Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių, intensyviai auga ir vystosi vaisius, padidėja maistinių medžiagų poreikis, todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio subalansuotai bei sveikatai palankiai mitybai. Taip pat šiems procesams palaikyti būtina gauti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį.
Subalansuota mityba labai svarbi, nes nėštumo metu padidėja ne tik angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis, bet ir vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie gaunami iš maisto. Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai.
Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Ginekologas, išanalizavęs būsimos mamos mitybą, geriausiai įvertins, kokius vitaminus vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą, o kurie atlieka svarbų vaidmenį antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą.
Pagrindiniai vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Folio rūgštis (arba vitaminas B9)
Folio rūgštis yra vienas svarbiausių maisto papildų, rekomenduojamų nėščiosioms, nes ji padeda palaikyti normalų vaisiaus vystymąsi. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas yra labai svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Tai reikėtų pradėti daryti likus mėnesiui iki nėštumo ir tęsti bent pirmuosius du-tris nėštumo mėnesius. Folio rūgštis mažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. Taip pat ji mažina anemijos riziką motinai. Rekomenduojama nėščiosioms kasdien skirti 0,4 mg folio rūgšties. Jeigu iki pastojimo jos nevartojote, tuomet reikėtų pradėti vartoti kuo anksčiau pastojus. Aktyvi folio rūgštis (foliatas) arba folio rūgštis su DHR - dažniausiai pasirenkami variantai, užtikrinantys reikiamą šios svarbios medžiagos kiekį.
Likus šešiems mėnesiams iki numatomo nėštumo moteris turėtų pradėti pildyti trūkstamų vitaminų ir mikroelementų atsargas. Šeši mėnesiai - tai laikas, per kurį reikia užtikrinti pakankamą kiekį veikliųjų medžiagų, reikalingų pastojimui ir nėštumo palaikymui pirmojo trimestro metu.
Folio rūgštis yra būtina ankstyvajam smegenų ir nugaros smegenų vystymuisi, padeda išvengti nervinio vamzdelio defektų. Kai kurioms moterims gydytojas akušerinis ginekologas gali skirti ir didesnes folio rūgšties dozes (1000-5000 μg per parą), jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.
Maisto šaltiniai: žalialapės daržovės, taip pat kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, alaus mielės, avokadai, pomidorai, lęšiai, burokėliai, apelsinai, petražolės, pupos, kviečių sėlenos, kepenėlės.
Norma nėštumo metu: 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg).
Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis: Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą.
Geležis
Geležis yra vienas iš tų mineralų, kuris itin svarbus tiek mamos, tiek kūdikio sveikatai. Geležis būtina kraujo susidarymui ir deguonies pernešimui. Geležies poreikis itin išauga antrajame nėštumo trimestre, kai moters organizme kraujo gerokai padaugėja. Vartojant per mažai geležies arba esant geležies trūkumui, gali pasireikšti būklė, vadinama anemija, o tai reiškia, kad organizmo audiniai negauna normalaus deguonies kiekio. Negydoma geležies stokos anemija gali sukelti kūdikio anemiją po gimimo, ankstyvą gimdymą arba mažą gimimo svorį. Nėščiosios ypač jautrios geležies trūkumui, todėl geležies papildai yra svarbi prenatalinės priežiūros dalis. Anemijos požymiai gali būti nuovargis, galvos svaigimas, silpnumas, blyški oda ar dusulys. Geležies papildų vartojimas nėštumo metu sumažina geležies stokos anemijos riziką.
Maisto šaltiniai: mėsa, paukštiena, žuvis, geležimi praturtinti grūdai, lęšiai ir pupelės.
Norma nėštumo metu: 27 mg.
Vitaminas D
Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. Šio vitamino nėščiosioms (ypač daugiavaisėms) ir krūtimi maitinančioms motinoms trūksta dažnai. Dėl to gali sutrikti mineralinių medžiagų - kalcio ir fosforo - apykaita, o tai yra tiesus kelias į osteopeniją ir osteoporozę. Pakankamas vitamino D kiekis maiste teigiamai veikia normalią vaisiaus kaulų mineralizaciją. Vitamino D3 papildai taip pat sumažina bakterinės vaginozės, lydinčios kai kurias nėštumo komplikacijas, riziką. Nėštumo metu būsimai mamai reikėtų gauti ir dvigubai didesnį kiekį vitamino D. Pakankamas vitamino D kiekis padeda apsaugoti kūdikį nuo rachito, o senatvėje - nuo osteoporozės, I tipo cukrinio diabeto, sąnarių ir kitų ligų. Prieš pradedant vartoti vitaminą D rekomenduojama išsitirti ar nėra jo trūkumo norint pritaikyti tinkamą dozę. Profilaktiškai nėščioms rekomenduojama vartoti 600 TV (15 μg) per parą, nutukusioms 1200 TV (30 μg) per parą vitamino D, tačiau dažnai poreikis yra didesnis. Nėštumo metu dėl didesnės vitamino D dozės reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju akušeriu ginekologu. Kai nėštumo metu nustatomas D vitamino trūkumas, dauguma ekspertų sutinka, kad 1000-2000 tarptautinių vienetų D vitamino per dieną yra saugūs.
Maisto šaltiniai: jūros gėryės, kiaušinio trynys, pienas, jautiena ir grybai. Gaminasi odoje esant pakankamai saulės ekspozicijai.
Norma nėštumo metu: 10 mcg arba 400 VV (IU).
