Profesinis tobulėjimas - neatsiejama šiuolaikinio pedagogo veiklos dalis. Norint užtikrinti kokybišką ugdymo procesą, svarbu nuolat atnaujinti ir gilinti žinias, susipažinti su naujausiomis ugdymo metodikomis ir technologijomis. Šie kvalifikacijos kėlimo kursai ikimokyklinio ugdymo mokytojams yra skirti padėti pedagogams įgyti ir tobulinti kompetencijas, būtinas sėkmingam Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos (2022 m.) įgyvendinimui.

Programa parengta vadovaujantis 2014 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-774 „Dėl reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“, kuriame teigiama, kad mokytojai, ketinantys vykdyti neatitinkančią jų įgyto išsilavinimo ar baigtos studijų programos, priešmokyklinio ugdymo programą, privalo išklausyti tikslinius 40 valandų metodikos kursus.

Programos turinys ir struktūra

Šie kursai apima įvairias sritis, svarbias ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinei veiklai. Kiekvienas modulis trunka 40 akademinių valandų, iš kurių 30 valandų skiriama auditoriniam darbui, o 10 valandų - savarankiško darbo užduotims.

Modulis 1: Teisiniai, psichologiniai ir pedagoginiai priešmokyklinio ugdymo aspektai

• LT ir ES teisiniai dokumentai, reglamentuojantys priešmokyklinį ugdymą.
• Psichosocialinė, kognityvinė priešmokyklinio amžiaus vaikų raida.
• Vaiko pažinimas (individualių ir specialiųjų vaiko poreikių pažinimas).
• Priešmokyklinio ugdymo individualizavimas.
• Esminiai Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos aspektai.
• Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo dermė.
• Priešmokyklinio ugdymo(si) priemonės ir jų panaudojimo galimybės.
• Priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninės kompetencijos ugdymas.
• Priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos planavimas ir organizavimas.
• Priešmokyklinio amžiaus vaikų bendrųjų kompetencijų (mokėjimo mokytis, kūrybiškumo, verslumo integruotas ugdymas(is)) ugdymas.
• Ugdymo proceso dalyvių sąveika, užtikrinanti atsakingą požiūrį į vaiką, jo ugdymą(si) ir veiksmingą švietimo pagalbos teikimą.
• Ugdymo ir ugdymosi aplinkų kūrimas.
• Priešmokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas, brandumas mokyklai.

Modulis 2: Meninis ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje

• Pagrindiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo dokumentai ir meninis ugdymas.
• Vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sunkumų, pedagoginio poveikio galimybės.
• Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų psichofizinės, socialinės ir kognityvinės raidos ypatumai.
• Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų meninių gebėjimų (dailės, muzikos, šokio, teatro) raida ir raiška, jų ugdymo ypatumai: planavimas, metodai, būdai, turinio integralumas.
• Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išskirtinių meninių (dailės, muzikos, šokio, teatro) gebėjimų atpažinimas ir tobulinimas.
• Veiksmai, skatinantys vaikų kūrybiškumo ugdymą.
• Meninės raiškos integravimo į kitas ugdomąsias veiklas galimybės.
• Netradicinių ugdymo priemonių, gamtinės medžiagos panaudojimas skatinant ir aktyvinant meninę raišką.
• Emociškai palankios ir meniškai estetiškai vertingos aplinkos kūrimas.

Modulis 3: Meninis ugdymas pradinėje mokykloje

• Pradinį ugdymą reglamentuojantys dokumentai: pradinio ugdymo programos aprašas, bendrosios programos, Pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas, meninis ugdymas.
• Pradinių klasių mokinių socialinės, kognityvinės, psichofizinės raidos ir mokymosi ypatumai.
• Pradinių klasių mokinių meninių (dailės, muzikos, šokio ir teatro) gebėjimų raida ir jų ugdymo(si) ypatumai.
• Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių meninių gebėjimų (dailės, muzikos, šokio, teatro) raida ir raiška, jų ugdymo ypatumai.
• Meninio ugdymo dalykų ugdymo proceso planavimas, integralumas su kitų mokomųjų dalykų turiniu, mokymo ir mokymosi strategijos pradinėse klasėse.
• Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas.
• Informacinių komunikacinių technologijų taikymo meninio ugdymo procese galimybės.
• Mokymo ir mokymosi aplinkos kūrimas.
• Meninio ugdymo dalykų pasiekimų ir pažangos vertinimo ypatumai pradinėje mokykloje.

