Tapimas mama - tai vienas ryškiausių ir transformuojančių įvykių moters gyvenime. Šis naujas vaidmuo atneša ne tik begalinę meilę ir džiaugsmą, bet ir daugybę iššūkių, su kuriais susiduria daugelis moterų. Nuo karjeros tęstinumo iki emocinės gerovės palaikymo - motinystės kelionė reikalauja jėgų, kantrybės ir tinkamos paramos.
Motinystė ir karjera: kaip rasti balansą?
Viena didžiausių dilemų, su kuriomis susiduria jaunos mamos, yra motinystės ir karjeros suderinimas. Daugeliui moterų grįžimas į darbo rinką po motinystės atostogų tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu iššūkiu. Kaip atvirai kalba verslininkė Katažina Bylinska, „Motinystė nereikalauja atsisakyti karjeros. Reikia tik atrasti būdus, kaip suderinti šiuos du gyvenimo aspektus“. Ji dalijasi savo patirtimi, kaip verslą vystė kartu su vyru ir kaip pirmaisiais metais teko laviruoti tarp verslo ir šeimos.
Viktorija Voitkevič, „Mamų darbo biržos“ įkūrėja, pabrėžia, kad grįžtant į darbą po ilgesnės pertraukos dažnai lydi nepasitikėjimas savimi. „Po daugelio metų kyla klausimai - ar vis dar esu tinkama darbo rinkai?“ Ji teigia, kad būtent šie psichologiniai barjerai neretai tampa didesne problema nei pati darbo paieška. „Mamų darbo birža“ per keletą mėnesių pritraukė dešimtis tūkstančių mamų, ieškančių darbo, nes „Bendruomenė augo greitai, nes ši tema aktuali daugeliui. Motinystė neturi tapti kliūtimi siekti karjeros“.
Daugeliui moterų grįžimas į darbą po motinystės tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu iššūkiu. Atsiranda pasitikėjimo savimi trūkumas, klausimai apie savo vertę darbo rinkoje, nerimas dėl darbo paieškos po motinystės ar baimė, kad pertrauka paveikė profesines galimybes. Agnė Jankauskė dalijasi patirtimi: „Svarbiausia nepanikuoti ir suprasti, kad pirmosios dienos ar savaitės bus emociškai intensyvios. Ilgą laiką praleidus namie, dažnai moteriai atrodo, kad ji viską pamiršo bei atsiliko nuo rinkos tendencijų. „Nė velnio, nes čia taip pat kaip išmokti važiuoti dviračiu." Svarbu kelti sau realius lūkesčius. Jei įtikinėsime save, kad per metus ar dvejus viską pamiršome, pačios sau uždarysime duris. Sukaupta patirtis niekur nedingsta, tik reikia vėl „įsivažiuoti”. Pora savaičių darbe po grįžimo ir vėl jautiesi pilna pasitikėjimo.“
Tačiau realybė dažnai būna kitokia. Agnė prisimena: „Galvojau, kad vienu metu ir dirbsiu, ir būsiu puiki mama, ir kasdien gaminsiu sveiką vakarienę, ir sportuosiu, ir žaisiu su vaikais, ir dar raidelių juos mokysiu. Su laiku išmokau atleisti sau tuos įsivaizduojamus netobulumus.“ Ji pabrėžia, kad svarbiausia palaikyti balansą ir skirti dėmesio ne tik vaikams, bet ir savo antrajai pusei ir, žinoma, sau.
Karjeros koučingas gali padėti susigrąžinti kryptį, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir pasiruošti sėkmingam sugrįžimui į darbo rinką. Tikslingas pasiruošimas, aiškiai įsivardyti stiprybių ir kompetencijų suvokimas bei strateginis veiksmų planas padeda sumažinti nerimą ir priimti apgalvotus sprendimus.
Motinystės melancholija ir pogimdyminė depresija: kada reikalinga pagalba?
Maždaug 4 iš 5 mamų po gimdymo patiria motinystės melancholiją, dar vadinamą „baby blues“. Tai laikina emocinė būsena, pasireiškianti padidėjusiu jautrumu, verksmingumu, nuotaikos svyravimais. Nors ši būsena dažniausiai praeina savaime, nesulaukus pagalbos ar emocinės paramos, ji gali peraugti į sunkesnę formą ir turėti rimtų pasekmių.
