Socialinė kompetencija yra vaikų elgesio pagrindas, todėl jos ugdymas turi prasidėti dar ankstyvojoje vaikystėje ir pirmiausia apimti tokias sritis kaip problemų sprendimas, bendravimas su bendraamžiais ir jausmų supratimas, reiškimas bei kontrolė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo tikslas - supažindinti ugdytinius su įvairiomis vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu, kad ugdytiniai gebėtų orientuotis aplinkoje, tinkamai joje elgtis, bendrautų ir bendradarbiautų su kitais, kontroliuotų savo elgesį bei emocijas. Būtent ikimokykliniame amžiuje tinkamai išugdytos socialinės - emocinės kompetencijos vaiką lydi visą gyvenimą, vaikai sukuria pozityvesnius santykius su aplinkiniais, geba geriau vertinti ir kontroliuoti savo emocijas, pasiekia geresnių akademinių ir profesinių rezultatų, bei yra mažiau veikiami priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų.
Socialinė kompetencija lemia vaiko kaip pilnateisės ir savimi pasitikinčios asmenybės sėkmę kitose ugdymosi srityse bei tolimesniame gyvenime. Tai gebėjimas veiksmingai susidoroti su gyvenimo poreikiais ir problemomis. Vaikų socialinės kompetencijos ugdymas ikimokykliniame amžiuje yra neabejotinai svarbus.
Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo svarba
Labai svarbu, kad sutaptų ikimokyklinių įstaigų, šeimos ir visuomenės reikalavimai vaiko elgesiui. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas vaiko ugdymosi procese yra reikšmingas ir svarbus, nes lemia vaiko gerovę. Reikšminga ne tik tai, kad jis gerina ugdymosi rezultatus ir padeda tėvams sukurti vaiko ugdymuisi reikalingą aplinką, be kurios institucinis ugdymas yra mažiau efektyvus, bet ir tai, kad šis bendradarbiavimas skatina pozityvų ugdymo procesų vertinimą ir motyvuoja vaiką kurti vertybines savo struktūras.
Pedagogų nuomonės apie ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo galimybes bendradarbiaujant su vaikų tėvais tyrimas atskleidė, kad dauguma pedagogų mano, jog socialinė kompetencija - tai gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. Ugdant vaikų socialinę kompetenciją didžiausią įtaką, pedagogų manymu, turi šeima ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Tėvai pritarė teiginiui, kad pedagogų bendradarbiavimas su šeima duoda teigiamų pokyčių ugdant vaikų socialinę kompetenciją ir, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga tęsia ir papildo vaiko socialinės kompetencijos ugdymą šeimoje.
Pagrindine problema socialinės kompetencijos ugdyme bendradarbiaujant su vaikų tėvais, pedagogai nurodė tėvų neturėjimą laiko dalyvauti ugdymo įstaigos veiklose. Pedagogai mano, kad galimybės gerinti vaikų socialinės kompetencijos ugdymą sietinos su pedagoginės veiklos tobulinimu, skiriant daugiau laiko ir dėmesio bendradarbiavimui su vaikų tėvais, globėjais, taip pat - su socialiniais partneriais; dažnesniu ir tikslingesniu lavinamųjų, loginių žaidimų darželyje ir namuose taikymu; dažnesniu dalinimusi gerąja patirtimi su šeima, kolegomis.
Savo įsitraukimo į vaikų socialinės kompetencijos ugdymą dažniausią būdą tėvai nurodė konsultacijas su pedagogais socialinės kompetencijos ugdymo klausimais. Tėvų manymu, ugdant vaikų socialinę kompetenciją didžiausią įtaką turi šeima ir bendraamžiai.
Ugdymo aplinkos vaidmuo
Ugdomoji aplinka yra erdvė, kurioje ugdytinis gyvena nuolatos, ir kuri skatina vaiko ugdymosi pasiekimus, jo individualų tobulėjimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikas aplinkoje ne tik susipažįsta su įvairiais daiktais ir jų funkcijomis, tačiau kartu vaikas patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujas patirtis, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda. Pedagogai sutinka, kad ugdomoji aplinka, jos tinkamas paruošimas, pritaikymas konkrečioms situacijoms ir veikloms turi didelę įtaką vaikų socialinės kompetencijos ugdymui.
Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas - tai pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai, kuriais remiantis kuriama ugdymo(si) aplinka.
Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Socialinės kompetencijos ugdymo iššūkiai
Pedagogų nurodytos problemos, su kuriomis jie susiduria ugdydami vaikų socialinę kompetenciją yra vaikų nemokėjimas dalintis ir nemokėjimas išklausyti kitų, vaikų nepasitikėjimas savimi, nemokėjimas palaikyti draugiškus santykius, nemokėjimas atsiprašyti ir paprašyti pagalbos.
Kartais pedagogams pritrūksta tinkamų priemonių, pavyzdžiui, bežodžių knygų, kurias galėtų pritaikyti dėstomoms temoms, todėl pedagogai kartais renkasi kitas priemones arba tradicines vaikiškas knygas. Tačiau dalis pedagogų naudoja šias knygas būtent socialinėms - emocinėms kompetencijos ugdyti, pedagogai jas naudoja kaip priemonę diskusijoms, skatinant vaikus analizuoti pateiktas emocijas, susitapatinant su personažu įvardinti savyje vyraujančius jausmus, taip pat rengti vaidinimus, pagal pateiktas iliustracijas, bandant išspręsti ten pavaizduotus konfliktus arba netinkamą elgesį.
Burbulai: socialinių įgūdžių veikla
Pedagogai pastebi, kad kartais kyla sunkumų dėl nepakankamo finansavimo priemonėms įsigyti ar per didelio vaikų skaičiaus grupėje.
Rekomendacijos
Pedagogai mano, kad galimybės gerinti vaikų socialinės kompetencijos ugdymą sietinos su pedagoginės veiklos tobulinimu, skiriant daugiau laiko ir dėmesio bendradarbiavimui su vaikų tėvais, globėjais, taip pat - su socialiniais partneriais; dažnesniu ir tikslingesniu lavinamųjų, loginių žaidimų darželyje ir namuose taikymu; dažnesniu dalinimusi gerąja patirtimi su šeima, kolegomis.
Svarbu skatinti dialoginę vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveiką, numatyti galimus komunikavimo su vaikais būdus ir priemones vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Tėvai yra patenkinti savo vaikų ugdomąja aplinka darželyje, domisi vaikų socialinės kompetencijos ugdymu, supranta jos svarbą vaikų gyvenime ir sutinka, kad ugdomosios aplinkos kūrimas yra svarbus ne tik darželyje, bet ir namuose.
Reikėtų dažniau ir tikslingiau taikyti lavinamuosius, loginius žaidimus darželyje ir namuose, bei dažniau dalintis gerąja patirtimi su šeima ir kolegomis.
tags: #socialiniu #kompetenciju #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje #knyga