Modulis 4: Užsienio kalbų mokymas pradinėse klasėse

• Dokumentai, tyrimai ir kt., deklaruojantys kalbų pasirinkimą ir kokybišką mokymąsi.
• Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kalbinės, kognityvinės, psichologinės ir socialinės raidos ypatumai, mokant(is) užsienio kalbų.
• Ugdymo proceso planavimas pradinio ugdymo pakopoje įgyvendinant bendrojoje programoje numatytus ugdymo tikslus.
• Užsienio kalbų mokymo(si) strategijos pradinėse klasėse.
• Metodų apžvalga ir taikymo pavyzdžių.
• Mokymo(si) priemonių parinkimas ir kūrimas.
• Mokymo(si) aplinkos kūrimas.
• Mokomųjų priemonių ir veiklų pritaikymas individualiam darbui ir / ar specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems.
• IKT naudojimas mokinių gebėjimų ugdymui ir profesiniam mokytojo tobulėjimui.
• Pedagogų bendradarbiavimas ir integruoto ugdymo specifika pradiniame.
• Užsienio kalbos gebėjimų (pažangos ir pasiekimų) vertinimas ir įsivertinimas pradiniame.
• Dalijimasis praktine patirtimi.
• Savarankiško darbo (mokymo priemonės ir pamokos plano) pristatymas grupėje.
• Refleksija.

Modulis 5: Lietuvių kalbos mokymas pradinėse klasėse

• Pagrindinės Europos Tarybos ir Lietuvos švietimo strateginės kalbų politikos nuostatos.
• Pradinių klasių mokinių mokymo ir mokymosi ypatumai, atsižvelgiant į jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kognityvinę ir psichosocialinę raidą.
• Pradinį ugdymą reglamentuojančių dokumentų - pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano ir lietuvių (valstybinės) kalbos pradinio ugdymo bendrosios programos - tikslų įgyvendinimas.
• Ugdymo(si) proceso planavimas.
• Kalbos mokymo ir mokymosi strategijos pradinėse klasėse.
• Į kompetencijų ugdymą orientuotos užduotys.
• Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas pradinio ugdymo procese.
• Inkliuzinio ugdymo organizavimo ypatumai.
• IKT panaudojimo galimybės mokant(is) lietuvių valstybinės kalbos pradinėse klasėse.
• Mokymo(si) aplinkos kūrimas.
• Pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas.
• Bendradarbiavimo su pedagogų bendruomene, šeima galimybės ir plėtra, padedant pradinių klasių mokiniams mokytis lietuvių (valstybinės) kalbos.

Modulis 6: Fizinis ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje

• Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą reglamentuojantys dokumentai, jų analizė, bendrieji fizinio ugdymo pagrindai.
• Ankstyvo amžiaus tarpsnio psichofizinės raidos ir fizinių gebėjimų ypatumai.
• Fizinio ugdymo metodika: fizinio ugdymo pamokėlės (veiklos) struktūra ir turinys, fizinio ugdymo formos ir metodai, fizinės veiklos organizavimo būdai.
• Vaikų fizinis pajėgumas.

