Vienas svarbiausių klausimų, su kuriuo susiduria tėvai, yra tinkamas laikas pradėti leisti vaiką į darželį. Nors amžius yra svarbus veiksnys, sprendimą turėtų lemti ir vaiko individuali branda, socialiniai įgūdžiai bei emocinė būklė. Specialistai rekomenduoja atsižvelgti į kelis pagrindinius požymius, rodančius, kad vaikas yra pasirengęs naujam etapui.
Optimalus amžius darželio lankymui
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Sulaukus trejų metų, vaiko akiratis išsiplečia ir namų erdvės jam gali tapti per maža, o tai rodo, kad vaikas jau pasiruošęs bendrauti su kitais vaikais. Tačiau kai kuriais atvejais, dėl finansinių priežasčių ar mamos poreikio grįžti į darbą, tėvai vaiką į lopšelį gali išleisti anksčiau, maždaug nuo 2-2,5 metų amžiaus. Tokiais atvejais svarbu atidžiai stebėti vaiko savarankiškumą, kalbos įgūdžius ir gebėjimą prisitaikyti prie naujos aplinkos. Optimalus laikas pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą dažnai laikomas 3-4 metai.
Kai kurie vaikai yra brandesni jau būdami dvejų metų, kitiems reikia daugiau laiko. Svarbiausia, kad vaikas gebėtų susidoroti su pokyčiais, būtų pakankamai savarankiškas ir lengviau prisitaikytų prie naujų taisyklių ar dienotvarkės. Kai kurioms šeimoms vaiko amžius nėra lemiamas veiksnys - žymiai svarbiau tampa vaiko pasiruošimas bendrauti ir jo socialiniai įgūdžiai.
Nors ir kaip nesinori, kartais tam tikros gyvenimo aplinkybės verčia tėvus į lopšelį atnešti vos metukų kūdikį. Pedagogai pabrėžia, kad mažylis greičiau subręsta, anksčiau išmoksta prašytis ant puodo, pavalgyti, apsirengti, atsisako čiulptuko.
Dvejų metų vaikas, jei kalba, nebijo svetimų žmonių, darželyje jausis puikiai. Yra daug pavyzdžių, kai dvimetinukas lanko lopšelį be jokio streso, ašarų. Tačiau jei pastebėjote, kad mažylis išgyvena, pasidarė nervingas, ašaroja, prastai jaučiasi, nevalgo, reikėtų sunerimti ir pasikonsultavus su auklėtoja bandyti išsiaiškinti, kas galėjo nutikti.
Trejų metų vaikui jau pats metas į darželį. Ypač jei namuose auga vienas. Ir jei vaikas uždaras, baikštus, tai dar nereiškia, kad darželyje pražus.
Svarbiausi požymiai, kad vaikas gali pradėti lankyti darželį
Vaikas, pasiruošęs pradėti lankyti darželį, dažnai geba trumpam atsiskirti nuo tėvų be didelio nerimo. Jis moka savarankiškai valgyti, gerti iš puodelio ir bent minimaliai apsirengti arba nusirengti. Svarbu, kad vaikas gebėtų bendrauti su bendraamžiais ir auklėtojais - tiek žodžiu, tiek paprastais gestais ar mimika. Jis turi rodyti susidomėjimą žaisti su kitais, ar bent jau jaustis pakankamai gerai apsuptam kitų, gebėti laikytis paprastų taisyklių grupėje. Taip pat vaikas turėtų mokėti išreikšti savo poreikius, pavyzdžiui, parodydamas ar pasakydamas, kai nori į tualetą, atsigerti ar valgyti. Dažnai vaikas, pasiruošęs darželiui, gali bent trumpam užsiimti savarankiška veikla.
Tėvai savo sprendimą dažniausiai priima stebėdami vaiko elgesį ir pasikonsultavę su darželio auklėtojais ar specialistais. Jie vertina, ar vaikas geba būti be tėvų, kaip bendrauja su kitais vaikais, ar noriai dalyvauja bendrose veiklose. Daugelis tėvų laukia, kol vaikas bus pakankamai savarankiškas: pats valgys, prašys pagalbos, žais su kitais.
Į lopšelį gali keliauti tie vaikai, kurie yra ganėtinai savarankiški, kad galėtų pasirūpinti savimi, ekstravertai, kuriems reikia daugiau bendravimo ir aktyvieji, kuriems su aukle ar mama namuose trūksta erdvės veiklai.
