Neįtikėtina Teatro Galia Ikimokykliniame Amžiuje: Kodėl Tai Yra Raktas Į Vaiko Ugdymą

Ar vaikams reikia teatro? Žinoma. Teatras - tai, mano manymu, amžinosios vertybės. Mes norime kartais atitraukti vaikus nuo televizijos, nuo kompiuterių, kad jie pamatytų visiškai kitą meną. Teatras pats savaime moko vaikus mąstyti. Teatras reikalingas. Kaip ir kodėl reikalinga knyga?

Suaugęs žmogus kartkarčiais susimąsto, kokį kultūros renginį galėtų aplankyti. Tačiau, kita vertus, retas kuris sąmoningai mąstantis ryžtųsi eiti bet kur, prieš tai išrankiai neįvertinęs, su kuo turįs reikalą, ar vartoti visa, kas aklai brukama. O kaipgi yra su vaikais? Ar jiems reikalingas teatras apskritai? Jei reikalingas, tai kokiais kriterijais vadovaujantis būtų galima apibrėžti teatro, skirto ikimokyklinio amžiaus vaikams, bruožus, skiriančius kokybišką teatrą nuo nekokybiško? Ar kuo nors skiriasi spektakliai, skirti, pavyzdžiui, vaikams nuo 0 iki 3 metų, ir spektakliai - nuo 5 iki 7 metų vaikams?

Festivalio „Kitoks teatras vaikams“ organizatorė Jolita Balandytė teigia: „Ar vaikams reikia teatro? Žinoma.“ Šiemet sausio 15-20 dienomis Vilniuje jau trečią kartą vyko „Menų spaustuvės“ organizuojamas tarptautinis vaikų festivalis „Kitoks teatras vaikams“. „Stalo teatras“ taip pat pristatė naują spektaklį „Pasaka apie karalius“, kuriame buvo laukiami vos metų sulaukę žiūrovų. Štai švedų trupė „Memory Wax“ ugdė meilę ekologijai spektakliu „Šiukšlės“ (7-12 m.), o jautrumą apskritai ugdė muzikinis spektaklis „Klinsj“ (autorė - Katja Brita Lindeberg), į kurį buvo kviečiami jau paauglystę perkopę žiūrovai - jaunimas nuo 15 m. Ne veltui šis teatro festivalis buvo pasirinktas kaip atspirtis šiai publikacijai apie teatrą. „Kitoks teatras vaikams“ taikliai atspindi vieną iš teatro vaikams Lietuvoje tendencijų ir padeda išskirti esminius bruožus, galinčius padėti atskirti kokybišką teatrą nuo nekokybiško.

Teatro svarba ikimokykliniame amžiuje

Uždavus festivalio organizatorei Jolantai Balandytei, galima sakyti, programinį klausimą apie festivalio pavadinime išskiriamą kitoniškumą, buvo atsakyta, kad: „Kitoks teatras vaikams“ nėra nei geresnis, nei blogesnis negu vadinamieji senieji klasikiniai spektakliai vaikams ir jaunimui. „Kitoks“, nes pagrindinis [jo] principas yra tas, kad, jeigu egzistuoja nematoma siena tarp žiūrovo ir scenos, ją bandoma [įvairiais būdais] ardyti.

Nėra skirtumo. Aš manau, kad yra tiesiog teatras. Vienas jų yra paveikus suaugusiems, kitas - vaikams. Nes teatre pats savaime moko vaikus mąstyti. Aš pati labai džiaugiuosi, kad mano vaikai vaikšto į teatrą. Jis reikalingas.

Mano manymu, amžiaus grupė, kiek įmanoma, turėtų būti apibrėžta aiškiau. Tada tikslingiau spektaklis pasieks vaiką, atėjusį į spektaklį, nes kiekvienas vaiko augimo etapas yra labai skirtingas. Aš nesakau, kad tai yra blogai, bet ką reiškia, kai spektakliai būna „visai šeimai“? Kad minutė skirta tėtei, minutė - mamai, minutė - vaikui? Patys kūrėjai nustato. Šiuo požiūriu su lietuviais vyksta kova, kad šie pasakytų, kokiai amžiaus grupei [skirta], tada jie pamąsto ir tada maždaug sudėlioja. Būna, kad pasako, jog skirta vienai amžiaus grupei, o pamatai, kad iš tikro jai netinka.

Man patinka tie spektakliai, kuriuose vaikai įtraukiami į režisieriaus sugalvotą veiklą. Vertinant muzikiniu aspektu, visada malonu girdėti, kai spektaklio metu skamba lietuvių liaudies muzikos motyvai. Stengiamės, kad per pasirodymą kuo daugiau džiaugsmo būtų suteikiama patiems vaikams.

Prieš pradedant repetuoti, pakoreguojame spektakliuką taip, kad jis atitiktų kiekvieno vaiko poreikius.

Agnė Levickaitė ir Karolina Macytė, „GyviTeatre” muzikinio teatro vaikams ir visai šeimai įkūrėjos, teigia, kad teatro ikimokyklinukams misija yra supažindinti juos su kultūra. Kai vaikas mažas, tėvams ir taip būna daug rūpesčių, ką jau kalbėti apie lankymąsi koncertuose ar teatruose. Dažnu atveju laukiame mokyklinio amžiaus, kada vaikas sąmoningas ir gali ramiai stebėti spektaklį ar koncertą. Į darželius atvažiuojantys spektakliai yra puiki išeitis vaikui artimoje aplinkoje susipažinti su teatru.

