Laukiant kūdikio, kiekviena moteris nėštumą išgyvena savaip - vienos tai pajunta akimirksniu, kitoms reikia kelių savaičių, kad pradėtų įtarti. Nors apie pavėluotas mėnesines ar pykinimą girdėjo kone kiekviena, yra ir kitų, netikėtesnių požymių, kurie gali išduoti, kad jūsų kūne vyksta stebuklingi pokyčiai.
Kada atsiranda pirmieji nėštumo požymiai?
Pirmieji požymiai gali pasirodyti jau per pirmąsias 1-2 savaites po pastojimo, nors daugelis jų tampa ryškesni po 4-6 savaičių, kai jau galima atlikti nėštumo testą. Nėštumas pradedamas skaičiuoti ne nuo apvaisinimo dienos, o nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Tai reiškia, kad pirmąsias dvi savaites moteris techniškai dar nėra nėščia. Tačiau net ir įvykus apvaisinimui, moteris iš karto nieko nepajunta. Apvaisintas kiaušinėlis (zigota) keliauja kiaušintakiais link gimdos, nuolat dalindamasis. Ši kelionė trunka apie 6-10 dienų. Tik tuomet, kai embrionas pasiekia gimdą ir įsiterpia į jos gleivinę (įvyksta implantacija), moters organizmas pradeda gauti pirmuosius signalus apie nėštumą.
Klasikiniai, visiems žinomi požymiai
1. Pavėluotos mėnesinės
Tai vienas aiškiausių ir dažniausiai pastebimų signalų. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Tačiau ne visoms moterims ciklas reguliarus, tad ne visada šis požymis yra akivaizdus. Jei mėnesinės yra nereguliarios, norėsite patvirtinti tai nėštumo testu.
2. Krūtų jautrumas ir padidėjimas
Krūtys gali tapti sunkesnės, jautresnės, speneliai - tamsesni. Kai kurios moterys sako, kad pojūtis primena PMS, bet intensyvesnis. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Krūtinė labai anksti reaguoja į hormoninius pokyčius, kurie lydi pirmąsias nėštumo dienas ir savaites. Krūtys, ypač speneliai, tampa skausmingi, prisilietimas sukelia nemalonų jausmą ir skausmą. Atsiranda spenelių pigmentacija. Krūtys šiek tiek paburksta.
3. Pykinimas, ypač rytais
Daugumai pažįstamas reiškinys, bet verta žinoti - kai kurioms pykinimas gali prasidėti net po 2-3 savaičių nuo pastojimo, o kitoms - visai nepasireikšti. Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Šleikštulys ir rytinis pykinimas paprastai išsivysto maždaug per 4-6 savaites. Nors jis vadinamas ryto liga, jis gali pasireikšti bet kuriuo paros metu ar naktį. Pirmąjį nėštumo trimestrą daugelis moterų patiria lengvą ar sunkų rytinį pykinimą. Daugiau nei pusei nėščių moterų pasireiškia pykinimas ir vėmimas. Šis pojūtis gali tęstis visą dieną, o ne tik rytais.
Netikėti požymiai, apie kuriuos galėjote nežinoti
4. Metalo skonis burnoje
Daugelis nėščiųjų pasakoja apie keistą, tarsi „geležies skonį“, atsirandantį net be jokios priežasties. Tai vadinama disgeuzija. Tai gali būti susiję su hormonų pokyčiais.
5. Padidėjęs uoslės jautrumas
Staiga pradėjote nepakęsti kavos kvapo, o partnerio mėgstami kvepalai erzina? Tai gali būti nėštumo ženklas - kvapai tampa intensyvesni ir kai kurie net sukelia pykinimą. Jautrumas kvapui yra ankstyvojo nėštumo simptomas, apie kurį dažniausiai pranešama savarankiškai. Apie jautrumą kvapui per pirmąjį trimestrą mažai duomenų. Bet tai gali būti svarbu, nes jautrumas kvapui gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Tai taip pat gali sukelti tam tikrų maisto produktų nemalonumą. Didžioji dalis nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri.
6. Netikėtas kraujavimas ar dėmėjimas
Implantacinis kraujavimas gali įvykti praėjus 6-12 dienų po pastojimo - jis būna silpnas, trumpas, dažnai painiojamas su mėnesinėmis. Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta. Taip pat pasitaiko ne visada ir gali kiek suklaidinti. Tuo momentu, kai apvaisinta kiaušialąstė įsiskverbia į gimdos sienelę (7-tą ar 8-tą dieną po apvaisinimo), gali pasirodyti nežymių kraujo išskyrų. Jos gali būti tamsios spalvos, pats kraujavimas dažniausiai labai silpnas. Neretai moteris palaiko šias išskyras menstruacijomis, kurios prasidėjo anksčiau ir baigėsi ne taip, kaip įprasta. Maždaug aštuonios dienos po ovuliacijos galite pajusti nemalonius gimdos susitraukimus ir šiek tiek pakraujuoti. Išskyros paprastai būna negausios, rausvos ar rusvos spalvos. Tokios pat išskyros gali pasirodyti ir vietoj menstruacijų. Jų nereikia bijoti - jas sukelia į gimdos audinį "besirausianti" kiaušialąstė.