Kaip padėti vaikui pasiruošti darželiui ir lengvai adaptuotis
Emocinė vaiko būsena lemia, kaip jam seksis prisitaikyti prie naujos aplinkos, nes pradėjus lankyti darželį, vaikas patiria gausybę naujų pokyčių ir iššūkių. Svarbu vaiką supažindinti su darželiu dar prieš pradedant jį lankyti - skaityti knygutes apie darželį, paprašyti draugų vaikų, kurie jau lanko darželį, papasakoti apie savo patirtis. O išsirinkus darželį, drauge aplankyti grupę, pabendrauti su auklėtojais ir kitais vaikais. Tokios pažintinės dienos padeda sumažinti baimę ir nerimą bei užtikrina sklandesnį vaiko perėjimą į naują etapą.
Kaip jau aptarėme, kalbėjimas su vaiku apie darželį padeda pasiruošti pokyčiams. Patartina iš anksto papasakoti, kokia bus dienotvarkė, ką jis veiks, su kuo žais, kada jį pasiims, ir kas. Šis preliminarus dienos eigos žinojimas vaikui suteikia saugumo jausmą ne tik adaptacijos, bet ir viso darželio etapo metu. Dar naudinga duoti vaikui į darželį jo mylimą žaislą ar kitą daiktą, padedantį jausti namų jaukumą. Lankant darželį, svarbu ir rutinos atspindėjimas - kad esminiai jos momentai, tokie kaip valgymas ir miegojimas, vyktų panašiu metu, kaip ir darželyje.
Pradėjus lankyti darželį, vaikas patiria gausybę naujų pokyčių ir iššūkių, todėl tėvams rekomenduojama apsišarvuoti kantrybe ir spinduliuoti palaikymą.
Verbalinis vaiko ruošimas darželiui (pasakojimai, kartais net agitavimas) dažniausiai yra neveiksmingas. Vaikas su tuo tiesiog susiduria, kai tai atsitinka, ir turi tai išgyventi. Vaikai nesupranta savo emocijų, negali jų analizuoti ir valdyti. Visus neigiamus jausmus jie išgyvena stipriau ir stichiškiau nei suaugę žmonės.
Pirmieji mėnesiai ikimokyklinėje įstaigoje skausmingi ne tik mažiesiems, kai vaikui tenka priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, nepažįstamų žmonių, žaislų, naujų veiklos formų. Kad būtų lengviau suprasti, ką jaučia vaikas pirmosiomis dienomis/savaitėmis darželyje, pabandykite prisiminti, kaip Jūs jautėtės darželyje savo pirmą dieną. Tokie įspūdžiai įsirėžia ryškiai ir ilgam.
Adaptacijos periodu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be mamos ir tėčio. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu vaiko elgesio pakitimai yra normalu, pvz.: vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis ar tylesnis. Jei ir praėjus adaptacijos laikui vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėti su auklėtojom, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais. Nereikėtų numoti ranka į tokį pasikeitusį vaiko elgesį kaip miego sutrikimai (neramus nakties miegas, dažni prabudimai), valgymo sutrikimai, fiziniai simptomai (pvz.: kas rytą vaikas prieš darželį vemia).
Savarankiškumo lavinimas
Savarankiškumas kasdienėje veikloje palengvina vaiko buvimą darželyje. Prieš einant į darželį, rekomenduojama mokyti vaiką:
- Apsirengti ir nusirengti savarankiškai
- Nusiplauti rankas
- Susitvarkyti žaislus
- Valgyti be pagalbos
- Atlikti gamtinius reikalus tualete/ ant puoduko
Šie gebėjimai pagreitina vaiko adaptaciją naujoje aplinkoje, nes jis jaučiasi labiau pasitikintis savimi, kai gali pats susitvarkyti su paprastais kasdieniais dalykais. Dažnai darželyje dirbantys pedagogai pastebi, jog savarankiškesni vaikai patiria mažiau streso, greičiau ir sklandžiau įsitraukia į grupės veiklą, jaučiasi saugesni ir užtikrintesni. Tėvai gali ugdyti šiuos įgūdžius namuose palaipsnius, žingsnis po žingsnio leisti vaikui išbandyti savarankiškas užduotis ir girti už pastangas, net jei ne viskas iš karto pavyksta.