Papildomos kvalifikacijos kėlimo galimybės

Be pagrindinių kursų, siūlomos ir kitos specializuotos programos, skirtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams:

• Ikimokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos kėlimas (56 val.): Tikslas - tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas gerinant ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogo darbą. Programoje nagrinėjami vaiko raidos etapai, individualių ugdymosi poreikių atpažinimas, pažintinių procesų lavinimas, bendradarbiavimas su įstaigos bendruomene ir tėvais, konfliktų valdymas.
• Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai ir ugdymo proceso organizavimo ypatumai ikimokyklinio ugdymo įstaigose (8 akad. val.): Programa skirta pedagogams, dirbantiems su vaikais, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Aptariami raidos dėsningumai, sutrikimai, įtraukimo metodai ir komunikacijos svarba.
• Vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sunkumų, ugdymas (praktiniai mokymai): Dalyviai įgis žinių, kaip praktinėje veikloje atpažinti poreikius, identifikuoti elgesį lemiančius veiksnius, susipažins su alternatyvaus elgesio palaikymo priemonėmis ir konfliktų sprendimo būdais.
• Kūno kultūros pamoka kitaip: su „Gymnic“ kamuoliu ir Hatha jogos pratimais (8 akad. val.): Mokymai skirti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklų pedagogams. Aptariami laikysenos korekcijos, nervų sistemos stabilizavimo metodai, naudojant „Gymnic” kamuolius ir Hatha jogos pratimus.
• Vaikų joga - sąmoningas vaikų ugdymas (8 akad. val.): Mokymai skirti paįvairinti ir atnaujinti žinias vaikų fizinio ugdymo pratybų metu. Pristatoma naujausia kūno kultūros pratybų medžiaga, skirta plokščiapėdystės, taisyklingos laikysenos profilaktikai, išbandomi jogos, kvėpavimo pratimai ir žaidimai.
• Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialisto skaitmeninio raštingumo programa (80 akad. val.): Kursų tikslas - suteikti teorinių ir praktinių skaitmeninio raštingumo ir informacijos valdymo žinių, reikalingų ugdymo procese.

Praktiniai aspektai ir atsiliepimai

Dalyviai itin vertina kursų praktinę naudą, suteikiamas žinias ir galimybę atnaujinti turimus įgūdžius. Daugelis atsiliepimų pabrėžia aiškiai ir išsamiai pateiktą informaciją bei profesionalių lektorių darbą. Vienas iš dalyvių pastebi: "Labai naudingos, daug informacijos ir žinių suteikiančios paskaitos, praktinės užduotys." Kitas dalyvis priduria: "Labai geri mokymai, kurie padėjo prisiminti turimas žinias ir jas papildyti."

Nors dauguma mokymų laiko yra tinkamai suplanuoti, pasitaiko pasiūlymų dėl dienotvarkės optimizavimo, pavyzdžiui, ankstesnės pradžios ir vėlesnės pabaigos laiko nustatymo. Tai rodo nuolatinį siekį tobulinti mokymų procesą.

Registracija ir apmokėjimas

Dalyviams, kurie už kvalifikacijos tobulinimo renginius moka savo lėšomis, prašoma mokestį iš anksto pervesti į Luminor Bank AS sąskaitą LT754010042500030278, gavėjas - Kauno švietimo inovacijų centras. Mokėjimo kvitą reikia atsiųsti renginio informacijoje nurodytam atsakingam asmeniui likus ne mažiau kaip 12 valandų iki renginio pradžios.

Įstaigoms, pageidaujančioms organizuoti seminarą savo įstaigoje, paraiškas būtina pateikti direktoriui iki einamojo mėnesio 15 dienos. Už renginius mokant įstaigai, sąskaita faktūra bus pateikta per Sąskaitų administravimo bendrąją informacinę sistemą (SABIS).

tags: #kpkc #kursai #ikimokyklinio #ugdymo #mokytojams

• Vaiko teisės ir tėvų pareigos
• Aktyvumas nėštumo metu Kėdainiuose
• Žaidimai su barškučiais
• Kaip pasiruošti senelių globos namų apskaitai
• Ką daryti, jei vaiko pulsas sutrikęs