Organizacijos „Mamos linija“ įkūrėja ir vadovė Dalia Tija Šilė nusprendė padėti emocinės paramos ieškančioms mamoms, nes pati patyrė liūdesį ir apatiją po gimdymo. „Mamos Linija“ - emocinės paramos linija, skirta neseniai pagimdžiusioms moterims, kurios patiria motinystės melancholiją. „Mūsų veikla yra orientuota į emocinės paramos teikimą bei visuomenės švietimą apie motinystės melancholiją. Skatiname atvirą kalbėjimą apie emocinius sunkumus, su kuriais susiduria mamos po gimdymo, akcentuojame palaikymo svarbą tiek šeimoje, tiek plačiojoje visuomenėje.“
D. T. Šilė pabrėžia, kad „Mamos linijoje“ emocinę paramą teikia tik mamos, kurios pačios patyrė motinystės iššūkius. Jos yra išklausiusios psichologių mokymus ir veikia tam, kad palaikytų, o ne patarinėtų. „Norėjosi ne pamokymų, kuriuos mamos kasdien girdi iš draugų ar šeimos narių, o nuoširdaus pokalbio ir supratimo.“
Pogimdyminės depresijos centro psichologė Vilma Petrikienė ir vadovė Nida Vildžiūnaitė atskleidžia, kad pogimdyminė depresija nėra tik emocinis sunkumas - ji glaudžiai susijusi su dideliais biologiniais, psichologiniais ir socialiniais pokyčiais po gimdymo. Moterys gali patirti gilų kaltės jausmą, neadekvatumo išgyvenimus, sunkumus prisirišant prie kūdikio. „Labai svarbu dėl visų šių būsenų nekaltinti mamų, esą jos pačios turėtų kitaip galvoti ir kitaip jaustis - psichinė sveikata niekada nėra paties žmogaus pasirinkimas.“
Simptomai, į kuriuos artimieji turėtų atkreipti dėmesį, yra besitęsianti nemiga arba padidėjęs mieguistumas, nuovargis, nuolatinis liūdesys ar nerimas, tuštumos jausmas, apatija, vengimas bendrauti, sunkumai susikaupti, energijos trūkumas, verksmingumas, apetito stoka. Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, būtina nedelsiant kreiptis į specialistus.
Psichologinė pagalba ir parama
Psichologo konsultacijos nėštumo metu gali padėti būsimajai mamytei pasiruošti naujam vaidmeniui, išreikšti emocijas ir baimes saugioje aplinkoje. Po gimdymo psichologo konsultacijų metu jaunosios mamos gali išreikšti „nepatogias“ emocijas, susijusias su naujuoju motinos vaidmeniu. Svarbu apžvelgti ir nuostatas - toleranciją netobulumui, netikėtumams, neužtikrintumui. „Neatsisakykite pagalbos. Išnaudokite galimybes pailsėti, pamiegoti. Leiskite sau šiek tiek sulėtinti tempą.“
„Būti mama“ bendruomenė yra tas emocinis ir palaikantis glėbys, kurio reikia ne tik kiekvienai jaunai, ar „ką tik gimusiai“ motinai, jo reikia visoms mamoms. Vienišoms mamoms, kurios dažnai jaučiasi paliktos likimo valiai, svarbu ieškoti paramos bendraujant su kitomis vienišomis mamomis, planuoti veiklas, kai vaikų nėra namie, ir skirti laiko veiklai „tik sau“.
Iššūkiai ir sunkumai nėštumo metu
Nėštumas - tai ne tik džiaugsmingas laukimo laikotarpis, bet ir metas, kupinas įvairių pokyčių ir iššūkių. Būsimoji mama gali jausti įvairias emocijas - nuo teigiamų iki ne tokių pozityvių. Visuomenės suformuota nuomonė apie idealų besilaukiančiosios portretą gali sąlygoti įtampą ar nusivylimą. Mėginama ieškoti atsakymų knygose, internete, klausinėjama draugių patirties, tačiau ne visada lengva atskirti naudingą informaciją nuo tos, kuri suteikia tik dar daugiau sumaišties.
Ne visos emocijos juntamos tik dėl būsimojo vaikelio atėjimo. Kai kurios jų gali būti susiję su apčiuopiamesniais pokyčiais, pavyzdžiui, kūno. Daliai moterų nėra lengva prisitaikyti prie besikeičiančių kūno formų, o kur dar fiziniai simptomai, galintys sąlygoti diskomfortą. Nėštumas gali tapti iššūkiu ir santykiams, ypač jei jis buvo neplanuotas ar partneriai skirtingai įsivaizduoja ateitį.