Tėvų ir darželio bendradarbiavimas
Tėvų bendradarbiavimas su darželio personalu yra itin svarbus tiek vaiko adaptacijai, tiek visą darželio lankymo laikotarpiu. Reguliarus bendravimas su mokytojais leidžia dalintis informacija apie vaiko savijautą ir elgesį namuose bei darželyje. Būtina informuoti pedagogus apie vaiko įpročius, miego režimą, mėgstamą veiklą ar jautrumą tam tikroms situacijoms. Auklėtojai, žinodami šią informaciją, gali pritaikyti bendravimo ir ugdymo būdus, lengvindami vaiko buvimą darželyje. Tėvai taip pat turėtų aktyviai dalyvauti darželio veiklose, susirinkimuose, ir palaikyti vieningą ugdymo liniją su darželio komanda.
Svarbu nekintanti tėvų motyvacija, kad vaikas turi lankyti darželį. Vaiko adaptacija įvyksta. Vidutiniškai per 2-3 savaites vaikas jau pradeda norėti eiti į darželį. Jeigu nepripranta mėnesį ar du, atsiranda miego, valgymo pokyčių, pasikeičia vaiko nuotaika, darželyje vaikas nežaidžia ir mažai bendrauja su kitais bendraamžiais, tuomet reiktų rimtai pagalvoti, ar verta toliau vesti. Reiktų pasitarti su psichologu.
Vaikas gali nepritapti ugdymo įstaigoje, jam gali atsirasti psichologinių ar fizinių problemų.
Kokių tipų darželius rinktis?
Psichologai dažnai rekomenduoja skirtingų tipų ugdymo įstaigas skirtingiems vaikams:
- Valstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga: Tinka vaikui, kuris atitinka įprastą raidą, yra pakankamai savarankiškas, ekstravertiškas, komunikabilus, gali išsakyti savo poreikius, nėra pernelyg jautrus.
- Privati ugdymo įstaiga: Gali būti tinkamesnė vaikams, kurie turi elgesio ar emocinių problemų, nes čia galėtų gauti daugiau individualaus dėmesio. Taip pat tėvai gali tikėtis mažesnių grupių ir didesnio individualaus dėmesio vaikui.
- Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Montessori metodiką: Rekomenduojama jautresniems, intravertams vaikams.
- Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Valdorfo metodiką: Tinka vaikams, kurie yra individualistai, turintys meninių polinkių.
- Grupinės programos (menų ar fizinio aktyvumo): Vaikams, kurie yra judresni, turi daug fizinės energijos, arba jautrūs, meniškos sielos.
- Dvikalbis darželis: Tinka vaikui, kuris auga dvikalbėje šeimoje arba jei tėvai planuoja išvažiuoti gyventi į kitą šalį.
Namuose su aukle geriau likti tiems vaikams, kurie yra jautrūs ir/ar intravertai. Tokiems vaikams labiausiai tinka namų sienos ir artimi žmonės, o lopšelis jautresniems vaikams gali sukelti įvairius psichologinius ir fizinius negalavimus.
Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visapusiškas, apimti visas lavinimui svarbias sritis. Be to, vaikas ugdymo įstaigoje turėtų jaustis gerai, todėl geriau rinkti darželį pagal vaiko gabumus.
Darželio auklėtoja patarė, kaip geriausia vaikus pripratinti prie darželio
Valstybinių ir privačių darželių palyginimas
Tėvai iš valstybinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos gali tikėtis, kad jų vaikas bus prižiūrimas ir lavinamas pagal numatytas ir daugumai vaikų tinkamas programas. Tačiau jei jūsų vaikas yra jautresnis, gabesnis, judresnis ar kitaip išskirtinis už standartinį vaiką, dažniausiai valstybinė ikimokyklinė ugdymo įstaiga negalės skirti papildomo dėmesio jūsų vaikui.
Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių. Taigi daugiau individualaus dėmesio vaikui. Dažniausiai privačios ugdymo įstaigos labiau stengiasi prisitaikyti prie tėvų prašymų, labiau juos įsileidžia į darželio gyvenimą, parodo kas ir kaip vyksta. Tačiau ne visada privati ugdymo įstaiga yra geriau už valdišką. Yra tikrai labai gerų valdiškų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kur dirbą patyrę ir atsidavę pedagogai. Todėl privatus ar valdiškas darželis dar nieko nepasako apie vaiko ugdymo kokybę.
