Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius, gavęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pranešimą, atliko neplaninį patikrinimą UAB „Pajūrio senelių namai“ Kretingoje. Patikrinimo metu nustatyta daugybė pažeidimų, pradedant pasibaigusio galiojimo maisto produktais ir baigiant pelėsiu ant sienų. Dėl šių grubių pažeidimų priimtas sprendimas stabdyti maisto tvarkymo veiklą.
Įstaiga buvo registruota patiekalų ruošimui iš šaldytų pusgaminių, tačiau patikrinimo metu paaiškėjo, kad maistas iš tiesų buvo gaminamas vietoje, rašoma VMVT pranešime spaudai. Nustatyta, kad nebuvo vykdomos savikontrolės procedūros, nebuvo tvarkomi temperatūros registravimo žurnalai, o naudojamų žaliavų atsekamumas iš esmės neegzistavo - rasta daugiau nei 6,5 kg šaldytos mėsos be ženklinimo. Be to, įstaigoje buvo aptikta daugiau nei 10 kg pasibaigusio galiojimo maisto produktų.
Šokiruojantys higienos ir saugos pažeidimai
Inspektoriai nustatė ir kryžminės taršos galimybę. Nebuvo užtikrintas skirtingų maisto ruošimo zonų atskyrimas, kiaušiniai buvo laikomi kartu su kitais produktais, neaišku, kur jie plaunami, peiliai ir pjaustymo lentelės buvo neženklintos, o ant to paties stalo buvo ruošiami tiek daržovių patiekalai, tiek miltiniai gaminiai. Ant stalo rasti ir kiaušiniai kartoninėje pakuotėje, šalia obuoliai, nevalyti česnakai ir cigaretės.
Maisto tvarkymo patalpos buvo nešvarios, drėgnos, kai kuriose patalpose ant sienų pastebėtas pelėsis. Ventiliacijos sistema neveikė tinkamai, o įrangos būklė kėlė abejonių dėl saugumo - dalis gamybinio inventoriaus buvo susidėvėjęs, aprūdijęs ar padengtas degėsiu, kai kurie puodai bei pjaustymo inventorius netvarkingas: dalis jo susidėvėję, dalis apipeliję.
Buvo nustatyti ir higienos bei savikontrolės pažeidimai. Darbuotojų tualete trūko rankų dezinfekcijai ir sausinimui skirtų priemonių, nebuvo priemonių paviršių ir gamybiniam inventoriui dezinfekuoti. Paviršiai buvo valomi netinkamais medžiaginiais rankšluosčiais.
Grubūs maitinimo organizavimo pažeidimai
Nustatyti ir grubūs maitinimo organizavimo pažeidimai. Nors įstaiga buvo pateikusi 14 dienų valgiaraštį, jo nebuvo laikomasi - patiekalai gaminti ne pagal numatytus variantus, globotiniai negalėjo rinktis. Be to, buvo naudojami maisto produktai, kurių sudėtyje buvo mechaniškai atskirta vištiena, o jos vartojimas globos įstaigose yra draudžiamas.
Nelegali veikla ir administracinė atsakomybė
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išplatino informaciją, kad Kretingoje, Geležinkelio g. Nr. 27, buvusiame lopšelyje-darželyje „Voveraitė“, šį pavasarį per karantiną nelegaliai pradėjo veikti „Pajūrio senelių namai“. Juose jau buvo apgyvendinti 8 asmenys. NVSC Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus kontrolės patarėjas Darius Galdikas sakė, kad kovo pradžioje buvo gavę „Pajūrio senelių namų“ prašymą dėl leidimo-higienos paso globai ir slaugai. Tačiau įstaigą tikrinusių specialistų išvadose teigiama, kad šie globos namai dirbti pradėjo be leidimo-higienos paso, kurį privaloma gauti prieš pradedant veiklą, taip pat nepateikė licencijos globos ir sveikatos priežiūros veiklai.
Buvo aptikta pažeidimų: globos namai neatitinka būtinųjų saugos reikalavimų - darbuotojams nėra skirtos tinkamos asmeninės apsaugos priemonės, jie nėra pasitikrinę sveikatos ir neišklausę mokymų sveikatos klausimais.
„Apie tai, kad įstaiga pradėjo nelegalią veiklą, sužinojome apsilankymo metu: jos vadovams duotas labai trumpas terminas - 5 dienos, kad susitvarkytų dokumentus. Neturime informacijos, kur įstaiga ketina perkelti globotinius, tačiau privalės spręsti, ar patalpinti į kitas patalpas ar grąžinti artimiesiems. Informacija apie neteisėtą veiklą perduota teisėsaugos institucijoms“, - sakė D. Galdikas.
Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė patikino, kad dar vasarį „Pajūrio senelių namų“ atstovai kreipėsi, kad jau neva galintys pradėti veiklą. „Paprašiau, kad atsiųstų licenciją, pasakė, kad jiems jos nereikia. Sakiau: privalote susitvarkyti dokumentus, tuomet galėsime draugauti. Taip jie ir dingo“, - kalbėjo D. Blagnienė.
„Pajūrio senelių namų“ direktorės pavaduotoja Albina Račkauskienė neslėpė apmaudo, kad suremontavo ir globos namų veiklai pritaikė buvusias darželio patalpas, pateikė dokumentus NVSC, tačiau sulaukę neigiamo atsakymo. Ji teigė, kad reikalavimai buvo nežmoniški, o trūkumai buvo dėl buitinių smulkmenų.
A. Račkauskienė tikino, kad per kelias dienas pašalinus trūkumus ir sutvarkius dokumentus, įstaiga galės priimti iš viso 15 asmenų. „Ateityje ketiname dar plėstis, tačiau kol kas nėra pakeista viso pastato paskirtis: dabar pusė pastato yra gyvenamosios paskirties, o kita pusė liko visuomeninės“, - sakė ji.
Be veiklos stabdymo, įmonės atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį ir 139 straipsnio 1 dalį.
Turto perrašymo skandalas
Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas pasakoja susidūręs su neeiline situacija. Nuvežęs močiutę į slaugos ir globos namus, vyras sužinojo, kad močiutė niekam nežinant netrukus buvo perkelta gyventi į kitą įstaigą, o savo butą nežinia kaip perrašė įstaigos akcininkei. Jonas dėl to ketina kreiptis į teismą.
Skaitytojas Jonas pasakoja, kad jo močiutė, susidūrusi su sveikatos problemomis, nusprendė parašyti testamentą, kuriame numatė, kad butas po jos mirties atiteks jam. Tačiau iš globos namų, kuriuose močiutė gyveno, ji, Jono nežinant, persikėlė į Kretingoje esančius Pajūrio senelių namus. Netrukus Jonas sužinojo, kad butą, kuris pagal testamentą turėjo atitekti jam, močiutė perrašė senelių namų direktorės dukrai.
„Ateinu, spynos pakeistos. Rūbai, mano buitinė technika, remontai, televizorius, šaldytuvas, skalbimo mašina - pilnai gyventi tinkamas butas, naudojamas. Šakutės, šaukštai, peiliai, apatiniai mano, ateinu, spyna pakeista“, - prisimena Jonas.
Jonas sako, kad įstaigos direktorė su artimaisiais nesikalba, nesutinka suteikti informacijos apie močiutę. Jis teigia, kad jo močiutę globos namų direktorė į savo vadovaujamą įstaigą persikėlė artimųjų apie tai neinformavusi. „Nuvažiavo, pati pasiėmė iš slaugos namų, sau persirašė ir sako - už tai, kad aš ją prižiūriu“, - sako Jonas.
„Nuvažiavau pas močiutę, sakau, močiute, jūs perrašėte butą? Sakau, mus į gatvę išmetė. Sako, nieko aš neperrašiau, butas tau, Jonai. Ji net neprisimena nieko“, - piktinasi Jonas.
Vyras teigia, kad globos namai jam nebeleidžia matytis su močiute. Dėl susiklosčiusios situacijos Jonas ketina kreiptis į teismą.
Senelių namai: dėl buto yra renta sutartis
Pajūrio senelių namų vadovė Algina Račkauskienė pasakoja kitą istorijos pusę. Įstaigos vadovė sako, kad Jono močiutę iš globos namų, kur ji anksčiau gyveno, pas save gyventi pasiėmė todėl, nes prieš tai buvę globos namai nebesutiko močiutės apgyvendinti. Už močiutę esą ten nebuvo mokama.
A. Račkauskienė pasakoja, kad pusantrų metų ieškojo senjorės artimųjų, tačiau susisiekti pavyko tik su dviem jos seserimis, o vėliau su sūnumu (Jono tėčiu). Su Jonu senelių namams, jos teigimu, susisiekti iš karto nepavyko.
Netrukus, kaip sako A. Račkauskienė, senelių namai pradėjo gauti antstolių pranešimus, kad senjorės butas yra areštuojamas, mat ji turi daug susikaupusių skolų. „Mes sumokėjome visas skolas, mums antstoliai, pasitarę su teisininkais, patarė, ką daryti. <…> Mes nepersirašėme, kad būtume pasirašę dovanojimo (sutartį - aut. past.), ji mums butą palieka po mirties. Tai yra renta, klausiau antstolių, kaip teisiškai elgtis. <…> Jei būtume norėję butą persirašyti sau, mes iš karto galėjome tą pačią dieną. Pusantrų metų ieškojau artimųjų, kol nepradėjo į senelių namus eiti laiškai ir mums pasakė, kad ji nebegaus pensijos, kadangi bus nuskaičiuota antstoliams“, - tv3.lt sako A. Račkauskienė.
