Institucinės globos pertvarka Lietuvoje skatina pokyčius vaikų globos srityje. Vienas iš svarbių žingsnių šios pertvarkos link - bendruomeninių vaikų globos namų (toliau - BVGN) kūrimas. Šie namai, skirtingai nei tradiciniai globos namai, siekia sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką vaikams, netekusiems tėvų globos.
Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Įstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. 2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242. Įstaigos grupė: šeiminiai namai. Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24.
Kaimyniniame Rokiškio rajone jau veikia net keturi bendruomeniniai vaikų globos namai. Obelių vaikų globos namų direktorius Tadas Stakėnas „Biržiečių žodžiui“ pasakojo, jog dveji vaikų bendruomeniniai namai yra įsikūrę Obeliuose, dar dveji - Rokiškyje. Gyvenamajame kvartale esančius namus, kuriuose įsikūrė tėvų globos netekę vaikai, nuomojamės iš privataus asmens. Kaimynystėje gyvenančios šeimos puikiai sutaria su vaikais, o pastarieji net prižiūri vieno gyventojo šuniuką. Vaikams atsikrausčius, priešiškumas iš kaimynų labai greitai ištirpo. Anksčiau vaikai, grįždami iš išvykų sakydavo, kad grįžta į „internatą“, o dabar, kai grįžtame iš kelionių, jie sako - „grįžtame namo“. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena po 7 - 8 vaikus. Kambariuose jie įsikūrę po vieną ar dviese. Kiekviena šeimyna turi savo mokėjimo korteles ir kartu su auklėtoja eina į parduotuvę apsipirkti. Kai atšąla oras, vaikai patys kūrena krosnį, patys prisineša briketų. Iš savo išaugintų daržovių jie su auklėtoja ruošia konservus. Vieną kačiuką vaikas parsinešė iš gatvės, kitą - taip pat priglaudė. Dabar jie užaugę, prižiūrimi vaikų. Vyksta normalus gyvenimas, kaip įprastoje šeimoje.
Bendruomeninių vaikų globos namų modelis
Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN) - tai naujas vaikų globos modelis Lietuvoje, siekiantis užtikrinti vaikams kuo artimesnę šeimai aplinką. Šiuose namuose gyvena nedidelės vaikų grupės (6-8 vaikai), kurių kiekvienas turi savo kambarį arba dalijasi juo su vienu broliu ar seserimi. Toks modelis leidžia vaikams jaustis saugiau, kurti glaudesnius ryšius ir ugdytis savarankiškumą.
Kaimyniniame Rokiškio rajone jau veikia net keturi bendruomeniniai vaikų globos namai. Obelių vaikų globos namų direktorius Tadas Stakėnas pasakojo, jog dveji vaikų bendruomeniniai namai yra įsikūrę Obeliuose, dar dveji - Rokiškyje. Gyvenamajame kvartale esančius namus, kuriuose įsikūrė tėvų globos netekę vaikai, nuomojamės iš privataus asmens. Kaimynystėje gyvenančios šeimos puikiai sutaria su vaikais, o pastarieji net prižiūri vieno gyventojo šuniuką. Anot T. Stakėno, iš pradžių galbūt ir buvo šioks toks priešiškumas iš kaimynų, tačiau vaikams atsikrausčius, jis labai greitai ištirpo. Anksčiau vaikai, grįždami iš išvykų sakydavo, kad grįžta į „internatą“, o dabar, kai grįžtame iš kelionių, jie sako - „grįžtame namo“. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena po 7 - 8 vaikus. Kambariuose jie įsikūrę po vieną ar dviese. Kiekviena šeimyna turi savo mokėjimo korteles ir kartu su auklėtoja eina į parduotuvę apsipirkti. Kai atšąla oras, vaikai patys kūrena krosnį, patys prisineša briketų. Iš savo išaugintų daržovių jie su auklėtoja ruošia konservus. Vieną kačiuką vaikas parsinešė iš gatvės, kitą - taip pat priglaudė. Dabar jie užaugę, prižiūrimi vaikų. Vyksta normalus gyvenimas, kaip įprastoje šeimoje.
