Žemės įdirbimas yra vienas iš svarbiausių etapų sodo ar daržo priežiūroje. Teisingai paruošta žemė padeda augalams geriau augti, gausiai žydėti ir duoti džiuginantį derlių. Sodininkystė ir daržininkystė Lietuvoje sparčiai populiarėja, tačiau kasmet matome, kad nemažai žmonių nežino arba pamiršta kaip reikia tinkamai paruošti sodą ar daržą artėjančiam žiemos sezonui. Tinkamai įdirbus žemę, laikas sėti ar sodinti augalus. Tiesa, tam būtina pasirinkti tinkamą laiką - sėkite ar sodinkite augalus, kai dirvožemis yra pakankamai šiltas ir drėgnas. Kiekvienas augalas turi savo optimalų sėjimo laiką, todėl svarbu susipažinti su konkrečių augalų rekomendacijomis. Ne mažiau svarbi ir tinkama vieta. Įsitikinkite, kad augalai gauna pakankamai šviesos ir yra apsaugoti nuo stiprių vėjų. Dauguma daržovių reikalauja saulėtos vietos, tačiau kai kurios gali augti ir daliniame šešėlyje. Taip pat atkreipkite dėmesį į tinkamą atstumą tarp augalų, sėkite ar sodinkite augalus ant sėklų pakuočių nurodytais tarpais vienas nuo kito, kad jie turėtų pakankamai vietos augti ir vystytis.
Net pati derlingiausia žemė nuolat augindama derlių gali pavargti. Kiekvieno žemės sklypo šeimininko užduotis - dirbti taip, kad nenualintų dirvos. Atgaivinti žemę gerokai sunkiau nei išvengti jos nustekenimo. Kai sodininkas savo mažame sklypelyje nesulaukia trokštamo rezultato, dažniausiai dėl to kalta ir nualinta žemė. Dirvos išsekimo priežasčių gali būti daugybė: piktžolių sėklų sankaupos dirvoje, kenksmingi mikroorganizmai (bakterijos ir virusinės infekcijos), kenkėjų gausa, padidėjęs rūgštingumas ir pan. Dirva gali nusilpti ir dėl maistingųjų medžiagų trūkumo. O jei vienoje vietoje kelerius metus auginamos giminingos kultūros, žemė nuskursta daug greičiau. Dažnai sodininkai neįvertina to, kad augalų šaknys ne tik išsiurbia maisto medžiagas iš dirvos, bet ir išskiria medžiagų, veikiančių kitus augalus. Šios medžiagos (inhibitoriai) vieniems augalams padeda augti, o kitus veikia kaip nuodai. Štai dėl ko taip dažnai kalbama apie sėjomainos svarbą. Be to, ilgai auginant vienoje vietoje tą pačią kultūrą dirvoje kaupiasi grybinių ir bakterinių ligų sukėlėjai. Tai gresia ligų epidemijomis.
Nuvargusi žemė - ne tik daržo bėda. Itin dažna sodininkų klaida - jauni vaismedžiai sodinami vietoj iškasto seno vaismedžio arba šalia jo. Tada medžiai nuodija patys save ir gero derliaus tikėtis neverta. Ką daryti, jei žemė pavargo? Pirmiausia reikia griežtai laikytis sėjomainos - ji neleidžia nualinti dirvos. Kiekvieną sezoną reikia keisti augalų augimo vietą, o retkarčiais duoti žemei tiesiog atsipūsti. Įvairūs augalai iš dirvos išsiurbia nevienodai skirtingų medžiagų. Pavyzdžiui, kopūstai pasisavina ypač daug azoto, todėl po jų tinka sodinti ankštines kultūras, papildančias dirvą šio elemento. Sėjomaina padeda kovoti su ligomis, todėl po kopūstinių augalų geriausia pasodinti bulvių arba žalumynų, po bulvių puikiai tinka braškės ir pomidorai, o po moliūginių augalų gerai auginti šakniavaisius.
Augalų šaknys išskiria toksinių medžiagų, slopinančių giminingų augalų augimą. Ypač nuo to kenčia burokėliai ir špinatai. Šiek tiek atsparesni yra moliūginiai ir kopūstiniai augalai, ridikai. Toksinų šaltiniu gali tapti rudenį nenurinktos augalų liekanos: pomidorų, agurkų, morkų, paprikų, kopūstų lapai. Puikus daržininkavimo būdas - mišrios lysvės. Skirtingi augalai perdirbs vieni kitų išskiriamas medžiagas ir taip palaikys kaimyninio augalo sveikatą. Ne tik daržo kultūroms apsaugoti, bet ir dirvai praturtinti visada rekomenduojama greta daržovių pasėti prieskoninių žalumynų ir apsauginę funkciją atliekančių gėlių (nasturtų, serenčių, medetkų ir pan.).
