Po skaudžios nelaimės, kuomet Kauno klinikose užgeso gimdyvės ir jos kūdikio gyvybės, Kauno klinikų atstovai tikina, jog tai įvyko ne dėl jų kaltės.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovai pateikė savo versijas, kodėl įvyko skaudi nelaimė, palikusi šeimą be moters ir jos kūdikio.
Gydytojai pateikia, jog moteris turėjo rimtą komplikaciją, kurios metu vaisiaus vandenys pateko į kraują ir sukėlė alergiją.
Dėl šio sutrikimo nepavyko išgelbėti kūdikio, o ir pačios gimdyvės atgaivinti nepavyko.
„Visi gydytojai, akušeriai esame sukrėsti ir nuoširdžiai užjaučiame artimuosius, nes netektis yra negrąžinama.
Mes įvertinome informaciją, kuri pasireiškė staigiu kvėpavimo sutrikimu, kraujo spaudimo pakilimu.
Viso gaivinimo metu nebuvo jokių grįžtančios gyvybės ženklų, tad manome, kad mirties priežastis yra embolija vaisiaus vandenimis, kai gimdymo metu į moters kraujotaką patenka vaisiaus vandenų, kuri sukelia alerginę reakciją.
Žinoma, sutrikus kvėpavimo funkcijai, vaisius taip pat negali išgyventi“, - kalbėjo Kauno klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė.
Nelaimėlę bandę išgelbėti medikai moterį gaivino 50 minučių, tačiau nebuvo jokių grįžtančios gyvybės ženklų.
Sutrikus kvėpavimui ir kraujospūdžiui, šalia pacientės buvo ir akušeris, ir anesteziologas, tad gydytojų teigimu, moteris gaivinti pradėta nedelsiant.
Gydytojai pastebi, jog tokia gimdymo komplikacija ištinka ypatingai retai.
Iš 8000 gimdymų, viena moteris gali neišgyventi dėl vaisiaus vandenų embolijos.
Lina Jasisnskienė į Kauno klinikas buvo paguldyta prieš dvi savaites dėl pakilusio kraujo spaudimo.
Akušeriai pasakoja, jog moteris turėjo gimdyti ankščiau, tad penktadienį gimdymas paskatintas su gydytojų pagalba.
Staigi mirtis galėjo įvykti ir dėl trombų, tačiau skrodimo metu jų neaptikta, todėl klinikų atstovai laikosi pozicijos, jog moteris mirė nuo vaisiaus vandens patekimo į kraują.
„Gimdyvė atvyko 9 dienoms po nustatyto gimdymo termino.
Jos terminas paskaičiuotas buvo 12 dieną.
Užsitęsęs kraujospūdis, per daug vandenų rodė, kad gimdymas turi būti užbaigtas.
Daryti Cezario pjūvį buvo per daug pavojinga.
Pats vaisius buvo išnešiotas sveikas.
Vyresnis gimdyvės amžius, gali didinti embolijos tikimybę, tačiau to numatyti negalima, nes tai per daug retai įvyksta“, - konferencijos metu sakė akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas.
Kauno klinikų atstovai tikina, jog kiekvieną kartą mirus gimdyvei ar jos kūdikiui, yra sudaroma speciali komisija, kuri aiškinasi visas įvykio aplinkybes.
Tiriama, kaip buvo suteikta pagalba, kaip vyko gaivinimas ir gimdymo stebėjimas.
Be to, apie kiekvieną tokį atvejį yra informuojama ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Mylimos moters, mamos, dukros netekę artimieji neketina šios istorijos taip palikti ir žada kreiptis į teisėsaugą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl medikų aplaidumo.
„Man keista.
Suprantu ir kitus, jie iš savo pusės sako.
Čia ekspertai turi nuspręsti, tačiau jei moteris paguldyta su rizikos grupe, manau, kad ne viskas buvo padaryta“, - kalbėjo mirusios gimdyvės brolis.
„Neprisimenu akušerijoje, kad artimieji nekritikuotų medikų, nes esame tokioje specialybėje, kur siekiame paties geriausio.
Nuolat džiaugiamės gimimo stebuklu.
Kiek aš žinau, vyras buvo viso gimdymo metu.
Tą pačią dieną informacija buvo suteikta ir močiutei.
Ne visada ir dažniausiai ne dėl mūsų kaltės įvyksta nelaimės“, - pridūrė prof. Rūta Nadišauskienė.
Nuo šių metų sausio mėnesio, priėmus Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytą įsakymą, Lietuvoje gimdyti namuose gali tos moterys, kurioms nėra nustatyta didelė nėštumo rizika, ir kurios sudarė paslaugų sutartį su gydymo įstaiga dėl tokių paslaugų teikimo.
Moterys, planuojančios gimdyti namuose, turi pateikti prašymą gydymo įstaigai, teikiančiai šią paslaugą.
Tuo tarpu ši, įvertinusi nėščiosios sveikatos būklę ir patalpos, kur bus priimamas gimdymas, tinkamumą, pasirašo sutartį.
Pagal ją nėščioji gauna konsultacijas iki gimdymo ir po jo, pagalbą gimdymo metu bei akušerio vizitus po gimdymo.