7. Keistas nuovargis
Jei staiga pradedate jaustis pavargusios nuo paprastų kasdienių veiklų, net jei miegate pakankamai - tai gali būti ženklas, kad kūnas intensyviai dirba kuriant naują gyvybę. Dėl hormonų pokyčių organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Dauguma moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Dažniausiai pasireiškia kaip jėgų netekimas, mieguistumas. Net ir paprasčiausios užduotys gali atrodyti sudėtingos, varginančios ir neįveikiamos. Jaučiatės pavargusi? Tiesiog išsekusi? Ir po ramaus kasdienio darbo jaukiame kabinete jaučiatės tarsi nubėgusi maratoną? Žinokite, jei staiga nei iš šio nei iš to tiesiog šuniškai nuvargstate - tai jau gali būti vienas ryškiausių (ir bjauriausių) ankstyvųjų nėštumo požymių.
8. Pilvo „tempimo“ pojūtis
Kai kurios moterys jau pačioje pradžioje jaučia tempimą, spazmus ar neįprastus pojūčius apatinėje pilvo dalyje, tarsi „viduje kažkas vyksta“. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Lengvas maudimas ar tempimas (panašus į mėnesinių skausmą) yra normalu, nes gimda pradeda didėti ir keistis. Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas: Panašus į mėnesinių simptomus, ankstyvojo nėštumo metu gali atsirasti pilvo pūtimas. Tai gali būti dėl hormonų pokyčių, kurie taip pat gali sulėtinti jūsų virškinimo sistemos veiklą. Dėl to galite jausti užkietėjusius vidurius. Vidurių užkietėjimas taip pat gali sustiprinti pilvo pūtimą.
9. Dažnas noras šlapintis
Net jei dar vos keli nėštumo savaitės, hormonai jau veikia šlapimo pūslę - organizmas pradeda daugiau skysčių cirkuliaciją. Nėštumo metu jūsų kūnas padidina išpumpuojamo kraujo kiekį. Dėl to inkstai apdoroja daugiau skysčių nei įprasta, todėl šlapimo pūslėje atsiranda daugiau skysčių. Hormonai taip pat vaidina didelę reikšmę šlapimo pūslės sveikatai. Galite pastebėti, kad dažniau bėgate į vonios kambarį arba atsitiktinai ištekėjo šlapimas. Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi. Dažnas šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos.
Kiti pastebimi pokyčiai
10. Emocijų „karuselė“
Nenusakomo liūdesio ar džiaugsmo protrūkiai be akivaizdžios priežasties? Emocinis nestabilumas - dažnas, bet dažnai ignoruojamas nėštumo pradžios palydovas. Nėštumo metu jūsų estrogeno ir progesterono kiekis bus aukštas. Šis padidėjimas gali paveikti jūsų nuotaiką ir padaryti jus emocingesnes ar reaktyvesnius nei įprastą. Nuotaikos svyravimai yra įprasti nėštumo metu ir gali sukelti depresijos, dirglumo, nerimo ir euforijos jausmus. Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Hormonų poveikis gali lemti dirglumą ar pakilias emocijas.
11. Pakeistas skonio pojūtis
Patiekalai, kurie anksčiau patiko, dabar erzina, o staiga pradeda traukti netikėti deriniai - rauginti agurkai su šokoladu? Sveiki atvykę į pirmuosius požymius! Nėštumo metu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu.
12. Aukštesnė kūno temperatūra
Šiek tiek padidėjusi bazinė kūno temperatūra (apie 37 °C) gali išsilaikyti ilgiau nei įprastai - tai dažnai pastebi moterys, kurios planuoja nėštumą ir stebi savo ciklą. Aukštesnė bazinė kūno temperatūra taip pat gali būti nėštumo požymis. Jūsų kūno temperatūra taip pat gali lengviau padidėti mankštos metu ar karštu oru. Kūno temperatūra pakyla ovuliacijos metu, o jei esate nėščia, ji išlieka aukštesnė ir po to. Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta.
13. Spuogų ar odos pokyčių atsiradimas
Dėl hormonų gali suaktyvėti riebalinių liaukų veikla - veidas, nugara ar net krūtinė gali „išberti“, nors anksčiau oda buvo visiškai švari. Daugelis žmonių gali pradėti sakyti, kad turite „nėštumo švytėjimą“. Padidėjęs kraujo tūris ir didesnis hormonų kiekis išstumia daugiau kraujo per jūsų kraujagysles. Dėl to kūno riebalinės liaukos dirba viršvalandžius. Dėl padidėjusio jūsų riebalinių liaukų aktyvumo jūsų oda tampa paraudusi, blizgi. Kita vertus, gali atsirasti ir spuogų.
Kada atlikti nėštumo testą?
Nors kai kurios moterys jaučia pokyčius labai anksti, testą rekomenduojama atlikti tik po praleistų mėnesinių, kad rezultatas būtų tikslus. Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Nėštumo testas padės nustatyti hCG kiekį jūsų šlapime ir parodyti, ar esate nėščia. Daugelis moterų teigia, kad krūtų pokyčiai buvo pats pirmasis ženklas, privertęs suklusti. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.
Kaip atsigauti po nėštumo. Grįžti į formą psichologiškai. Depresija ir motinystė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
- Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
- Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
- Nustatoma numatoma gimdymo data.
- Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.