Mažame sklype daržininkai nori pasiekti maksimalų rezultatą. Pavargusi žemė reikalauja keisti augalus vietomis ciklais, atsižvelgiant į jų poreikį gauti vienų ar kitų maisto elementų. Rudenį į dirvą galima įterpti nemažai organinių ir mineralinių trąšų, o pavasarį toje vietoje sodinti „sočiai ir vidutiniškai maitintis“ mėgstančių daržovių: kopūstų, moliūginių augalų, paprikų, pomidorų, bulvių, svogūnų, salotų, kukurūzų. Kitais metais tose vietose gerai augs ankštiniai augalai. Be to, jie prisotins dirvą azoto ir pagerins jos struktūrą. Trečiais metais toje vietoje tiks auginti morkas, ridikus, petražoles, ropes, pastarnokus. Po jų rudenį ciklą vėl galima kartoti. Puikių rezultatų galima sulaukti ciklą pailginus iki ketverių metų. Tada sėjomaina vyksta taip: vaisiai - žiedai - lapai - šaknys. Pirmais metais auginamos ankštinės kultūros, paprikos, grūdiniai augalai, pomidorai, aguročiai, cukinijos, agurkai, moliūgai, baklažanai. Antrais metais - prieskoninės žolės ir vienmetės gėlės. Trečiais metais - salotos, kopūstai, salierai, svogūnai, špinatai. Ketvirtais metais - bulvės, morkos, burokėliai, ridikai, ropės, pastarnokai, svogūnai.
Nauja žemė gali atgaivinti nualintą dirvą. Dauguma kultūrų geriausiai auga neutralioje terpėje. Tik kai kurie augalai (ridikai, ropės, rododendrai, hortenzijos, šilauogės ir pan.) mėgsta rūgščią dirvą. Kiti tokioje dirvoje skursta arba žūsta. Rūgščioje dirvoje gero kopūstų, salierų ar česnakų derliaus tikėtis tikrai neverta. Dirvos rūgštingumas turi didelę įtaką ir ligoms atsirasti. Rūgščioje dirvoje ypač suaktyvėja šaknų gumbo ligos sukėlėjai (Plasmodiophora brassicae).
Pavargusi dirva neišvengiamai rūgštėja. Net gerai tręšiamos dirvos rūgštingumą būtina stebėti ir nuolat taikyti rūgštingumui mažinti skirtas priemones: kalkes, dolomitmilčius, pelenus ir pan. Rūgščiai dirvai kalkinti imama 400-800 g kalkių 1 m2 dirvos pagal dirvos nuovargį. Dolomitmilčiai ne tik kalkina dirvą, bet ir turi magnio. Jų reikia 400-600 g 1 m2 dirvos. Rūgštingumui mažinti pravers sumalti kiaušinių lukštai ir pelenai. Lukštų reikia 1,3 karto daugiau nei kalkių, o pelenų - 4 kartus daugiau. Šioms medžiagoms į dirvą įterpti derėtų pasirinkti nevėjuotą dieną. Medžiagos išbarstomos dirvos paviršiuje ir žemė iškart perkasama. Kalkinama dirva dažniausiai pavasarį ar vasarą. Dolomitmilčius galima barstyti ir žiemą, kai sniego paklotas neviršija 20 cm.
Dirvą būtina tręšti. Įterpiant trąšų reikia atsižvelgti į augalų būseną. Jei augalams trūksta gyvybiškai svarbių fosforo, kalio, azoto ar vario, jų lapai praranda sodrią žalią spalvą. Varganai augantys augalai, smulkėjantys vaisiai ir blanki lapų spalva - tai ženklas, kad laikas dirvą patręšti. Intensyviai dirbama ir organinėmis medžiagomis nepapildoma žemė išsieikvoja, joje smarkiai sumažėja humuso. Bene pigiausias ir prieinamiausias būdas dirvą papildyti humuso - kompostas. Ne kartą kalbėta, kad kompostavimas yra procesas, kai gamta pati perdirba atliekas. Kompostas susidaro tada, kai bakterijos, grybai ir kiti bestuburiai minta organinėmis medžiagomis ir jas ardo. Kompostuojant susidaro puiki tamsi žemė ir nuostabios trąšos. Didžiulis jų pranašumas - nereikia rūpintis įterpiamų trąšų dozėmis. Be to, kompostuojant suyra ir neutralizuojami toksinai.