Nustatyta, kad švarioje ir šiltoje namų patalpoje, kurioje planuojamas gimdymas, turi būti karštas vanduo, elektra bei kietas pagrindas, skirtas naujagimiui gaivinti.
Taip pat užtikrintas privažiavimas greitosios medicinos pagalbos automobiliui, kuris per 30 minučių galėtų pervežti gimdyvę ir naujagimį į gydymo įstaigą.
Ilgus metus dirbanti gydytoja-akušerė Violeta Staniulevičienė tv3.lt portalui papasakojo, kuo rizikuoja moterys, pasirinkusios gimdymą namuose.
Pati akušerė pripažįsta, kad per savo darbo patirtį ji matė tikrai ne vieną moterį, atvežtą į ligoninę po gimdymo namuose su komplikacijomis.
O tokios komplikacijos iš tiesų būna rimtos, baisiausios iš jų - baigiasi mirtimi.
„Komplikacijų iš tiesų būna įvairių ir gausybė: įvairūs nukraujavimai, didžiuliai plyšimai, prasidėjusi preeklampsija (red. tai būklė iki eklampsijos, eklampsija - tai nėštumo metu, gimdymo metu ar per 7 dienas po gimdymo atsiradę viso kūno traukuliai), o baisiausia iš jų - kūdikio praradimas“, - pasakoja V. Staniulevičienė.
Akušerės teigimu, nors Lietuvoje tam tikrais atvejais ir leidžiama gimdyti namuose, vis dėlto grėsmė tiek moteriai, tiek vaikui išlieka, jeigu nėra pakankamai greitai ir tinkamai suteikiama atitinkama medicininė pagalba.
Tokiu atveju tiek motinai, tiek naujagimiui gimdymas namuose gali baigtis mirtimi.
„Jeigu namuose įvyko nelaimingas atsitikimas ir gimdymas baigėsi mirtimi, dažnais atvejais moteriai gali prireikti ne tik psichologo, bet ir psichiatro pagalbos.“
Pasak V. Staniulevičienės ką tik pagimdytas kūdikis ne visais atvejais turi būti nedelsiant pristatytas į ligoninę, tačiau jį privalo per dvi valandas po gimdymo apžiūrėti atitinkami specialistai.
„Ne visais atvejais, bet jeigu dar yra nesutvarkyta teisinė bazė, toks naujagimis per dvi valandas turi apžiūrėti medikas, kad išduotų vaiko gimimo pažymėjimą tam, kad jį pripažintų teisėtu šalies gyventoju.
Per dvi valandas tas vaikelis su mama turi kažkur atsidurti ir privalo būti įvertintas gimdymas“, - sako pašnekovė.
Paklausus akušerės, ar ji yra prieš gimdymą namuose, V. Staniulevičienė teigia, kad ji taip pasakyti negalėtų, tačiau visais atvejais turi būti užtikrintas saugumas.
„Negaliu pasakyti, kad esu prieš gimdymą namuose.
Jeigu yra atitinkama situacija ir yra žmogus medikas, sugebantis atlikti savo darbą, turintis atitinkamas priemones, tai pats gimdymas namuose gali įvykti, jeigu moteris yra mažos nėštumo rizikos ir nenumatomi didesni sveikatos nukrypimai“, - komentuoja gydytoja ir priduria: „Tačiau priemones, numatytas Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymuose ir visuose kituose raštuose, privalo medikas turėti.
Bent jau pirmosios pagalbos priemones ir, žinoma, po to, kuo skubiau pristatyti pagimdžiusią moterį ir naujagimį į gydymo įstaigą.“
Pasiteiravus akušerės, kodėl moterys XXI amžiuje vis dar renkasi gimdymą namuose, akušerė patikino, kad to tikriausiai reiktų klausti pačių moterų, mat šiuolaikinės sąlygos gimdymo skyriuose yra maksimaliai priartintos prie namų sąlygų.
„Moterims yra suteikiamos įvairiausios galimybės, jos gali rinktis tiek palatą, tiek gimdyklą, galų gale, mediką, kuris priiminės gimdymą.
Tai yra moters pasirinkimo laisvė“, - sako ji.
Gimdymas namuose, ligoninėje ar gimdymo centre? Akušerė-ginekologė aptars jūsų prenatalinės priežiūros ir gimdymo galimybes!
Tačiau moterims, kurios vis dar svarsto apie gimdymą namuose, akušerė V. Staniulevičienė pataria:
„Mano patarimas būtų, kad moterys pasirinktų mediką, akušerį, kuris tikrai žino ir išmano savo darbą.
Specialistą, kuris bus pasiruošęs bet kokiam netikėtam atvejui ir sugebės moterį laiku, jeigu to prireiktų, pristatyti į gydymo įstaigą“, - pataria pašnekovė.
Dar sausio mėnesį Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, jog nuo šiol gydymo įstaigose dirbantiems specialistams nebėra teisinių kliūčių padėti nėščiosioms gimdyti namuose, jei gydymo įstaiga turi licenciją ir su nėščiąja yra sudariusi sutartį.
„Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos iniciatyva jau papildytas licencijuojamų paslaugų sąrašas.
Tad gydymo įstaigos, norinčios teikti gimdymo namuose priežiūros paslaugą, turės gauti licenciją.
O moterys, norinčios gimdyti namuose, galės su tokia gydymo įstaiga sudaryti sutartį ir gauti profesionalią specialistų priežiūrą iki ir po gimdymo“, - sakė viceministras A.Šešelgis.
Gimdymo namuose priežiūros paslaugą gali teikti gydymo įstaigoje dirbantys akušeriai, turintys daugiau nei 2 metų darbo patirtį, atlikę ne mažiau kaip 100 gimdyvių ir naujagimių apžiūrų, priėmę virš 50 gimdymų.
Taip pat jie privalo turėti pirminės akušerinės pagalbos, naujagimių gaivinimo bei naujagimių būklės stabilizavimo ir paruošimo transportuoti žinias.
Nustatyta, kad tokia paslauga nėra teikiama nėščiosioms, kurios turėjo cezario pjūvį, gimdos operaciją, neišnešiotą nėštumą arba nustačius nėštumo ar vaisiaus patologiją, naujagimio sklaidos trūkumus, nėščiosios ligas, komplikuojančias nėštumo eigą.
Taip pat ir tais atvejais, kai yra nepalanki būklė dėl pagalbinio apvaisinimo, gimdant pirmą kartą, esant vyresnei nei 40 metų arba jaunesnei nei 18 metų nėščiajai.
Lietuva, įsiteisinusi gimdymą namuose ir nustačiusi specialias taisykles, būtinas saugumui gimdyvės ir jos kūdikio saugumui užtikrinti, prisijungė prie 20 Europos Tarybos narių ir 16 Europos Sąjungos šalių narių, kuriose reglamentuotas gimdymas namuose.
Kai moterys netenka kūdikio nuo 20-osios nėštumo savaitės iki gimimo, tai vadinama negyvagimiu.
Jei jie netenka kūdikio iki 20-osios savaitės, tai paprastai vadinama persileidimu.
Negyvagimiai gali sukelti nerimą tėvams, nes daugelis jų įvyksta įprasto nėštumo metu.
Maždaug trečdaliu atvejų priežastys nežinomos.
Placentos ar virkštelės problemos, infekcijos, didelis kraujospūdis, įgimta negalia ar netinkamas gyvenimo būdas gali sukelti negyvagimius.
Negyvas gimimas yra tada, kai kūdikis miršta po 20 nėštumo savaitės.
Kūdikis galėjo mirti gimdoje likus kelioms savaitėms ar valandoms iki gimdymo.
Kūdikis retai miršta gimdymo metu.
Negyvagimiai vis dar gali atsirasti net ir bėgant metams pagerėjus prenatalinei priežiūrai.
Su an ultragarsas, gydytojas gali nustatyti kūdikio širdies plakimą įsčiose.
Gydytojai negyvagimius skirsto į tris tipus.
Jie yra ankstyvas negyvas gimimas, vėlyvas negyvas gimimas arba terminas negyvas gimimas.
Negyvas gimimas paprastai neturi įspėjamųjų ženklų.
Kraujavimas iš makšties, ypač antroje nėštumo pusėje, gali rodyti kūdikio problemą.
Jei moteris pradeda kraujuoti, ji turi nedelsdama kreiptis į gydytoją.
Gydytojai turi žinoti negyvagimio priežastį, kad padėtų tėvams gedėti.
Maždaug trečdalio negyvagimių atvejų priežastys ne visada žinomos.
Nėštumo ir gimdymo komplikacijos sukelia beveik trečdalį negyvagimių.
Infekcija - vaisiaus, placentos ar nėščios moters infekcija gali sukelti negyvagimius.
Virkštelės problemos gali sukelti maždaug 1 iš 10 negyvagimių.
Aukštas kraujo spaudimas - kai kurios hipertenzijos rūšys gali sukelti negyvagimių.
Gydytojai paprastai turi daug galimybių pagimdyti kūdikį, jei jis miršta prieš gimdymą.
Gydytojas paprastai laukia, kol moteris pagimdys.
Negyvagimio atvejais moterys gali paprašyti specialių susitarimų prieš gimdydami kūdikį.
Tai gali būti atskiras kambarys arba kambarys, esantis atokiau nuo kitų nėščių moterų, gimdančių kūdikius.
Moterys gali pamatyti kūdikį, duoti jam vardą ir pan.
Kaip ir kitų gimdymų metu, moterys gali jausti krūtų padidėjimą, depresiją, diskomfortą epiziotomija, ir kitos problemos po negyvagimio.
Negyvas gimimas gali būti emociškai varginantis.
Kvalifikuotas konsultantas, psichiatras ar psichologas gali padėti moterims ir jų šeimoms įveikti šiuos sunkius laikus.
Moterys gali jaustis kaltos.
Jie turi prisiminti, kad jie retai būna atsakingi už negyvus gimimus.
Paprastai jie yra gilaus sielvarto, pykčio ir sumišimo.
Kūdikio mirtis taip pat gali turėti įtakos santuokoms.
