Lietuvos TSR yra sąjunginė respublika, užimanti vienuoliktą vietą tarp sąjunginių respublikų pagal plotą. Jos teritorija yra 266 600 kv. km, o gyventojų skaičius 1979 m. siekė 3 398 000. Šiaurės kryptimi ji driekiasi 276 km, o nuo vakarų iki rytų - 303 km. Lietuvos TSR vakarinė riba yra Baltijos jūra, kurios kranto linija tęsiasi 99 km. Šalies plotas yra 102 700 kvadratinių mylių, arba 266 600 kvadratinių kilometrų. Lietuva yra tarp 53° 54' ir 56° 27' šiaurės platumos bei 21° 03' ir 26° 51' rytų ilgumos. Jos ilgiausia atkarpa nuo šiaurės iki pietų yra 276 km, o nuo vakarų iki rytų - 303 km.
Administraciškai Lietuva dalijama į 5 miestus, 81 rajoną ir 44 kaimiškus rajonus. Didžiausia šalies upė - Nemunas, o jos delta yra viena įspūdingiausių vietovių. Lietuvos kraštovaizdis yra įvairus, jame vyrauja lygumos, o aukščiausi taškai siekia iki 50 m. Šiaurėje plyti Vidurio Ventos žemuma, o pietuose - Sūduvos kalvynas. Rytinę šalies dalį užima Rytų Lietuvos lyguma.
Geografinė padėtis ir gamtinės sąlygos
Lietuva yra Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Jūros smėlio paplūdimiai ir kopos sudaro ypatingą kraštovaizdį. Didžiausia šalies upė - Nemunas, kurios vaga siekia 390 m. Nemuno delta yra svarbi ekosistema, kurioje susilieja upės ir marių vandenys.
Klimatas Lietuvoje yra pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Vidutinė metinė oro temperatūra yra apie 6,1 °C. Žiemos būna šaltos, su vidutine sausio temperatūra nuo -3 °C iki -6,5 °C, o vasaros šiltos, su vidutine liepos temperatūra 17-18 °C. Per metus iškrinta apie 600-700 mm kritulių. Vyraujantys vėjai yra vakarų.
Lietuvos teritorija yra padengta įvairių tipų dirvožemiais. Vyrauja velėniniai karbonatiniai dirvožemiai, kurie yra derlingi. Taip pat paplitę velėniniai glėjiški dirvožemiai ir durpiniai dirvožemiai. Miškai dengia apie 20% šalies teritorijos. Vyrauja spygliuočiai miškai (pušys ir eglės), tačiau taip pat auga ąžuolai, beržai, drebulės.
Lietuvos upių tinklas yra tankus. Didžiausia upė - Nemunas, kurios ilgis Lietuvoje siekia 473 km. Kitos svarbios upės yra Neris, Venta, Šešupė. Lietuvoje yra apie 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha. Didžiausi ežerai yra Drūkšiai, Dysnai, Dusia, Žuvintas.
Gyventojai ir nacionalinė sudėtis
Lietuvos TSR gyventojų skaičius 1979 m. siekė 3 398 000. Didžioji dalis gyventojų (apie 60%) yra lietuviai. Kitos didesnės tautinės grupės yra rusai (apie 9%), lenkai (apie 7%), baltarusiai (apie 1,5%), žydai (apie 0,3%) ir kiti.
Lietuviai priklauso indoeuropiečių tautų grupei. Istoriškai jie formavosi iš senųjų baltų genčių. Šiuolaikinė lietuvių tauta susiklostė XIII-XV amžiuose. Dauguma lietuvių gyvena Lietuvos TSR, o taip pat yra didelės lietuvių bendruomenės užsienyje, ypač JAV, Kanadoje, Argentinoje.
