Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas daugybės pokyčių, kuriais siekiama užtikrinti optimalias sąlygas vaisiaus vystymuisi. Vienas svarbiausių aspektų, užtikrinančių sveiką nėštumo eigą ir sėkmingą gimdymą, yra tinkama medicininė priežiūra, apimanti įvairius tyrimus. Bendra kraujo analizė yra vienas iš pagrindinių profilaktinių tyrimų, padedantis įvertinti moters ir vaisiaus sveikatą.
Bendro kraujo tyrimo svarba nėštumo metu
Bendras kraujo tyrimas (BKT) yra vienas pirminių laboratorinių tyrimų, teikiantis informacijos apie eritrocitų, trombocitų ir leukocitų kiekius, jų tūrį, formą ir pasiskirstymą pagal rūšis. Jei visi BKT rodikliai yra normos ribose, tai gali reikšti, kad asmuo yra sveikas. BKT padeda nustatyti uždegimus, atskirti bakterinės ir virusinės kilmės infekcijas, taip pat diagnozuoti mažakraujystę.
Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi fiziologiniai pokyčiai. Kraujo plazmos tūris padidėja apie 45-50%, o laukiantis dvynukų - net iki 60%. Eritrocitų kiekis taip pat padidėja apie 20-30%. Dėl netolygaus kraujo plazmos ir eritrocitų kiekio pasiskirstymo nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija, pasireiškianti mažesne hemoglobino koncentracija. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai hemoglobino koncentracija I ir III nėštumo trimestre būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre - mažesnė nei 105 g/l. Jei nėštumo metu hemoglobino kiekis nemažėja arba net didėja, tai gali būti ankstyvas preeklampsijos požymis.
Kiti svarbūs kraujo tyrimai nėštumo metu
- Chorioninis gonadotropinas (hCG): Tai hormonas, natūraliai gaminamas nėštumo metu ir esantis vienas ankstyviausių biologinių nėštumo žymenų. β-hCG kraujyje gali būti aptinkamas praėjus 6-10 dienų po ovuliacijos.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Šis tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai. Jis atliekamas įvertinant glikemiją nevalgius ir po 2 valandų nuo gliukozės gėrimo.
- Kraujo grupė ir Rh faktorius: Kraujo tipavimo tyrimai nustato ABO ir Rh grupės antigenus. Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas, ypač kai moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio - Rh(+). Jei motina gamina antikūnius prieš Rh(+) vaisių, tai gali kelti pavojų jo sveikatai.
- Rh antikūnų nustatymas: Šis tyrimas atliekamas, kai moters Rh yra neigiamas, o vyro - teigiamas, siekiant nustatyti, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje.
- Sifilio tyrimai (RPR ir TPHA): Sifilis yra gana lengvai plintanti liga, negydoma galinti sukelti rimtų sveikatos problemų. Tyrimai svarbūs, kadangi sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui.
- ŽIV tyrimas: Žmogaus imunodeficito virusas yra viena pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti savo kūdikį.
- Hepatito B tyrimas: Šia viruso sukelta liga užsikrečiama per kraują ir lytinio kontakto metu. Jei nėščioji užsikrečia, didelė tikimybė perduoti virusą naujagimiui.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas gali neigiamai paveikti nėštumo eigą ir vaisiaus raidą.
- Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, o padidėjus, tai gali reikšti kepenų pažeidimą.
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG): ENG pagreitėja sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis, taip pat fiziologiškai padidėja antroje nėštumo pusėje.
- Tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų (Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum): Rekomenduojami toms, kurios turi rizikos veiksnių, kadangi nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį.
- PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškinti vaisiaus apsigimimų riziką (pvz., Dauno ir Edvardso sindromai).
Infekcinių ligų tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu labai svarbu atlikti tyrimus, kurie padėtų nustatyti galimas infekcijas, galinčias pakenkti vaisiui:
- Sifilis: Bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių metu. Nešiojama motina gali perduoti ją vaisiui.
- ŽIV: Nėščiajai sergant ŽIV, virusas gali būti perduotas kūdikiui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu.
- Raudonukė: Raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, didinant apsigimimų riziką. Vaisius ypač jautrus pirmus tris nėštumo mėnesius.
- Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija: Virusas gali patekti per placentą ir sukelti vaisiaus bei naujagimio sveikatos problemas.
- Hepatitas B: Nėščiajai sergant šia liga, virusas gali būti perduodamas naujagimiui gimdymo metu.
- Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii): Ši liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, persileidimą ar vaisiaus žūtį. Didelė vaisiaus užkrėtimo rizika III nėštumo trimestre.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.
- Herpes simplex virusas (HSV): Nors retai pereina placentą, HSV ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai.
- Ureaplasma urealyticum, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium: Bakterinės kilmės lytiškai plintančios ligos, kurios gali sukelti uždegimus ir komplikacijas.
Kitos svarbios procedūros ir tyrimai
Be kraujo tyrimų, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai:
- Ultragarsiniai vaisiaus tyrimai: Būtina atlikti 11-13 ir 18-20 nėštumo savaitėmis, siekiant įvertinti pirminę vaisiaus sveikatą ir pastebėti vystymosi sutrikimus.
- Šlapimo pasėlio tyrimas: Atliekamas besimptomei bakteriurijai nustatyti 12-16 nėštumo savaitę.
- Bendras šlapimo tyrimas: Gali būti atliekamas nuo 24 nėštumo savaitės, vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, baltymo, gliukozės, ketonų, nitritų buvimas. Padeda nustatyti inkstų ligas.
- Skiepai: Nėščioms moterims rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir kokliušo.
- Odontologo konsultacija: Rekomenduojama pirmojo nėštumo trimestro metu.
Kokie tyrimai galimi nėštumo metu? „Medicinos" skiltyje - viskas apie moterų nėštumą
Nėštumo metu moters organizme vyksta sudėtingi pokyčiai, ypač kraujo krešėjimo sistemoje. Šie pokyčiai, nors ir fiziologiniai, didina trombozės riziką. Todėl svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir tinkamai interpretuoti jų rezultatus, atsižvelgiant į nėštumo metu pakitusias normas. Tai padeda laiku pastebėti galimus sutrikimus ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