Moterys negali užkirsti kelio negyvam gimimui, nes daugelis veiksnių yra nekontroliuojami.
Prieš vėl pastojant, atlikite patikrinimą.
Miegokite ant šono, o ne ant nugaros.
Gydytojai dažnai stebi moteris, jei jų nėštumo rizika yra didelė.
Jei kūdikis miršta prieš gimdymą ar jo metu, tai yra negyvas gimimas.
Gydytojai paprastai nustato negyvagimį, kai kūdikio širdis nustoja plakti, atlikdami ultragarsinį nuskaitymą.
Moterims, pagimdžiusioms negyvagimį, yra didesnė rizika susilaukti dar vieno.
Nepaisant to, moterys gali pastoti po negyvagimio ir susilaukti sveiko kūdikio.
1. Kai kūdikis miršta prieš gimdymą, jie turi tris galimybes.
2. Fizinis atsigavimas priklauso nuo daugelio veiksnių.
Tačiau paprastai tai trunka nuo šešių iki aštuonių savaičių.
Placentos gimdymas suaktyvina moterų pieną gaminančius hormonus.
3. 4.
Iš gimdymo namų - tiesiai į kapines
2012 metų birželį Radviliškio ligoninės operacinėje mirė Baisogalos gyventoja 31 metų Jurgita Ganienė.
Radviliškiečiai medikai mergaitę pagimdžiusiai moteriai atliko cezario pjūvio operaciją.
2013 metų vasario 3-iąją Kauno klinikose mirė jauna moteris, kai gimdymo metu į jos kraujotaką pateko vaisiaus vandenų - tai reta, bet dažnai mirtimi pasibaigianti komplikacija.
Medikai nusprendė atlikti cezario pjūvį, bet operuojant gimdyvei sustojo širdis.
Moterį mėginta gaivinti beveik tris valandas, tačiau visos medikų pastangos nuėjo perniek.
Klinikų specialistams pavyko išgelbėti moters kūdikį.
2013 metų birželio 5-ąją sūnaus susilaukusi Gitana Mankeliūnienė mirė birželio 16-ąją dėl žaibiško sepsio - kraujo užkrėtimo.
Preliminariais duomenimis, 21 metų gimdyvės žaibiškos eigos sunkaus sepsio sukėlėjas - A grupės beta hemolizinis streptokokas.
Atlikus mikrobiologinius tyrimus Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Akušerijos skyriuje, kur gimdė Gitana, tokio sukėlėjo nebuvo aptikta.
2015 metais dvynukus pagimdžiusi marijampolietė užgeso maždaug per parą, kai buvo išleista į namus.
32 metų Inga Jasiukienė berniuką ir mergaitę pagimdė 2015 metų birželio 9-ąją.
Baisius skausmus kentusi moteris per parą po du kartus vežta tai į Marijampolės ligoninę, tai į Kauno klinikas, kol galiausiai mirė.
Praėjusią savaitę tragiškai pasibaigęs gimdymas namuose parodė, kiek daug gali nulemti gimdyvės emocijomis paremti sprendimai, kurie trukdo racionaliai įvertinti grėsmę tiek pačiai mamai, tiek vaikui.
Net ir rizikos grupei priskiriama 40 metų moteris ryžosi kūdikio susilaukti namuose, nors Lietuvoje nėra nė vienos įstaigos, galinčios legaliai teikti šią paslaugą.
Pirmiausia, gydymo įstaigos, norinčios teikti gimdymo namuose priežiūros paslaugą, privalo gauti licenciją.
Su šiomis įstaigomis sutartį dėl gimdymo namuose gali sudaryti tik mažos nėštumo rizikos gimdyvė.
Taip pat nustatyta, kad švarioje ir šiltoje namų patalpoje, kurioje planuojamas gimdymas, turės būti karštas vanduo, elektra bei kietas pagrindas, skirtas naujagimiui gaivinti.
„Tai yra reglamentuota ir mes pasisakome už tai, kad moteriai būtų pasirinkimas, kad jai būtų saugu gimdyti.
Tačiau niekas labai neskuba.
Nė viena įstaiga kol kas nepareiškė noro akredituotis šitai paslaugai, nes sudėtinga užtikrinti saugumą.
Tai yra brangi paslauga.
Visa reanimacinė brigada tiek naujagimiui, tiek motinai turi būti paruošta.
Padaryti mobilią brigadą yra šiek tiek sudėtingiau.
Reikia tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, deguonies.
Stacionare yra įranga viena, o mobiliojoje turi būti kitaip.
Arba išsiurbimas naujagimio gleivių.
Yra tokių dalykų, kur mobilumą užtikrinti yra sudėtinga.
Be to - tai yra didžiuliai kaštai“, - teigė I.
Praėjusios savaitės tragedija atskleidė, kad gimdyvės, net ir priklausančios didelės nėštumo rizikos kategorijai, ryžtasi samdyti licencijos neturinčias akušeres.
Lietuvos dulų asociacijos pirmininkė Lina Gabrijolavičienė tikino, kad metų trukmės gana intensyviuose dulų kursuose moterys mokosi anatomijos, fiziologijos, hormonų veiklos, psichologijos ir fiziologijos ryšio.