Intensyviai dirbama ir organinėmis medžiagomis nepapildoma žemė išsieikvoja, joje smarkiai sumažėja humuso.
Dar vienas būdas pailsinti žemę - sėti sideratinių augalų. Kiekvienas sodininkas gali pasirinkti priimtiniausią kultūrą ir sėjos būdą. Dažniausiai sideratai sėjami nuėmus vienos ar kitos kultūros derlių, o rudenį įterpiami į dirvą. Kai kurie daržininkai sideratus pasėja ankstyvą pavasarį, vos nutirpus sniegui. Likus dviem savaitėms iki kultūrų sodinimo sideratus nupjauna ir palieka ant dirvos neperkasdami. Gal taip lysvės neatrodo labai gražiai, bet dirvos sveikatai ir derliaus gausai tai turi puikią įtaką. Nuėmus derlių sideratai sėjami dar kartą ir prieš žiemą įterpiami į dirvą. Svarbu nepavėluoti nupjauti arba perkasti sideratų, kad jie nespėtų stipriai įsišaknyti.
Dirvos pH balansas yra itin svarbus, jei norite džiaugtis derliumi ar augalų dekoratyvumu, mat nuo to priklauso mineralinių medžiagų tirpumas ir jų įsisavinimas. Dalis augalų mėgsta rūgščią dirvą, tačiau dauguma - atvirkščiai, geriau auga dirvoje, kurios pH yra apie 6,0-6,5. Jokia paslaptis, kad norint gero ir gausaus derliaus, reikia žemę tręšti. Trąšų pasirinkimas dabar labai platus - nuo cheminių iki natūralių priemonių. Būtent pastarąsias - ekologiškas žaliasias trąšas sodininkai renkasi vis dažniau, nes jos ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir gali mažinti piktžolių augimą bei dirvožemio eroziją. Augalų papildomam tręšimui efektyviausios yra nedidelės trąšų normos. Jomis tręšiant keletą kartų per vegetaciją, padidėja maisto medžiagų įsisavinimas. Jei svajojate apie gausų derlių, turite užtikrinti dirvos derlingumą. Geras dirvožemis bus gausus organinių medžiagų, reikalingų augalų augimui ir vaisių brandinimui. Tam, kad užtikrintumėte tokį dirvožemį savo augalams, jums reikalingos trąšos. Organinės trąšos nėra greitai pasisavinamos, todėl veikia ilgiau.
Kokybiškam ir sveikam sodinukų gyvenimui nepaprastai svarbu parinkti tinkamą auginimo terpę, t. y. žemės mišinius. Specialistai rekomenduoja į pagalbą pasitelkti substratą, kompostą ir biohumusą - tris nepamainomus mišinius, augalus aprūpinančius visomis reikalingomis medžiagomis. Ilgo poveikio trąšos. Norint sumažinanti augalų auginimo sąnaudas atsirado poreikis gaminti ilgo poveikio trąšas, kurias naudojant galima ne tik sugaišti mažiau laiko, bet ir gerinti derliaus kokybę, o ir kenksmingas poveikis žmogui ir aplinkai mažesnis. Šios trąšos nuolat tobulinamos: sudėtis ir funkcinės ypatybės, granulių dydis ir kt. Kelios iš svarbiausių gero dirvožemio savybių - didelis humuso ir organinių medžiagų kiekis, dirvos organizmų gausa, pakankamas maisto medžiagų kiekis - dažniausiai užtikrinamos trąšų pagalba. Pasak specialistų, tinkamas ir savalaikis organinių trąšų naudojimas gerina augalų augimą bei vystymąsi.
Dirvos rūgštingumas - tai viena iš dirvožemio ypatybių, nuo kurios priklauso daugelis dirvožemyje vykstančių cheminių procesų. Ši ypatybė išreiškiama pH vienetais ir rodo rūgštingumo ar šarmingumo laipsnį.
