaizdą. Kai augalams trūksta azoto, jie būna silpni, lapai ir spygliai ima geltonuoti, augalas tampa glebus ir paliegęs.
Azotas natūraliai randamas organinėje medžiagoje. Tradiciškai dirvožemį praturtinamas įterpiant mėšlą arba kompostą. Taip pat ankštiniai augalai, pavyzdžiui, dobilai, savo šaknyse turi bakterijų, kurios sugeba sukaupti azotą iš oro. Apie 200-400 kg azoto hektaras dobilų gali sukaupti, kas prilygsta 600-1200 kg amonio salietros.
Esant pakankamam azoto kiekiui, auga stiprūs stiebai, sodrūs lapai. Augalui turint pakankamai azoto, jam reikia apie trečdaliu mažiau vandens išauginti tą patį derlių. Tačiau per didelis azoto kiekis nėra gerai - jis gali paskatinti augalo augimą vėlyvą rudenį, dėl ko nespėja susiformuoti augalo viršūnės ir jis gali nušalti žiemą. Taip pat azoto perteklius augale gali virsti žmogaus organizmui kenksmingais nitratais ir nitritais.
Azoto trūkumo požymiai yra smulkesni, šviesiai žali, gelsvi lapai. Javai silpnai krūmijasi, varpos ir grūdai bus smulkūs. Vaismedžių metūgliai ploni ir trumpi.
Kitas svarbus elementas - fosforas. Jis savarbiausias augalui dygstant. Nuo fosforo priklauso cukraus ir krakmolo gamyba. Fosforas svarbus formuojantis žiedynams, vaisiams ir šaknims. Jei ankstyvoje augimo stadijoje trūksta fosforo, pasekmes sudėtinga ištaisyti vėlesnės vegetacijos metu.
Fosforo trūkumas dažniausiai pasireiškia lapų paraudonavimu, lapai smulkėja. Bulvėms lapai tampa tamsiai žali. Obelų ūgliai būna trumpi ir ploni. Lapkočiai ir apatinėse jų pusėse gyslos įgauna rausvą atspalvį. Esant dideliam fosforo trūkumui, spalva gali įgauti rausvai violetinį atspalvį, lapas gali nukristi anksčiau.
Kalis yra trečia itin svarbi mineralinė medžiaga. Nuo kalio priklauso vaisių kokybė, cukraus susidarymas. Kalis padeda formuotis smulkesnėms šaknims, padeda augalams įsisavinti vandenį, svarbus vystantis šakoms. Pakankamas kalio kiekis padeda geriau peržiemoti augalui. Esant kalio trūkumui, augalas prasčiau įsisavina azotą.
Kalio trąšos, esant aukštai temperatūrai ir mažai drėgmės, iš judrių formų pereina į augalams neprieinamas formas. Kalio trūkumą išduoda džiūstantys ir besiraukšlėjantys lapų kraštai. Trūkstant kalio, rausta lapų pakraščiai, vėliau jie apdžiūsta.
Be šių pagrindinių elementų, augalams svarbūs ir įvairūs mikroelementai, be kurių augalas ir vaisiai neteisingai vystosi. Tarp jų - kalcis, magnis, boras, cinkas, varis, manganas, geležis.
- Kalcis labai svarbus šaknų gyvybinėms funkcijoms. Trūkstant kalcio, nustoja augti mažosios šaknys ir šakniaplaukiai.
- Magnis svarbus fotosintezės procese, yra chlorofilo sudėtinė dalis. Magnio dažniausiai trūksta smėlinguosiuose ir rūgščiuose dirvožemiuose. Magnio trūkumo požymis - lapų blyškėjimas nuo vidurio, kuris plinta į kraštus, o prie lapų gyslų lieka žali ruožai.
- Boras labai svarbus augalų vystymuisi. Jo trūkstant trūkinėja vaisių žievelės, įsimeta puvinys.
- Cinkas dalyvauja daugelio gyvybiškai svarbių procesų sintezėje, skatina šaknų vystymąsi. Jo trūkumo požymiai labiausiai išryškėja ant jaunų lapų - sutrumpėja tarpubambliai, smulkėja lapai, atsiranda chlorotinės juostos.
- Varis svarbus augalų derliaus struktūrinių elementų formavimui. Jo trūkumas gali pasireikšti stiebo ir šoninių šakų nykimu, augalai tampa žalsvi.
- Manganas būtinas fotosintezės procesams, skatina šaknų sistemos vystymąsi. Jo trūkumo požymiai - balkšvumas tarp lapo gyslų ant jaunų lapų, rudai juodos dėmelės.
- Geležis būtina chlorofilui susidaryti. Jos trūkstant, augalai suserga chloroze - lapai tampa šviesiai žali, aiškiai išsiskiria žalios lapų gyslos ir balkšvos juostos tarp jų.