Iš pradžių, kaip sako A. Račkauskienė, butas buvo užrašytas jai, tačiau vėliau buvo perrašytas įstaigos akcininkei, tai yra, jos dukrai Sonatai Račkauskaitei. „Tai gali būti kaip noras pasisavinti turtą. Kas aš, prie ko čia aš, aš tik darbuotoja. Dukra yra akcininkė, steigėja šios įmonės“, - sako A. Račkauskienė.
Praėjus pusantrų metų laikotarpiui, pasak įstaigos vadovės, buvo pakeistos buto spynos. „Kai pakeitė spynas, atsirado anūkas. Mes su juo gražiai bendravome, bet jis mums drasko akis. Jis ją terorizuoja, ji jo be galo bijo“, - sako A. Račkauskienė ir priduria, kad po kiekvieno anūko vizito močiutei suprastėja sveikata.
A. Račkauskienė sako, kad kreipėsi į policiją dėl šmeižto. Kol kas įstaiga dar nežino, ar kreipsis į teismą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė patvirtina, kad policija yra vykusi į Kretingos Pajūrio senelių namus. „Kretingos r. PK komisariato atstovai nurodė, jog globos namų atstovai skambindami trumpuoju pagalbos telefonu yra kvietę policijos pareigūnus, tačiau pareigūnams atvykus asmuo, dėl kurio kviesta policija, jau būdavo pasišalinęs“, - tv3.lt komentuoja A. Grauslienė. Policijos atstovė teigia, jokių tyrimų šiuo metu nėra pradėta.
Praverstų aiškus reglamentavimas
Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas sako, kad situaciją vertinti reikia iš dviejų pusių. Jei butą senolė senelių namų akcininkei perrašė nepatirdama jokio spaudimo, savo turtą moteris, juridiškai žiūrint, gali dovanoti kam nori.
Slaugos ir globos namų praktikoje būna atvejų, kai senoliai perduoda savo turtą įstaigai su sąlyga, kad jiems teikiamų paslaugų mokesčiai bus nuskaičiuoti iš turto vertės sumos. Jei, pavyzdžiui, yra senolis, kuris neturi jokių artimųjų, jo pensijos nepakanka apmokėti gaunamoms paslaugoms, pasak V. Bagdono, atrodytų logiška, jei jis savo turtą dovanotų globos namams ir už tai gautų paslaugas. Tačiau ir čia kiltų klausimų.
Kaip sako V. Bagdonas, visad lieka rizika būti apkaltintam globotinio artimųjų, jei tokie atsirastų po senolio mirties, taip pat gali nesutapti dovanojamojo turto ir gaunamų paslaugų vertė. Žiūrint iš etinės pusės, taip elgtis asociacija nerekomenduoja.
„Ekonomiškai ne visai pagrįsta. Jei žmogus ateina manydamas, kad 20 metų gyvens, mokės po tūkstantį eurų per mėnesį globos namams, niekas negali žinoti, kiek jis ten gyvens. Jei padovanoja butą atėjęs gyventi, o pasirodo, kad žmogus išgyvena pusę metų, išeina, kad už savo pusę metų sumokėjo visą butą“, - tv3.lt komentuoja V. Bagdonas.
Pasak jo, dabar kiekvienas privatus globos namas gali nustatyti savo tvarką, tad praverstų aiškus teisinis šios tvarkos reglamentavimas valstybės lygmeniu. „Manau, kad ne visai teisinga žmogaus atžvilgiu paimti jo turtą. Susitarimai rentos pagrindu užsienyje gana plačiai taikomi, bet pas mus yra problema. Trūktų aiškesnio reglamentavimo. Teisės aktuose galėtų būti numatyti etikos principai ar rekomendacijos“, - sako V. Bagdonas.
V. Bagdono nuomone, turėtų būti nurodyta, kada globotinio turto dovanojimo atvejai galėtų būti galimi. „Vienareikšmiškai pasakyti negalima, nes nėra aiškaus reglamentavimo, rekomendacijų, kaip reikėtų elgtis ir kokia etika iš globos namų pusės turėtų būti taikoma, mes todėl vengiame ir nerekomenduojame. Mūsų nariai to nepraktikuoja. Čia reikėtų elgtis atsargiai“, - sako V. Bagdonas.
Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas nurodo, kad socialinis darbuotojas negali sudaryti su paslaugų gavėju jokių turtinių ir neturtinių sandorių.
tags: #pajurio #globos #namu #atsiradimo #istorija