„Dabar tas tikrasis pavasaris, kai žemė pakankamai sušilusi ir galima pradėti sodinimą. Per pastaruosius metus labai pasijuto, kad vis daugiau žmonių imasi auginti patys - nesvarbu, tai didelis sodas už miesto, vieno kvadratinio metro daržas po langais ar darželis ant palangės. Žinoma, pirmiausia, norima užsiauginti savomis rankomis, nes tuomet iš tiesų žinai, ką valgai, daržovės ir žalumynai yra be jokių priedų. Tačiau nemažiau svarbus ir antras daržininkystės tikslas - gera žmogaus savijauta. Moksliškai įrodyta, kad rankų sukišimas į žemę gerina žmogaus psichologinę sveikatą - po ilgos darbo dienos tai gali būti savotiška poilsio forma, emocinis nusiraminimas. Be to, daržoves auginantys žmonės, linkę ir daugiau jų valgyti - taigi, mityba tampa sveikesnė, o darbas darže - tai tik papildomas fizinis aktyvumas“, - daržininkystės privalumus vardija sodo ir daržo prekių tinklo „Žalia stotelė“ sėklų skyriaus ir produkto vadovė Liucija Kunigiškytė.
Ekspertės teigimu, niekada nebandžiusiems, daržininkystė gali atrodyti sudėtingas reikalas, bet iš tiesų viskas pakankamai paprasta, tereikia pradėti - sėklų pasirinkimas platus, o ir patarimų lengvai rasite. Visa tai procesą gerokai palengvina. „Tinkamas pasirinkimas ir truputis žinių - sėkmingos daržininkystės pagrindas. Aišku, reikia įdėti ir šiek tiek darbo - skirti savo darželiui priežiūros: palieti, pasėti“, - sako L. Kunigiškytė. Jos ir kolegų naudingus patarimus apie sodininkystę galima rasti virtualiame sodininko kalendoriuje.
Daržininkystės sezonui prasidėjus, L. Kunigiškytė dalijasi taisyklėmis, kurios pravers ir pradedantiesiems, ir taps puikiu priminimu jau patyrusiems daržininkams.
Daržo planavimas ir dirvožemio paruošimas
Susiplanuokite daržą.
Pirmiausia išsirinkite daržo vietą. Daržo zona turi būti apsaugota nuo šiaurės vėjų, taip pat neužstota kitų sklypų ar medžių. Geriausią derlių užauginsite, jei sklypas bus lygus ar turės nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius. Tuomet seka daržo tipo pasirinkimas ir sklypo planavimas. Pagal pasirinktą tipą apskaičiuokite, kiek reikės lysvių. Pietinėje pusėje reikėtų auginti šilumą mėgstančius augalus: pupeles, pomidorus, agurkus, moliūgus, kukurūzus. Šiaurinė pusė labiau tinkama ridikams, ropėms ar špinatams, salotoms. Lysves patariama formuoti nuo šiaurės link pietinės pusės arba nuo šiaurės rytų link pietvakarių. Taip augalai gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos. Jeigu planuojate statyti šiltnamį, jam reikėtų parinkti pačią saulėčiausią sklypo vietą. Šiltnamio galai turėtų būti orientuoti į pietus ir šiaurę, o šonus saulė turėtų apšviesti ryte ir vakare.
Išsiaiškinkite dirvos tipą.
Nustatykite, koks yra dirvos rūgštingumas, t. y. pH. Dauguma augalų mėgsta arba pakenčia tik tam tikras pH ribas, tad netinkama dirva gali tiesiogiai nulemti derlingumą. Namų sąlygomis išsiaiškinti, ar dirva yra rūgšti, galite paėmę saujelę žemių apipylę stipriai praskiesta druskos rūgštimi ar tiesiog actu. Jei apipiltos žemės pradės „virti“ ir ant jų atsiras smulkūs burbuliukai - dirvožemis normalaus rūgštingumo. Jei apipiltos žemės niekaip nereaguoja, dirva per rūgšti. Žinoma, patikimiausias būdas nustatyti dirvos pH - įsigyti tam skirtas lakmuso juosteles.
Dirvožemio paruošimas ir tręšimas.
Pirmasis žingsnis pradedant žemės įdirbimą yra žinoti, koks dirvožemio tipas vyrauja jūsų darže. Molis. Smėlis. Priemolis. Durpės. Norint paruošti dirvožemį, pirmiausia reikėtų atlikti bent keletą svarbių žingsnių. Pradėkite nuo piktžolių šalinimo - išraukite visas pašalines žoles ir jų šaknis, kad jos nekonkuruotų su jūsų sodinukais dėl maistinių medžiagų. Būtinai pasirūpinkite kruopščiu žemės sukasimu, giliai perkaskite dirvožemį, kad jis būtų purus ir gerai praleistų vandenį bei orą. Tai taip pat padeda naikinti piktžolių šaknis ir pagerina maistinių medžiagų pasiskirstymą, todėl skirkite pakankamai laiko šiam darbui.