Organizuojami praktiniai užsiėmimai.
Taip pat kursantės įgyja teisinių žinių, susijusių su gimdymu.
Nepaisant rankose turimo pažymėjimo, dula gimdyme pagal šalies įstatymus dalyvauti negali.
L. Gabrijolavičienės teigimu, tai yra gimdyvę lydintis asmuo, kuris daugiausia rūpinasi moters psichologine būsena, jos poreikiais.
Norėdama priimti gimdymą namuose dula privalo baigti akušerijos mokslus.
„Aš nežinau, ar įstatyme yra kažkokia spraga, bet įstatymas yra, o licenciją turinčių akušerių nėra.
Kaip tie žmonės dirba, kodėl jie renkasi dirbti be licencijų - šito aš negaliu komentuoti.
Kas šiuo konkrečiu atveju atsakingas - gimdyvė ar gimdyme dalyvavusi licencijos neturinti akušerė, - geras klausimas.
Aš atsakymo nežinau.
Man atrodo, čia reikia teisininkų konsultacijos.
Mano nuomone, sprendimus dėl savo gimdymo priima moteris, nes nėščia moteris yra suaugusi moteris, kuri atsakinga už tai, kas vyksta su ja.
Advokatas dr. Girius Ivoška pabrėžia, kad vienareikšmio tragiškos situacijos teisinio vertinimo nėra.
„Jeigu sutarties nėra, tokiu atveju mes negalime kalbėti apie kažkokią atsakomybę.
Vėlgi, jeigu mes turime galimybę nustatyti veiksmus, jeigu mes žinome, kas buvo daroma faktiškai tos moters, pribuvėjos, tada reikėtų vertinti, ar tie veiksmai galėjo lemti kūdikio mirtį.
Jeigu mes nežinome, kokie veiksmai buvo padaryti, ir darome prielaidą, kad susitarimo jokio nebuvo, kalbėti apie pribuvėjos atsakomybę šiuo atveju būtų sudėtinga“, - sakė dr. G.
Tiesa, gimdyme dalyvavusiai akušerei-pribuvėjai gali grėsti atsakomybė už veiklą neturint licencijos.
Ji atsako tiek už nelegalią veiklą, tiek už nedeklaruotas pajamas.
„Šiandien sunku pasakyti, ar paslaugos pats teikimo faktas buvo.
Net jeigu moteris pagal išsilavinimą yra akušerė, vis tiek reikia žiūrėti, kas buvo faktiškai nustatyta kaip jos atlikti veiksmai.
O gal tik buvo patarimai, gal akušeris dirbo ne kaip akušeris, o buvo žiūrovas, patarėjas?
O gal buvo ir ta fizinė intervencija gimdymo metu?
Reikia atlikti tyrimus.
Tačiau dr. G.
„Reikia įvertinti, kiek ji šiuo atveju galėjo tikėtis to, kad gimdymas namuose tiek iš medicininės, tiek iš teisinės pusės bus tinkamas?
Kaip ji tikrinosi nėštumo metu?
Ar jos ir vaisiaus fizinė būklė leido jai imtis tos atsakomybės gimdyti namuose?
Ar ji buvo konsultuojama?
Kitas dalykas - kas galėjo lemti jos apsisprendimą?
Ar ji žinojo, kaip gimdymas namuose yra reguliuojamas, kokios yra būtinos sąlygos?
Ar ji pati pasidomėjo, kokios gimdymui namuose yra būtinos sąlygos?
Ar ji pati išsiaiškino su specialistais, kokia tvarka tai turi būti daroma, jeigu kiltų komplikacijų gimdymo metu.
Visa tai yra labai svarbu.
Tačiau mamos atsakomybės ribos tiksliausiai gali būti nustatytos taip pat tik teismo keliu“, - sakė dr. G.
Kalbantis su ekspertais aiškėja, kad pagrindinės priežastys, lemiančios pasirinkimą gimdyti namuose, yra daugiau emocinės, paremtos baime.
Akušerių sąjungos prezidentė atviravo ilgai pati ieškojusi priežasčių, kodėl moterys taip bijo gimdyti ligoninėje.
„Jos nebepasitiki mumis.
Ką turime padaryti, kad moterys mūsų nebebijotų?
Aš manau, kad tai yra gilus sovietmečio palikimas ir jis eina iš lūpų į lūpas, kad su moterimis buvo elgiamasi nepagarbiai, kad jos buvo visaip vadinamos, kad iš jų buvo tyčiojamasi.
Bet per pastaruosius 20 metų situacija pasikeitė pastebimai šeimos naudai.
Stengiamasi, kad moterims ligoninėse būtų kuo mažiau streso.
Tos baltos plytelės iš gimdyklų seniai išėjusios, kiek įmanoma mažiau tų instrumentų ir kitų gąsdinančių dalykų - viskas sudėta, suslėpta į stalčiukus.
Yra atnaujintos palatos, yra muzika, yra privatumas.
Gali likti šeimos nariai, kad būtų kuo artimesnė ta namų aplinka.