PASIRUOŠIMAS GIMDYMUI TREČIAJAME TREČIAJAME TREČIAJAME NĖŠTUMO TRIMESTERYJE GIMIMO PEDAGUOTOJA IR GIMIMO DULA
Psichologinės pagalbos svarba nėštumo metu negali būti pervertinta. Psichologo konsultacijų metu būsimosios mamos gali išreikšti emocijas, išsakyti baimes saugioje, palaikančioje aplinkoje. Naudinga aptarti praeities patirtis, siekiant neperkelti jų į būsimą santykį su vaiku. Konsultacijų tikslas - padėti būsimajai mamytei pasiruošti naujam vaidmeniui, atrasti vidinį užtikrintumą ir stiprybę.
„Būti mama“ projektas ir jo idėja
Psichoterapeutė, turinti daugiau nei 20 metų patirtį, sukūrė socialinį projektą „Būti mama“, kurio idėja gimė po tragiškos motinos savižudybės Kaune. Šis skaudus įvykis paskatino suvokti, kad motinystė - tai gili, emociškai sukrečianti transformacija, kuri vis dar apipinta socialiniais mitais.
Projekto metu vykdoma veikla - profesionali individuali ir grupinė psichoterapinė pagalba, skirta įgalinti projekto dalyves įveikti motinystės metu patiriamus iššūkius, įtampas bei stresą. „MAMA, TU NESI VIENIŠA. Mums rūpi, kaip tu jautiesi, ką mastai bemiegėmis tamsiomis naktimis ilgas valandas supdama bei ramindama kūdikį. Mes pačios esame mamos ir todėl galime suprasti tave ir tavo jausmus bei vidines būsenas.“
Motinystės iliuzijos ir realybė
Daugelis moterų, augdamos svajojo apie motinystę, tačiau patiriama realybė dažnai skiriasi nuo susikurtų iliuzijų. Kaip pasakoja Marija, augusi penkių vaikų šeimoje, kurioje mama spėdavo pasirūpinti ir vaikais, ir šeimos verslu, ji svajojo apie gausią šeimą, o mintis, kad motinystė gali pažerti iššūkių, jos galvoje net nešmėkštelėjo. „Kad būčiau žinojusi“, - juokiasi ji.
Toma, nuo vaikystės apie mamystę svajojusi, nuspėjo net ir savo vaikų skaičių. Tačiau jos istorija, nors ir turinti laimingą pabaigą, prasidėjo dideliu skausmu. Po kūdikio netekties, ji suprato, kad tai leido jai atsisukti į save ir pradėti pokyčius ne išorėje, o viduje.
Eglė dalijasi: „Aš viską galiu pati“, - toks buvo mano motinystės planas“. Tačiau gyvenimas parodė, kad kartais reikia pripažinti, jog visko aprėpti neįmanoma. Perfekcionizmas šioje situacijoje tampa priešu.
„Neretai būtent socialiniai tinklai susilaukia priekaištų, kad pateikia iškreiptą motinystės paveikslą“, - pastebi Živilė. „Dar visai neseniai joje buvo vien išdailintos, nufiltruotos tobulos motinystės nuotraukos. Tiesa, tai keičiasi, dabar lyg ir daugiau kalbama apie tamsiąją motinystės pusę.“ Ji primena, kad motinystė yra magiška ir praturtinanti, bet tuo pačiu kartais velniškai sunki. „Visi šie jausmai yra tikri, normalūs ir jie jokiu būdu nereiškia, kad kažką darai blogai.“
„Kad ir kiek knygų skaitytume, prisiminkime, kad jos parašytos ne apie mūsų vaikus. Ir mes kartais pamirštame, kad už teorijų yra tikros mamos ir tikri vaikai. Ir verta pasiimti TIK tai, kas atspindi MUS. Ir viskas prasideda nuo mamos, nes ji geriausiai žino atsakymus.“
Daugeliui moterų grįžimas į darbą po motinystės tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu iššūkiu. Atsiranda pasitikėjimo savimi trūkumas, klausimai apie savo vertę darbo rinkoje, nerimas dėl darbo paieškos po motinystės ar baimė, kad pertrauka paveikė profesines galimybes.