Aplinkos sąlygos trąšų įsavinimui
Aplinkos ir dirvožemio sąlygos labai įtakoja mineralinių medžiagų įsisavinimą. Mažoje ir aukštoje temperatūroje mineralinės medžiagos sunkiau įsisavinamos. Optimali mineralinių medžiagų įsisavinimo temperatūra apie 20 laipsnių. Taip pat labai svarbus dirvos drėgnumas - drėgnesnėje dirvoje trąšos įsisavinamos geriau.
Sodų trešimas pavasarį
Jauniems ir nederantiems medeliams pavasarį pakanka azoto trąšų. Stebima, kaip vaismedžiai auga: jei ūgliai stiprūs, beriama mažiau, jei silpnesni - daugiau. Vidutiniškai medeliui beriama apie 80-100 g gryno azoto.
Brandiems, derantiems vaismedžiams azoto reikia parinkti atsargiau. Dažnai pjaunama veja metama po medžiais, o vejiniame mulčiuje esančio azoto gali natūraliai pakakti.
Derantiems vaismedžiams itin svarbi trąša yra kalis. Kalio norma skaičiuojama pagal pernykštį ir numatomą derlių. Jei obelis užaugina apie 100 kilogramų obuolių, augalui reikėtų apie 150 g gryno kalio.
Fosforas nėra labai būtinas brandiems ir derantiems vaismedžiams. 100 kg obuolių sunaudoja apie 100 g fosforo - tiek reikėtų paberti brandžiam vaismedžiui.
Prieš žydėjimą ir po žydėjimo galima papurkšti boru, jei yra jo trūkumo požymių.
Daržo tręšimas pavasarį
Daržui svarbu palaikyti aukštą humuso kiekį. Pagrindiniai elementai laikosi humuse ir organikoje. Humusas palaikomas įterpiant durpes, vejos mulčių, kompostą. Geriausiai veiks kompostas, jo įterpiant apie 10 kilogramų 1 kvadratiniam metrui. Įterpiant komposto gali nereikėti naudoti mineralinių azoto trąšų.
Azoto kiekiai skiriasi skirtingoms kultūroms: daugiau, apie 30 g/m², įterpiama kopūstams, porams, burokėliams; apie 20 g/m² morkoms, bulvėms; apie 15 g/m² svogūnams, braškėms; mažiausiai reikia salotoms ir ridikėliams - apie 10 g/m².
Pagrindinis tręšimas kalio ir fosforo trąšomis būna rudenį. Pavasarį kalio įterpiama apie 10-20 g/m² ir panašiai tiek pat fosforo trąšų.
Javų tręšimas pavasarį
Azotas atsakingas už spartų augalų augimą. Tačiau pernelyg didelis azoto kiekis įtakoja lapų augimą, kas vėliau atsilieptų neigiamai vėlesniuose augimo laikotarpiuose. Didelis azoto kiekis mažina javų atsparumą išgulimui.
Fosforo trąšos pagrinde tręšiamos rudenį. Pavasarį tręšiamos prieš sėją.
Rekomenduojamos trąšos pavasariui
Viena populiariausių trąšų pasaulyje yra „Karbamidas“. Tai universali trąša, tinkanti daugeliui sodo bei daržo augalų, medelių, daugiamečių gėlių. Ji užtikrina, kad augalai gautų pakankamą kiekį azoto, būtino augalo vegetacijai ir sklandžiam augimui bei vystymuisi.
Lietuviškos „Agrochemos“ trąšos „Pavasaris“ pasižymi optimaliai subalansuotomis ir lengvai augalų pasisavinamomis maistinėmis medžiagomis, kurios užtikrina gerą augalų aprūpinimą makro ir mikroelementais, normalų augalų augimą, gausų ir kokybišką derlių. Šios trąšos tinka tiek lauko daržovėms, vaiskrūmiams, vaismedžiams, tiek dekoratyviniams augalams, žolynams. Jomis tręšti augalus rekomenduojama, kai vidutinė oro temperatūra pasiekia 5 laipsnius. Trąšų „Pavasaris“ granulės padengtos specialia polimerine medžiaga, mažinančia maisto medžiagų išplovimą iš dirvožemio, todėl jos tirpsta lėčiau.
Taip pat rekomenduojama naudoti universalias trąšas Kristalon Start, kurios tinka tręšti vegetacijos pradžioje ir intensyvaus augimo laikotarpiu, turinčios idealų elementų santykį pavasario dirvožemiui. Jei norite atgaivinti veją, naudokite "Expert Start Plus" vejos trąšas.
Galima išbandyti ir jūros dumblių pagrindu pagamintas trąšas, kurios veikia kaip dirvožemio kondicionierius.
Pavasarinis augalų tręšimas
Svarbu atkreipti dėmesį, kad per didelis mineralinių trąšų kiekis gali būti kenksmingas. Todėl jas reikėtų naudoti saikingai, papildant organinėmis trąšomis ir atsižvelgiant į dirvožemio sudėtį.