Kalcis
Kalcis reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. Kalcis nėštumo metu svarbus ir pačiai mamai. Jeigu nėščioji kalcio gauna per mažai, vaisius jo atsargas ima iš mamos. Besilaukianti moteris tai greitai pajaus - atsiras problemų su dantimis. Kalcio papildai po 1000 miligramų (mg) per dieną gali sumažinti preeklampsijos išsivystymo riziką, ypač moterims, kurios paprastai su maistu negauna pakankamai kalcio.
Maisto šaltiniai: pieno produktai, sūris, lapinis kopūstas, migdolai, brokoliai.
Norma nėštumo metu: 1100 mg.
Magnis
Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. Dauguma nėščiųjų susiduria su dar viena problema - kojų mėšlungiu, kai kurios junta ir susitraukimus gimdoje. Visa tai gali būti magnio ir cinko trūkumo požymiai. Magnio trūkumas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą, todėl, pajutus šiuos simptomus, magnio rekomenduojama vartoti papildomai.
Maisto šaltiniai: grūdų produktai, žalialapiai augalai, krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos, šokoladas.
Vitaminas C
Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Todėl nėščiosios mityboje šio vitamino neturėtų trūkti. Geriausia, kad vitaminas C būtų gaunamas iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių, o ne iš sintetinių preparatų. Jei vis dėlto vartojami papildai, reikia nepamiršti, kad vitamino C paros dozė nėščiosioms yra apie 100 mg ir jos neturėtų viršyti moterys, esančios inkstų akmenų susidarymo rizikos grupėje. Vitamino C perteklius nėštumo metu (daugiau kaip 1 000 mg) taip pat gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus, rėmenį. Tačiau lig šiol vitamino C pertekliaus teratogeninis poveikis vaisiui nebuvo nustatytas.
Maisto šaltiniai: citrusiniai vaisiai, brokoliai, pomidorai, braškės, paprikos.
Norma nėštumo metu: 85 mg.
B grupės vitaminai
B grupės vitaminai svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. Jie taip pat padeda nėščiajai ir vaisiui gauti energijos.
Maisto šaltiniai: alaus mielės, lapinės ir ankštinės daržovės, liesa mėsa ir žuvis, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas.
Norma nėštumo metu: B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg.
Vitaminas A
Vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Tačiau per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus. Todėl derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti.
Maisto šaltiniai: žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, visos oranžinės spalvos daržovės (pavyzdžiui, morkos, batatai).
Norma nėštumo metu: 750-770 mcg.
Vitaminas E
Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Nėščioms moterims vitamino E trūkumas gali sukelti persileidimus. Vitamino E papildų nėštumo metu gali prireikti, jei būsimos mamos mityboje trūksta lapinių daržovių, augalinių aliejų, ankštinių daržovių, pilno grūdo produktų, kiaušinių, sviesto, riešutų.
Norma nėštumo metu: 15-19 mg.
DHA (Omega-3 riebalų rūgštys)
Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Taip yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei. Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką. Tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, gydytojas gali padidinti DHA dozę net iki 1 000 mg. Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos kūdikio smegenų ir akių vystymuisi.
Pagrindiniai šaltiniai: riebios jūrinės žuvys.
Rekomenduojama dozė nėštumo metu: 300-1000 mg per parą.
Kada vartoti prenatalinius maisto papildus?
Geriausia būtų pradėti vartoti prenatalinius papildus likus bent mėnesiui iki pastojimo. Jei nėštumas neplanuotas, prenatalinius papildus pradėkite vartoti kuo greičiau. Rekomenduojama kasdien vartoti tik vieną prenatalinio vitamino dozę. Tačiau vienos dozės kiekis gali skirtis, todėl reikia peržiūrėti maisto papildo faktų etiketę.
Nėštumo metu patenkinus maistinių medžiagų poreikį, galima palaikyti sveiką vaisiaus augimą. Daugelio mikroelementų (MMN) papildų tyrimai parodė, kad papildai sumažino riziką, kad gims mažo svorio kūdikis, palyginti su placebu. Vienoje tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad geležies papildų vartojimas nėštumo metu taip pat sumažino mažo gimimo svorio riziką. Kitoje didelėje tyrimų, kuriuose buvo vertinami prenataliniai maisto papildai, apžvalgoje nustatyta, kad, palyginti su placebu, maisto papildai sumažino mažo gimimo svorio kūdikių ir kūdikių, gimusių mažo pagal gestacinį amžių (kiek nėštumas tęsiasi), riziką.
Svarbu žinoti
Kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti. Pavyzdžiui, vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, bet per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus. Vaistažolės ir įvairūs vaistažolių pagrindu sukurti papildai yra labai populiarūs nėštumo metu. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad kai kurios vaistažolės negali būti vartojamos nėštumo metu. Apskritai, nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai, nors ir būdami natūralūs produktai, yra saugūs nėštumo metu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką. Nėštumo metu yra plačiai naudojamas imbieras nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus. Deja, daugiau vaistažolių gali pakenkti nėštumo metu negu padėti.
Visada pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad nustatytumėte, koks prenatalinis papildas jums geriausiai tinka. Papildų sudėtyje gali būti alergenų, pavyzdžiui, kviečių ar kiaušinių, todėl perskaitykite sudedamąsias dalis, jei esate alergiška maistui. Labai svarbu perskaityti papildų sudėtį papildų faktų etiketėje. Prenatalinei priežiūrai skirtuose papilduose turėtų būti bent jau: Kalcio, Folio rūgšties, Geležies, Vitamino D.
Svarbiausias vaizdo įrašas nėščioms moterims