Biržiečiai tėvų globos netekusių vaikų apgyvendinimui bendruomeniniuose namuose jau ruošiasi. Šiuo metu vyksta pasirengimas bendruomeninių vaikų globos namų (toliau - BVGN) statybai. Yra formuojamas sklypas V. Kudirkos gatvėje, nupirkti projektavimo darbai. Šiuo metu yra rengiamas namo projektas, kuris turėtų būti baigtas iki 2020 m. gegužės. Tuo pačiu VšĮ „Vaiko užuovėja“ rengiasi pertvarkai įstaigos viduje: ieškomas namas/butas nuomai teikti BVGN paslaugoms, kadangi vienų BVGN rajone, panašu, neužteks. Kiek užtruks šių namų statyba, atsakyti nėra lengva, nes tai priklauso nuo to, kaip greitai pavyks nupirkti statybos paslaugas. Realiausia, kad BVGN bus pastatyti 2021 m. I-II ketvirtyje. Būtent tuomet jie ir ims veikti. Šiuo metu VšĮ „Vaiko užuovėja“ yra globojama 11 vaikų, todėl mūsų rajone reikėtų įsteigti net ne vienus, o bent dvejus bendruomeninius vaikų globos namus. Šiuose namuose gyventų 6-8 vaikai. Žinoma, vaikai iš tos pačios šeimos nebus išskiriami ir gyvens vienuose namuose ar bute. Savivaldybės administracija ieško būdų, kaip vaikų skaičių VšĮ „Vaiko užuovėja“ sumažinti dar labiau, kad vaikai augtų šeimai kuo artimesnėje aplinkoje. Rajone yra 6 budintys globotojai (pas kuriuos šiuo metu gyvena 14 vaikų), nuo kitų metų planuojama įdarbinti dar vieną budintį globotoją. Deja, budintys globotojai užtikrina tik trumpalaikės globos poreikį rajone, todėl savivaldybės administracija ieško kitų galimybių užtikrinti vaikams ilgalaikę globą šeimoje. Mums svarbu, kad vaikams būtų sudarytos gyvenimo sąlygos, kuo artimesnės darnios šeimos modeliui.
Glaudžiai bendradarbiaujame su Gyčiu Baltrūnu, Pertvarkos procesų ekspertu Utenos regione. Tai žmogus, turintis didelę patirtį ir duodantis gerų patarimų sprendžiant iškilusias problemas.
Vaikų globa: mitai ir realybė
Lietuvoje vis dar egzistuoja daugybė mitų apie vaikus, augančius globos namuose, ir apie pačių globėjų vaidmenį. Svarbu juos paneigti, kad kuo daugiau vaikų rastų saugius namus.
Viena iš didžiausių baimių, susijusių su vaikų globa, yra ta, kad globėjais gali tapti tik susituokusios poros, turinčios nuosavą būstą ir vaikų auginimo patirties. Tai netiesa. Globoje svarbiausia ne amžius ar šeimyninė padėtis, o noras ir motyvacija. Jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus globėjas, neretai tampantis vyresniu broliu ar seserimi savo globotiniui. Globojami vaikai taip pat turi turėti savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai ir žaidimams, tačiau tai nebūtinai turi būti didelis nuosavas namas.
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities.