Teatras vaikams yra pirmoji pažintis su profesionaliu menu. Šie patyrimai labai svarbūs požiūrio į teatrą ir meną formavimui. Juk norime, kad vaikai užaugę lankytų koncertus, teatrus ir kitas kultūrines erdves.

Darželiuose pasirodymai rodomi ir mažiausioms grupėms. Ar dvejų metų vaikui įdomu žiūrėti spektaklį? Ar jis jį supranta? Teatras vaikams skiriasi nuo teatro suaugusiems. „GyviTeatre” sukūrėme savąjį spektaklio vaikams modelį - interaktyvų miuziklą, kuriame sujungiame teatrą, muziką, šokį su interaktyviomis užduotimis. Miuziklai turi didelę emocijų amplitudę ir niekada nebūna statiškais ir pasyvūs.

Vaikai puikiai supranta, kai kalbi jų kalba. Spektaklio metu net patys mažiausi lopšelinukai pradeda ploti rankytėmis ir bando padėti „Bitutei Pikei” surasti jos receptą. Jie įvertina situaciją, kad teta visai nepikta ir jos toks minkštas kostiumas, o dar fone skamba tokie pasakiški garsai. Jie atranda savo teritoriją, kurioje gali ramiai atsipūsti, nes čia viskas yra įmanoma.

Manau, svarbiausia, jog vaikų spektaklyje mokomoji žinutė turi būti įvelkama į žaidimų formą arba kitaip pramogą. Spektaklį vaikams galima puikiai panaudoti kaip edukacinę priemonę. Interaktyvus miuziklas skatina kūrybiškumą, lavina socialinius įgūdžius, skatina pasitikėti savo fantazijomis ir vaizduote. Žaidimo principas vaikams yra labai artimas ir natūralus, kurį išnaudoti mokomaisiais tikslais yra labai naudinga.

Mūsų pasirodymai turi didesnę ar mažesnę edukacinę žinutę. Pavyzdžiui, smuiko, kaip instrumento pristatymas ar pažintis su muzikos garsais. Visada skamba mūsų pačių sukurta gyvai atliekama muzika, dainelės. Kiekvienas klausytojas yra įtraukiamas į veiksmą, jis gali pakreipti spektaklio siužetą kita linkme ir pasijusti tikru režisieriumi ir aktoriumi. Edukacijos išraiškų yra įvairių. Mes puoselėjame „gyvą” teatrą, kuriame skatiname bendravimą ir tarpusavio bendradarbiavimą, kurie yra labai svarbūs vaiko socialinių įgūdžių lavinimui.

Visi tėvai nori, kad jų vaikai gautų geriausią išsilavinimą, geriausias sąlygas tobulėjimui, kad turtinga patirtimis vaikystė būtų puikus tramplinas jų savirealizacijai ateityje. Kaip investuojame į mokyklines prekes, taip turime investuoti ir į jų prasmingą ir turiningą laisvalaikį. Tėvų investicija į vaikus nėra pinigų švaistymas. Patys gražiausi momentai įvyksta tada, kai vaikai būna įsitraukę į pasakišką vaidinimo atmosferą. Teatro būrelis išlaisvina vaiko kūrybiškumą ir suteikia saugią erdvę ir sąlygas išbandyti kilusias idėjas. Kai šiandien tiek daug dėmesio skiriama individualumui ir asmeniniams laimėjimams, teatro scenoje mes mokomės dirbti komandoje, išgirsti ir pajausti kitą, reaguoti ir kartu kurti vieningą rezultatą. Čia mezgame draugystes skaitydami pjeses ir vystydami vaidmenis. Vaikai lavina scenos judesį, kalbos ir emocijų raišką, emocijų diapazoną.

Kiekvieną vaiką, nuo pat jo gyvenimo pradžios, lydi pasaka. Mažas vaikas nuo pirmųjų dienų girdi apie varną, kuri pametė sūrį, apie merginą, kurios niekas negalėjo pažadinti, arba apie vyrą, kuris lipo didžiule užauginta pupa į dangų, todėl mažyliai ir teatrą priima noriai, nes tai taip pat paremta pasaka arba jos motyvais. Pamatę teatrą, vaikai išvysta visus girdėtus ir negirdėtus personažus vizualiai, ir dėl to dažniausiai jiems smagu, jie noriai klausosi ir smalsiai žiūri.

Vienas iš svarbiausių pedagogo tikslų - pažinti vaiką, padėti jam ugdytis savo gebėjimus. Geriausias būdas to pasiekti - žaidimas. Žaidžiant vaikams ne tik smagu, bet tai yra vienas iš pagrindinių jų pasaulio pažinimo būdų. Taip kaip susijusi pasaka ir vaidyba, taip yra susijusi vaidyba ir žaidimas, nes teatre vaidina lėlės, o pedagogas dažniausiai (jei teatras skirtas tik jo grupės vaikams) nesiruošia kruopščiai, o žaidžia su lėlėmis sugalvodamas dialogus. Jei lėlės yra grupėje nuolat, vaikai tai pat jas naudoja, žaidimo tikslui. Grupėje rekomenduojama turėti drabužių, skarų, tam, jog vaikai galėtų persirengti ir vaidinti, improvizuoti ir taip ugdytis fantaziją.

Principai ir ugdymo(si) sritys

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas.

Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Taip pat svarbus šeimos ir mokyklos partnerystės principas: mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Kontekstų įvairovė ikimokykliniame ugdyme

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjamiems sprendimams.

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informacinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Improvizacijos teatro paprasta pamokėlė #1 - Patarimai naujokams

Pasiekimai ir gebėjimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Mūsų sveikata ir gerovė

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

A1: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
A2: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
A3: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Judėjimas ir motorika

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

B1: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
B2: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.