Šeima gali rinktis net ir personalą, akušerę, gydytoją, kad būtų visą laiką su jais.
Aišku, tai papildomai kainuoja, bet ir gimdymas namuose nėra apmokamas iš draudimo fondo“, - tikino I.
Lietuvos dulų asociacijos pirmininkė įsitikinusi, kad ne muzikos ir ne atnaujintos palatos nori gimdyvės.
„Aš negimdžiau namuose.
Dabar manau, kad gimdyčiau.
Dėl to, kad ligoninės teikia labai specifinę pagalbą.
Vienos moterys žino, kad gimdymas yra socialinis įvykis, šeimyninis įvykis, ne medicininis.
Yra žmonių, kurie nori gimdyti ir gimti namuose, ir yra žmonių, kurie nori mirti namuose, ne ligoninėse.
Tai yra asmeninis žmogaus pasirinkimas, pasaulėžiūra, vertybės.
Kitostai jaučiasi nesaugios, jos pačios dažniausiai yra turėjusios kokios nors asmeninės patirties ar gimdydamos, ar kitaip susidūrusios su medikais ar autoritetais.
Gimdymas namuose yra saugesnis, nes yra mažiau nereikalingų intervencijų, kurios pačios sukelia komplikaciją, su kuo susiduriama gimdymo namuose.
Tai vadinama per dideliu gimdymo medikalizavimu, intervencijų kaskadomis.
Arba nuolatinis vertimas moters gulėti tam, kad būtų tiksliai užrašomi naujagimio tonai.
Reiškia, kad gimdymas stoja, kad sąrėmiai stoja.
Yra žiūrima į bendrai parašytą schemą, kaip turėtų vykti gimdymas.
Kaip žinome, nei žmogus auga pagal schemas, nei jis gimdo pagal schemas ir kiekvienas gimdymas yra individualus.
Kai jį bando suvesti į vieną schemą, tada kyla bėdos, moterys yra skatinamos (naudojami gimdymą skatinantys medikamentai - LRT. lt), nors nei jų vaikui, nei joms to nereikia ir tai yra pavojinga.
Su L. Gabrijolavičienės nuomone nesutinka Akušerių sąjungos prezidentė.
Pastaroji tikina, kad laikai, kai močiutės, dirbusios rugių laukuose, ten ir gimdydavo - baigėsi.
„Pokyčiai susiję su tarša, maistu, hormonų, gaunamų su maistu, kiekiu, gyvenimo būdu.
Moterys keičiasi, dirba sėdimą darbą, todėl daugiau dirba tik viršutine kūno dalimi, o apatinė kūno dalis, dalyvaujanti gimdyme, atrofuojasi tam tikra prasme.
Tačiau gimdymo takai liko tie patys, o naujagimiai gimsta didesni.
Dėl to patys gimdymai sunkėja“, - įspėjo I.
LRT.lt primena, kad praėjusią savaitė Vilniuje moteriai gimdant namuose mirė naujagimis, nelaimė įvyko ankstų ketvirtadienio rytą.
Policijos duomenimis, 1979 metais gimusi moteris gimdė vandenyje su pribuvėja.
Gimęs berniukas nerodė gyvybės ženklų.
Jį gaivino atvykę greitosios medikai, tačiau jie konstatavo mirtį.
Kūdikio motina skubiai buvo išgabenta į ligoninę.
Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS, angl.
SKMS dažniausiai ištinka 1-5 mėnesių amžiaus kūdikius.
SKMS nėra dažnas reiškinys - Lietuvoje registruojama iki 10 SKMS atvejų per metus (iš apytiksliai 30'000 gimusių kūdikių).
Gali būti, kad kai kurie faktoriai yra netiesioginiai.
Kadangi SKMS prigimtis iki šiol nėra aiški, nėra garantuoto būdo apsaugoti nuo jo mažylį.
Guldykite kūdikį miegui tik ant nugaros.
Nerekomenduojama guldyti ir ant šono, nes kūdikis gali iš šios pozicijos persiversti ant pilvuko, o būtent miegas ant pilvuko laikomas vienu pagrindiniu SKMS rizikos faktoriumi.
Kad apsaugotumėte kūdikio galvytę nuo plokščio pakaušio susiformavimo, vieną savaitę kūdikio galvytę pasukite į vieną pusę, kitą - į kitą.
Apie 6 mėnesį, išmokęs vartytis, kūdikis pats gali apsiversti ir miegoti ant pilvo.
Pašalinkite iš lovytės visus minkštus daiktus.
Lovytėje neturi būti pagalvių, minkštų žaislų.
Dėl pavojaus atsirėmus į jas uždusti, specialistai rekomenduoja miego metu nenaudoti ir lovytės apsaugų.
Miegokite viename kambaryje.
Nemiegokite bendroje lovoje.
Miegas bendroje lovoje turi privalumų, ir šio miego metodo šalininkai teigia, kad miegodami kartu jie geriau jaučia kūdikio kvėpavimą.
Nustatykite tinkamą kambario oro temperatūrą.
Žindykite kūdikį.