Taip pat svarbu suprasti, kad vaikas gali turėti labai daug baimių, susijusių su globa namuose. Viena vertus, jis gali būti niekada nepatyręs, koks iš tikrųjų yra gyvenimas namuose, kita vertus - prisiminimai apie buvusius namus gali būti labai skausmingi. Neretai vyresni vaikai turi įvairių sunkių ir skausmingų prisiminimų, yra girdėję iš vaikų skaudžių ir nebūtinai tikrų pasakojimų, turi įvairių fantazijų ir įsitikinimų, lūkesčių. Tai pagrindiniai žmonių motyvai, norint globoti mažus vaikus. Tikrai taip: neteksite galimybės pamatyti pirmąjį žengtą žingsnį ar išgirsti ištartą pirmąjį žodį. Tačiau, gali būti, kad pamatysite pirmąjį važiavimą dviračiu arba patirsite pirmąjį kartą prie jūros. Dauguma baimių yra susijusios su amžiumi ir klaidingais įsitikinimais.
Vaikų auginimas yra susijęs tiesiogiai ir su savęs auginimu. Jeigu suaugusysis tikisi, kad vaikas privalo būti jo kopija ir elgtis ar būti toks, kokias fantazijas ir lūkesčius turi suaugusysis, tai - pražūtingas kelias. Tobulumo standartų nėra ir kiekvienas mes esame individualybė. Paauglystė turi mūsų visuomenėje galingą neigiamą užtaisą ir tai gali būti susiję ir su tuo, kad labai stipriai norime sukontroliuoti, o paauglio sukontroliuoti taip, kaip galima sukontroliuoti mažą vaiką, greičiausiai nepavyks. Kiekvienas amžiaus tarpsnis yra ypatingas, gražus ir turintis savo aitrių prieskonių.
Palydimoji globa: parama pereinant į savarankišką gyvenimą
Viena iš svarbių vaikų globos sistemos dalių yra palydimoji globa. Tai pagalba jaunuoliams, kurie baigia globos instituciją ir ruošiasi savarankiškam gyvenimui. Ši globa apima įvairias paslaugas, padedančias jaunuoliams įgyti reikiamus įgūdžius ir pasitikėjimą savimi.
Pastarieji metai Lietuvoje, kalbant apie vaikų globos sistemos reformas, buvo patys aktyviausi. Buvo priimtas įsakymas „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo", kuris ir išjudino seną, ydingą ir vaikų poreikių neatliepiančią vaikų globos namų sistemą. Jo tikslas - atsisakyti institucinės globos pripažįstant, kad ši sistema yra netinkama, ir yra senas, posovietinis palikimas. Tad buvo pradėtas vaikų globos namų išformavimas iškeliant vaikus gyventi į butus šeimynomis. Taip pradėta plėtoti globėjų sistema, tam, kad kuo mažesniam skaičiui vaikų iš vis tektų gyventi globos namuose. Tačiau šio plano tikslas nėra vien tik vaikų globos namų išformavimas, bet ir palydimoji globa, kuri yra suteikiama jaunuoliams, jau palikus globos namus.
Susiduriama su supaprastinta ir pasenusia samprata, kad pilnametis yra suaugęs ir nepriklausomas. Tačiau asmens nepriklausomybė yra tikslas, ji neatsiranda vien sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams iš globos namų sulaukus 18 metų valstybės globa baigiasi ir jie turi išsikraustyti bei pradėti gyventi savarankiškai. Tačiau vaikai, gyvenantys šeimoje, neatsiskiria nuo šeimos vos sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams vis dar būna reikalinga tiek finansinė, tiek emocinė parama. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau yra pripažįstama, kad jaunuoliai, išėję iš globos namų, yra itin pažeidžiama grupė. Šiai grupei būdingas žemesnis išsilavinimas, kas lydi ateityje prastesnes darbo perspektyvas, taip pat dažnesnis skurdas, įsitraukimas į kriminalinę veiklą, benamystė, ankstyva tėvystė. Net jų vaikams gresia didesnė psichikos ligų tikimybė, sunkumai mokantis bei tikimybė patekti į globos namus. Tad, įvertinus šias rizikas, amžius, kuomet jaunuoliai palieka globą, buvo pakeistas į 21-uosius metus tam, kad jie būtų geriau paruošti savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į jaunuolių amžių ir potencialą tolesniam asmenybės augimui ir vystymuisi, išplėsta parama pereinant į suaugusio gyvenimą galėtų padidinti tikimybę, kad daugiau jaunuolių gyvens produktyvų suaugusiojo gyvenimą. Tam yra svarbi ankstyva pagalba.