Buvo laikai, kai tėvai rinkdavosi darželį, esantį kuo arčiau namų. Neretai ir dabar tėvai renkasi tą darželį, kuris yra arčiausiai namų. Taip tėvai sutaupo savo laiko. Visgi prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą, reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Renkantis darželį, tėvai mėgsta paskaityti mamyčių forumus, bet ten esanti informacija tikrai ne visada yra teisinga ir nereikėtų ja aklai pasitikėti.
Psichologiniai aspektai ir vaiko gerovė
Šiuolaikinis darželis turėtų pirmiausia užtikrinti esminius vaiko poreikius: priežiūros, saugumo ir lavinimo. Labai gerai, jei darželis įtraukia į bendradarbiavimą vaikų tėvus ar net kitus bendruomenės narius, atlikdamas suaugusiųjų švietimo funkciją.
Iš esmės tėvai, manantys, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui svarbiausia - ne ugdymo įstaiga, o pedagogas, tiesiogiai dirbantis su vaiku, yra teisūs. Vaikams svarbu šilta auklėtoja, kuri geba prieiti prie vaiko, jį užimti, sudominti, kai reikia nuraminti. Augant vaikui būtų gerai, kad darželio aplinka atitiktų jo mokymosi poreikius.
Retai šiuolaikinių tėvų lūkesčius atitinka ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ypač jei tėvai veda pirmą vaiką į darželį. Paprastai tėvai atvedę vaiką į darželį tikisi, kad jam bus skiriama labai daug individualaus dėmesio, tėvams sunku priimti tai, kad grupėje dar 14-19 vaikų, kuriuos taip pat reikia sužiūrėti, padėti apsirengti, pavalgyti, ir pan. Šiuolaikiniai tėvai tarsi nori visą atsakomybę už vaiko auklėjimą atiduoti darželiui, neretai iš auklėtojų reikalauja per daug.
Pirmais metais dauguma vaikų serga periodiškai kas 4-6 savaites. Tai 10-12 kartų per metus! Apgalvokite, kas prižiūrės sergantį vaiką. Per ligą organizmas pašalina stresą, nerimą. Serga vaikai ir tik dėl fiziologinių priežasčių. Turi perimti grupės bakterijas, persirgti vaikiškomis ligomis, įgyti atsaprumą ligoms. Nuo vaiko patiriamo streso imuninė sistema apskritai tampa silpnesnė, todėl daug jautriau reaguoja į pačius menkiausius temperatūros ar virusinės-bakterinės terpės pokyčius.
Adaptaciją gali apsunkinti iš pirmo žvilgsnio visai nekalti pačių tėvų veiksmai, pastangos. Jokiu būdu nevalia pasiduoti emocijoms. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos ir vaiko ryšys yra toks stiprus, jog motinos ašaras, nerimą, blaškymąsi vaikas jaus ir per atstumą.
Rytinės ašaros darželyje - įprasta mažylio reakcija. Juk jis supranta, kad netenka mamos. Ir dar nesuvokia, kad tai laikina. Antra vertus, ašaromis jis protestuoja. Kiek laiko vaikas pratinsis prie lopšelio ar darželio, sunku pasakyti. Vienas jau pačią pirmą dieną darželyje pasijunta it namuose. Kitas gali paverkšlenti dvi savaites, mėnesį, net tris. Kartais į svetimą aplinką patekęs mažylis iki pusmečio nekalba. Ir tai nebūtinai rodo, kad jam blogai. Jis tiesiog užima stebėtojo poziciją, o kai atsiras poreikis, pradės ir kalbėti. Tačiau jei puikiai lankęs darželį vieną dieną vaikas pareiškė daugiau neisiąs, rytais pradėjo ašaroti, pasidarė uždaras ar prašo anksčiau ateiti, reikėtų susidomėti, kas nutiko. Ir visada vakare vaiką pasiimkite laiku. Pavėluoti jums nieko nereiškia, o mažyliui tai didžiulis stresas. Ir kaip tik dėl to vaikas gali pradėti protestuoti prieš darželį.