Rusai Lietuvoje pradėjo kurtis nuo XVII amžiaus, tačiau didesnis jų skaičius atsirado sovietmečiu. Lenkai Lietuvoje gyvena nuo seno, ypač didelės bendruomenės yra pietrytinėje šalies dalyje. Baltarusiai, žydai, vokiečiai, totoriai ir kiti sudaro mažesnes tautines grupes.
Gyventojų pasiskirstymas tarp miestų ir kaimų yra nevienodas. Miestuose gyvena apie 56,8% visų gyventojų, o kaimuose - 43,2%. Didžiausi miestai yra Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
Administracinis suskirstymas ir svarbiausi miestai
Lietuvos TSR administraciškai dalijama į 5 miestus, 81 rajoną ir 44 kaimiškus rajonus. Didžiausi miestai yra Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Vilnius, sostinė, yra svarbus politinis, ekonominis ir kultūrinis centras. Kaunas yra antras pagal dydį miestas, o Klaipėda - svarbus jūrų uostas.
Kiti svarbūs miestai yra Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė. Šie miestai yra pramonės, transporto ir kultūros centrai.
Istoriškai Lietuvos miestai formavosi kaip prekybos ir amatų centrai. Daugelis jų gavo Magdeburgo teises, kurios suteikė savivaldos teises. Sovietmečiu miestų plėtra buvo spartesnė, buvo statomi nauji pramonės objektai ir gyvenamieji rajonai.
Gamtosauga ir gamtos ištekliai
Lietuvos TSR gamtosauga yra svarbi kryptis. Yra įkurtos kelios saugomos teritorijos, tokios kaip Žuvinto biosferos rezervatas, Kamanų rezervatas, Čepkelių rezervatas. Jose saugomos unikalios ekosistemos, retų augalų ir gyvūnų rūšys.
Lietuvos gamtiniai ištekliai yra įvairūs. Šalyje yra gamtinių dujų, naftos, statybinių medžiagų (molis, smėlis, klintys) telkinių. Didelę dalį šalies teritorijos dengia miškai, kurie yra svarbus medienos išteklius. Upės ir ežerai aprūpina šalį vandeniu ir yra naudojami rekreacijai.
Siekiant išsaugoti gamtą, vykdomi įvairūs gamtosaugos darbai: miškų atkūrimas, vandens telkinių apsauga, taršos mažinimas.
Lietuvos TSR gamta yra turtinga ir įvairi. Šalyje yra dideli miškų masyvai, daugybė upių ir ežerų, kurie sudaro palankias sąlygas gyvūnijos ir augalijos vystymuisi. Žuvintas - didžiausias Lietuvos ežeras, kuris yra svarbus vandens paukščių lizdavietė. Taip pat yra daug kitų gamtinių objektų, kurie pritraukia turistus ir gamtos mylėtojus.
Natūrali aplinka yra svarbus veiksnys, formuojantis gyventojų sveikatą ir gerovę. Todėl gamtosauga ir jos išteklių racionalus naudojimas yra itin svarbūs.
Lietuvos TSR gamtosauga rūpinasi ne tik valstybinės institucijos, bet ir visuomenė. Įsteigta Gamtosaugos draugija, kuri aktyviai veikia gamtos apsaugos srityje. Vykdomos įvairios akcijos, skirtos gamtosauginėms problemoms spręsti, pavyzdžiui, medžių sodinimas, šiukšlių rinkimas.
Lietuvos TSR gamtos ištekliai yra įvairūs. Šalyje yra dideli miškų plotai, kurie sudaro svarbų medienos išteklių pagrindą. Taip pat yra gamtinių dujų, naftos, molio, smėlio ir kitų naudingųjų iškasenų telkinių. Upės ir ežerai aprūpina šalį vandeniu ir yra naudojami hidroenergijos gamybai bei rekreacijai.
Gamtosaugos priemonės apima miškų atkūrimą, vandens telkinių apsaugą, oro ir dirvožemio taršos mažinimą. Vykdomi gamtosaugos projektai, skirti retų augalų ir gyvūnų rūšių išsaugojimui.