Nėra tiksliai žinoma, kaip žindymas apsaugo nuo SKMS - gali būti, kad žindymas mažina kvėpavimo takų infekcijų tikimybę.
Rinkitės kietesnį, tinkamo dydžio čiužinį.
Neaprenkite per šilai ir neapklostykite per daug.
Paklodės ir užklotai turi būti užfiksuoti.
Paklokite lovą taip, kad paklodė būtų patikimai užkišta už čiužinio ir nesuteiktų progos besimuistančiam kūdikiui užsimesti jos ant veido.
Naudokite miegmaišius.
Naudokite čiulptuką.
Amerikos pediatrų Akademija nuo 1 mėnesio amžiaus rekomenduoja migdant mažylį duoti jam čiulptuką (jei vaikas jį ima).
Čiulptukui iškritus miego metu, nesistenkite jo grąžinti į kūdikio burnytę.
Jei žindote, čiulptuką duokite ne anksčiau kaip mėnesio amžiaus kūdikiui ir tik tuomet, kai žindymo procesas taps visiškai sklandus.
Nors per pastaruosius 20 metų vaikų mirštamumas sumažėjo 50 proc., jaunas motinos amžius didina vaiko mirties riziką ankstyvojoje vaikystėje, rašo bbc.co.uk.
Pagalbos turėtų sulaukti ne tik pirmą kartą gimdžiusios merginos iki 20 metų, bet ir vyresnės mamytės, teigiama ataskaitoje.
Tyrimą atliko Vaiko sveikatos institutas, priklausantis Londono universitetiniam koledžui.
Remdamiesi Didžiosios Britanijos mirčių registro duomenimis nuo 1980 metų sausio iki 2010 metų gruodžio, tyrėjai analizavo vaikų mirties priežastis.
Norėdami nustatyti vaikų mirties rizikos faktorius, jie daugiausia dėmesio skyrė vaikų ligoms, kūdikio svoriui gimimo metu ir motinų amžiui.
Tyrimas parodė, jog Anglijoje, Škotijoje ir Velse mirtingumo skirtumas tarp vaikų, gimusių jaunesnėms kaip 30 metų motinoms, ir tų, kuriuos pagimdė 30 - 34 metų motinos, galėjo paaiškinti 11 proc. visų vaikų mirčių iki 9 metų.
Didžiojoje Britanijoje tai atitiktų vidutiniškai 397 mirtis per vienerius metus, teigiama ataskaitoje.
Vaikų, kuriuos pagimdė dar 20 metų nesulaukusios mamytės, mirtingumas siekė vos 3,8 proc.
Studijos metu kiekvienoje kategorijoje buvo lyginami panašaus svorio kūdikiai.
Alkoholis, rūkymas ir nepriteklius
Tyrėjai nustatė, kad ryškiausi mirtingumo skirtumai pastebimi tarp kūdikių nuo 1 mėnesio iki 1 metų amžiaus.
Šioje amžiaus grupėje 22 proc. kūdikių Didžiojoje Britanijoje mirė dėl „neišaiškintų priežasčių“, kurios „tvirtai siejamos su motinų alkoholio vartojimo įpročiais, rūkymu ir nepritekliais“.
Ataskaitoje priduriama, kad dabartinė politika, daugiausia dėmesio skirianti pirmą kartą gimdžiusioms itin jauno amžiaus motinoms, nėra pakankamai plataus masto, nes motinos iki 30 metų Didžiojoje Britanijoje sudaro net 52 proc. visų gimdyvių.
Tyrimo vadovė ir Londono universitetinio koledžo klinikinės epidemiologijos profesorė Ruth Gilbert sakė, kad šie rezultatai yra svarbūs.
„Jaunas gimdyvių amžius tampa neigiamu socialiniu ženklu, nes moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir geras karjeros galimybes, yra linkusios atidėti nėštumą iki 30 metų“.
„Norint išspręsti skirtumus, reikia universalios politikos“, - sakė ji.
Šeimos ir vaikų priežiūros fondo politikos bei tyrimų vadovė Jill Rutter teigė, kad vyriausybė turėtų imtis daugiau veiksmų.
„Skurdas ir jaunas motinos amžius yra faktoriai, dažnai siejami su vaikų mirtingumu.
Vyriausybė pripažįsta jaunoms motinoms gimusių vaikų pažeidžiamumą ir tokioms šeimoms teikia papildomą pagalbą.
Anglijoje vykdoma Šeimos slaugių partnerystės („Family Nurse Partnership“) programa, pagal kurią motinas iki 20 metų amžiaus namuose lanko slaugės.
Specialiai paruoštos slaugės reguliariai lankosi jų namuose nuo ankstyvo nėštumo iki tol, kol vaikui sueina 2 metai.
Šis projektas padėjo pasiekti puikių rezultatų, bet jis nėra prieinamas vyresnėms motinoms.
Norėtume, kad Šeimos slaugių partnerystės programa būtų praplėsta ir vyresnio amžiaus motinoms, kurioms reikia pagalbos“, - kalbėjo J. Rutter.
Mirtis nuo sužalojimų
Tyrimas, kurį užsakė Sveikatos priežiūros kokybės gerinimo tarnyba ir paskelbė Pediatrijos bei vaikų sveikatos karališkasis koledžas, atskleidė ir daugiau svarbių rezultatų.
