Pareiga išlaikyti savo vaikus yra viena pagrindinių tėvų pareigų, įtvirtinta įstatymais. Tačiau praktikoje pasitaiko situacijų, kai ši pareiga nevykdoma, o vaikai patiria finansinę ir emocinę skriaudą. Šiame straipsnyje aptariame, ką reiškia išlaikymo pareiga, kaip ji nustatoma, kokios yra pasekmės jos nevykdant, bei kokios valstybės pagalbos priemonės egzistuoja.
Kas yra išlaikymas ir išlaikymo pareiga?
„Išlaikymo“ sąvoka suprantama kaip apimanti viską, kas yra reikalinga pagrindiniams asmens pragyvenimo, apsirūpinimo būstu ir apsirengimo poreikiams tenkinti. Tai apima ne tik maistą ir pastogę, bet ir kitas gyvybiškai svarbias išlaidas. „Išlaikymo pareiga“ yra teisinė prievolė, įpareigojanti asmenis (dažniausiai tėvus) teikti finansinę paramą tiems, kuriuos jie privalo išlaikyti.
Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą?
Nepilnametis vaikas gali gauti išlaikymą iki pilnametystės, t. y., iki 18 metų. Tačiau yra išimčių. Jeigu pilnametystės sulaukęs arba emancipuotas vaikas nusprendžia tęsti savo profesinį rengimą ar studijas, jis gali savo tėvams iškelti išlaikymo bylą. Tokiu atveju išlaikymas apima ne tik jo pragyvenimo ir aprūpinimo būstu bei drabužiais išlaidas, bet ir studijų bei profesinio rengimo išlaidas. Šių išlaikymo išmokų mokėjimo trukmė nustatoma susitarimu arba teismo sprendimu.
Pagal įstatymus daroma prielaida, kad tuo atveju, kai reikalaujama pilnamečio vaiko išlaikymo, iki kol vaikui sukaks 25 metai, lieka galioti išlaikymo išmoka, kuri buvo nustatyta, kai vaikas dar buvo nepilnametis.
Kaip nustatomas išlaikymas?
Asmuo, kuris privalo mokėti išlaikymą, ir (arba) asmuo, kuris turi teisę gauti išlaikymą, gali susitarti dėl išlaikymo nustatymo. Šis susitarimas gali būti tvirtinamas teisme arba dalyvaujant civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūnui.
Santuokos nutraukimo atveju
- Ginčo teisenos tvarka: net ir santuokos nutraukimo metu galima pasiekti susitarimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Prašoma patvirtinti susitarimą per procesą, kuriuo nustatoma tėvų pareigų vykdymo tvarka.
- Bendru sutikimu: kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, civilinės būklės aktus registruojančio pareigūno prašoma patvirtinti susitarimą dėl sutuoktinių ir (arba) nepilnamečių vaikų išlaikymo. Šis pareigūnas turi išimtinę jurisdikciją tokioms procedūroms.
Kitais atvejais
Jeigu santuoka nutraukiama be kito sutuoktinio sutikimo, vaiko išlaikymas nustatomas per teisme pradėtą procesą dėl globos teisių. Kai susitarimo nėra arba jis nepatvirtinamas, prokuroras prašo nustatyti tėvų pareigų vykdymo tvarką teisme. Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo, teisėjas gali nustatyti laikinąją tėvų pareigų vykdymo tvarką.
Vaiko išlaikymas taip pat gali būti nustatomas nagrinėjant globos teisių bylą dėl vaiko išlaikymo, kai reikia pradėti procesą prieš asmenis, privalančius mokėti tokį išlaikymą, arba pakoreguoti anksčiau nustatytą išlaikymą. Tokiu atveju pateikiamas prašymas su dokumentais, įrodymais ir liudytojų sąrašu.
Institucijos, atsakingos už išlaikymo nustatymą ir išieškojimą
Apygardos šeimos ir nepilnamečių bylų teismas (portug. Tribunal de Comarca, Juízo de Família e Menores) turi jurisdikciją nagrinėti bylas dėl apsaugos priemonių, tėvų pareigų vykdymo tvarkos ir vaiko išlaikymo. Jeigu tokio teismo nėra, byla nagrinėjama apygardos teisme.
Bet kuri civilinės būklės aktus registruojanti įstaiga turi kompetenciją pradėti procesus dėl pilnamečių vaikų išlaikymo, išskyrus atvejus, kai jau yra teismo byla dėl vaiko išlaikymo.