Dauguma jaunuolių, kuomet jie jau turėjo palikti globos sistemą ir gyventi savarankiškai, tam jautėsi nepasiruošę, jiems vis dar sunku buvo planuoti savo finansus, susitvarkyti įvairius dokumentus, juos taip pat gąsdino atsiradusi nežinomybė, kaip viskas bus gyvenime, kai reikės veikti pačiam savarankiškai, be niekieno pagalbos. Priežastys, kodėl jaunuoliai jaučiasi nepasiruošę gyventi savarankiškai, yra dėl netinkamo paruošimo globos namuose. Iki paauglystės jaunuoliai praktiškai nėra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tik maždaug nuo 14 metų atsiranda galimybė patiems gamintis maistą, kartais pirktis maisto produktus, skalbti rūbus, prisižiūrėti save. Atėjus išėjimo laikui, darbuotojai gana fragmentiškai užsiima jaunuolio palydėjimu po globos. Tai daugiau apima dokumentų sutvarkymą ir suradimą, kur toliau gyventi - dažniausiai tai būna mokyklos bendrabutis. Tačiau ruošiant tiek savarankiškam gyvenimui, tiek pačiam išėjimui, daugiau dėmesio skiriama praktiškoms užduotims.
„A.C. Patria" „Lydimajame būste" jaunuoliai gyvena iki 1 metų laiko. Gali gyventi merginos ir vaikinai. Jaunuoliai mokosi finansų planavimo, problemų sprendimo ir konfliktų, socialinių įgūdžių kasdienėse veiklose, intensyviose individualios konsultacijos (kas 2 savaites) ir kas savaitiniuose grupiniuose užsiėmimuose. Būstas skirtas mažiau savarankiškiems, tačiau gana motyvuotiems jaunuoliams, kuriems reikia intensyvesnio priežiūros įsivardinant supratimus. „Mauros namuose" gyvena tik merginos. Šiuose namuose merginos gali gyventi iki tol kol pabaigs mokslus ir bus pasiruošusios gyventi atskirai. „Mauros namuose" merginos taip pat gauna individualias konsultacijas, vyksta finansų planavimo mokymai.
Mažas finansavimas yra ne tik kliūtis patiems darbuotojams plėsti savo veiklą bei suteikti paslaugą didesnei daliai asmenų. O jaunuolių gaunama pašalpa 152 EUR yra labai maža žinant tai, kad 18 metų jaunuolis, geriausiu atveju, būna įgijęs tik vidurinį išsilavinimą. Išgyventi su tokia suma, ypač neplanavus savo pinigų, sudėtinga. Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria jaunuoliai, tai yra būsto problema. Jaunuoliai, palikę globos namus, ne visada turi, kur gyventi. Norint gauti socialinį būstą, reikia „stoti" į socialinių butų eilę, kuri yra labai ilga. Paprastai iki 24 m. nesulaukiama. O suteikiama 3000 eurų vienkartinė įsikūrimo pašalpa ne visada išleidžiama efektyviai, nes jaunuoliai nespėja susirasti savo pastovios gyvenamosios vietos, kad galėtų įsikurti. Neretai dėl patiklumo jie būna apgauti ir pinigus išgrynina su „draugų" pagalba, jiems atiduodami dalį pinigų.
How to Open a Children’s Home with Ofsted (UK)
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teikti, kad trūksta iniciatyvos bei paramos iš valstybės formuojant palydimąją globą, kuria Kaune užsiima tik nevyriausybinės organizacijos. Jaunuoliai, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui.