Pirma, sužalojimai ir toliau lieka dažniausia mirties priežastimi vaikystėje, nors jų mažėja.
Nuo 1980 iki 2010 metų dėl sužeidimų mirė 31 proc. vaikų nuo 1 iki 4 metų amžiaus ir 48 proc. vaikų nuo 15 iki 18 metų.
Tačiau per pastaruosius 30 metų nė kiek nesumažėjo vaikų mirtingumas nuo tyčinių sužalojimų ar pačių vaikų susižeidimų.
Karališkojo koledžo prezidentė, mokslų daktarė Hilary Cass teigė, kad tai kelia nerimą.
„Sužalojimai išlieka dažniausia mirties priežastimi, nors po truputį slūgsta, taigi toliau turime tęsti socialines programas, kuriomis, pavyzdžiui, siekiama sumažinti greitį keliuose“.
„Tačiau nemažėjantis tyčinių sužalojimų skaičius ragina imtis koordinuotų veiksmų, kaip sumažinti smurtą ir vyresnių vaikų susižeidimus“, - teigė ji.
Neįgalumas ir sunkios ligos
Tyrimas taip pat nustatė, kad iki 70 proc. Didžiojoje Britanijoje mirštančių vaikų serga tokiomis ligomis kaip vėžys, cistinė fibrozė ar epilepsija.
Jos nebūtinai tampa tiesiogine mirties priežastimi, bet gali svariai prie jos prisidėti.
Anot R. Gilbert, nors bendras mirštančių vaikų skaičius mažėja, situaciją keičia augantis skaičius vaikų, kurie išgyvena būdami neįgalūs ar sirgdami sunkiomis ligomis.
Tai reiškia, kad gyvybiškai svarbų vaidmenį atlieka prevencinė priežiūra.
„Tai reiškia, kad kai kuriems rimtomis, lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams iki gyvenimo pabaigos reikės geros kokybės slaugos bei paramos jų šeimoms“.
„Kitų vaikų mirtis galėjo būti pirmalaikė arba jos buvo galima išvengti.
Daugumą vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, namuose slaugo tėvai, sulaukiantys pagalbos iš pirminių ir bendruomenės sveikatos priežiūros tarnybų, taip pat ligoninių.
Turime daugiau dėmesio skirti tokių vaikų ilgalaikės slaugos kokybei ne tik ligoninėse, bet ir namuose“, - pažymėjo R. Gilbert.
„Visi mes - visi gydytojai, akušeriai ir slaugytojos esame sukrėsti, labai smarkiai išgyvename ir labai užjaučiame artimuosius.
Tyrimas, kaip jau minėta, vyksta, vakar įvyko patalogoanatominis tyrimas, kuriame dalyvavo ir teismo medikas.
Mes, įvertinę šiuo metu esančią situaciją (...) manome, kad gimdyvės mirties priežastis yra embolija vaisiaus vandenimis - reta, bet dažniausiai fatalinė, besibaigianti mirtimi priežastis“, - antradienį specialiai sušauktoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr.
Embolija vaisiaus vandenimis - situacija, kai vandenys gimdymo metu patenka į motinos kraujotaką.
Šiuo atveju negalime pasakyti, kodėl vandenys pateko į moters organizmą.
„Šiuo atveju negalime pasakyti, kodėl vandenys pateko į moters organizmą.
Spėjama, galbūt amžius, galbūt padidėjęs vandenų kiekis, tačiau tiksliai įvardinti kol kas negalime.
Šiuo metu vyksta kompleksinis tyrimas, jį atlieka komisija iš specialistų, kurie nedalyvavo ir nebudėjo tą dieną.
Jie ir įvertins, kaip buvo atliekami gaivinimo veiksmai“, - teigė Akušerijos skyriaus vadovas doc.
Nors gimdyvė jau prieš keletą savaičių kreipėsi į medikus dėl padidėjusio kraujospūdžio ir užsitęsusio nėštumo (gimdymas turėjo įvykti rugpjūčio 9 dieną) cezario pjūvio gydytojai neplanavo.
„Mes juos puikiai suprantame, nors visada siekiame geriausio, tačiau gyvenimas yra toks, kad ne visada to sulaukiame.
Vyras buvo viso gimdymo metu, matė medikų veiksmus, suprantame jo šoką, kai mato, kad iš gyvenimo traukiasi jo brangiausi žmonės.
Kauno policija BNS informavo, jog dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Iki paskutinio atodūsio gydytojais pasitikėję L. Jasinskienės artimieji negali patikėti jų teigimu, jog buvo įdėtos visos pastangos.
„Nesąmonė.
2011 metais mirė dvi, 2012-aisiais - trys, 2013-aisiais - dvi, o 2014 metais - 1 moteris.
R.Nadišauskienės teigimu, tokių situacijų pasitaiko ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse: „Lietuvoje kasmet dėl embolijos vaisiaus vandenimis miršta iki trijų gimdyvių, deja, bet tokioje situacijoje medikai mažai kuo gali padėti.