Lietuvos Respublikoje, nuo 2018 m. sausio 1 d., vaiko išlaikymo išmokas skiria, moka ir išmokėtas sumas iš skolininkų išieško „Sodra“. Anksčiau šią funkciją vykdė Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Alimentų skolininkų problema Lietuvoje
Lietuvoje tūkstančiai alimentų nemokančių tėvų lieka be atsakomybės, o jų vaikai patiria finansinę ir emocinę skriaudą. Bendra pradelstų alimentų skolų suma siekia šimtus milijonų eurų. Nors pastarojo meto įstatymų pakeitimai palankūs skolininkams, suteikiant jiems „skolų atostogas“ ir kitas lengvatas, tai kelia susirūpinimą dėl vaiko konstitucinės teisės į apsaugą.
- Skolininkų skaičius ir įsiskolinimas: šiuo metu Lietuvoje yra apie 36 tūkstančius vaiko išlaikymo išmokos skolininkų, kurių bendra skola valstybės biudžetui sudaro apie 173 mln. eurų. Didžiausias vieno asmens įsiskolinimas siekia beveik 60 tūkst. eurų.
- Valstybės pagalba: vaiko išlaikymo išmoka yra valstybės teikiama pagalba tėvams arba globėjams, kai vaikas negauna viso ar dalies teismo nustatyto išlaikymo. Šias išmokas administruoja „Sodra“.
- Išieškojimas iš užsienio: „Sodra“ bendradarbiauja su kitų Europos valstybių centrinėmis institucijomis ir padeda išlaikymo išieškotojams įgyvendinti savo teises, pasitelkdama tarptautinius dokumentus, tokius kaip 2008 m. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos konvencija.
Kaip veikia vaiko išlaikymo išmokų sistema?
Jei teismas nusprendžia, kad vienas iš tėvų turi mokėti vaikui išlaikymą, bet šis nemoka alimentų ilgiau nei mėnesį, kitas iš tėvų arba globėjas, su kuriuo gyvena vaikas, gali kreiptis į antstolį. Praėjus mėnesiui nuo kreipimosi į antstolį, galima prašyti vaiko išlaikymo išmokos iš „Sodros“. Prašymus galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros, bet kuriame „Sodros“ skyriuje ar siunčiant prašymą paštu. Išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė nei 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, o šiuo metu ji siekia apie 126 eurus.
Kas gali kreiptis dėl vaiko išlaikymo išmokos:
- Vienas iš tėvų, pas kurį vaikas gyvena (nustatyta teismo sprendimu arba tėvų susitarimu).
- Pats vaikas, jei jis jau sulaukė 18 metų ir jam nustatytas nuo 0 iki 25 procentų dalyvumo (darbingumo) lygis (negalia nustatyta iki 18 metų).
- Vaiko globėjai arba rūpintojai.
Vaiko išlaikymo išmoką kiekvieną mėnesį gauna vidutiniškai 18-19 tūkstančių žmonių, o per mėnesį šioms išmokoms skiriama apie 1,5-2 milijonus eurų.
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka: ką svarbu žinoti?
Veiksmai, kai išlaikymo mokėjimas nevykdomas
Jei keletą mėnesių išlaikymo išmoka visai nemokama arba sumokama ne visa suma, kreipimosi dėl priverstinio išieškojimo vertėtų neatidėlioti. Išieškojimo procesas vyksta per antstolius. Išieškotojas privalo pateikti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, prašymą priimti dokumentą vykdyti, detalią informaciją apie susidariusį įsiskolinimą ir asmens dokumento kopiją.
Išlaikymo išmokos indeksuojamos kasmet, atsižvelgiant į infliaciją, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai vartotojų kainų indeksas (VKI) yra 101 ir daugiau.
Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, 53 proc. visuomenės palaikytų platesnių sankcijų taikymą, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimo apribojimą tiems, kurie piktybiškai vengia mokėti išlaikymą. Latvijoje jau taikoma galimybė sustabdyti techninės apžiūros galiojimą automobiliui, kurio savininkas nemoka alimentų.
Vis dėlto, nepaisant didelio alimentų skolininkų piktnaudžiavimo masto, dalis respondentų valstybės pastangas užtikrinti alimentų išieškojimą vertina teigiamai, pripažindami antstolių įrankius kovojant su šia problema.
tags: #vaiku #islaikymo #fondo #skolininku #sarasas