Jei ketinate sodinti didesnį daržą, verta pagalvoti apie kultivatorių - šis universalus įrankis padės greičiau, paprasčiau ir sklandžiau paruošti suplanuotą plotą sodinimui. Lytagros kultivatoriai taip pat atlieka dirvos ardymo, vėdinimo bei piktžolių šalinimo funkcijas, todėl pasitarnaus ne tik įdirbant žemę, bet ir ją efektyviai prižiūrint.
Sklandžiam augalų augimui ir derėjimui taip pat labai svarbu, kad dirvožemio pH būtų tinkamas. Dauguma daržovių ir gėlių geriausiai auga esant pH nuo 6 iki 7. Dirvožemio pH galite nustatyti specialiais testais, kurių galite įsigyti sodo prekių parduotuvėse. Jei pH per žemas (rūgštus), galite pridėti kalkių, kad jį padidintumėte. Jei pH per aukštas (šarminis), galite pridėti durpių ar sieros, kad jį sumažintumėte.
Gerai sudrėkintas ir drenažu aprūpintas dirvožemis yra ne mažiau svarbus faktorius augalų augimui. Laistymo dažnumą. Drenažą. Užtikrinkite, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti tam, kad šaknys nepermirktų. Jeigu dirvožemis greitai išdžiūsta, puikus būdas išlaikyti drėgmę gali būti mulčiavimas. Šis taip pat sumažina piktžolių augimą ir pagerina dirvožemio struktūrą. Naudokite organinį mulčią, tokį kaip šiaudai, medžio drožlės, lapai ar kompostas.
Rudenį, nuėmus derlių, rekomenduojama šiltnamį paruošti kitam sezonui: atlikti būtinus remonto, dirvos paruošimo, dezinfekavimo darbus. Šių darbų reikia neatidėlioti vėlesniam laikui ar ateinančiam pavasariui. Vėliau rudenį, labai atvėsus orams, toks darbas taps nemalonus, o pavasarį ir taip dažnai trūksta laiko. Šiltnamiai - puikus pasirinkimas visiems, norintiems mėgautis savo išaugintomis daržovėmis jau nuo ankstyvo pavasario. Jų pasirinkimas itin didelis: gali būti dengti stiklu, polikarbonatu ar plėvele, o dydis priklauso nuo poreikio ir skirtos vietos. Šiltnamio paruošimas pavasario darbams nesudėtingas, bet būtinas darbas, norint sulaukti kuo didesnio, bei kokybiškesnio derliaus.
Augalų parinkimas ir sodinimas
Tikslaus laiko, kada reikia persodinti tam tikras augalų ar gėlių rūšis, negali atsakyti net ir daugiausiai patirties turintys sodininkai, nes ruduo Lietuvoje yra nenuspėjamas ir permainingas. Sodinant po vasaros geriau vadovautis ne data kalendoriuje, o atsižvelgti į prognozes, artėjančius šalčius ir pasirūpinti kokybiška žeme. „Rudenį ir žiemą augalams taip pat reikia maistingųjų medžiagų, nors jų apykaita ir sulėtėja. Norėdami užsitikrinti, kad gėlės tikrai prigytų, pasirūpinkite šviežia ir nenualinta žeme, kuri užtikrintų bioįvairovės komfortą. Pamatuoti kiek dirvoje liko augimo procesams reikalingų medžiagų yra sudėtinga, todėl geriau tiesiog apsidrausti ir reguliariai atnaujinti dirvožemį“, - pasakoja „MOKI VEŽI“ ekspertai. Sodo ir ūkio prekių parduotuvėse galima rasti didelį asortimentą žemių, kurios yra specialiai subalansuotos skirtingų augalų sodinimui. Jose yra visos reikalingos maistinės ir mineralinės medžiagos, padedančios augalams lengviau peržiemoti ir sparčiau prisitaikyti prie šylančių oro sąlygų pavasarį.
Be to, augalus reikia ir tręšti, o tinkamiausias laikas tam yra po derliaus nuėmimo, iki nukrentant lapams. Sodininkai dažniausiai tam renkasi įvairias mineralines trąšas, kuriomis praturtinti augalai saugiai žiemos, bus atsparesni ligoms ir nepalankioms augimo sąlygoms, o kitą pavasarį anksčiau suvegetuos, gausiau žydės bei subrandins didesnį, kokybiškesnį derlių.
Tinkamai pasirinkite sėklas ir jas laiku pasėkite. Svarbiausia, skaitykite, kas parašyta ant sėklų pakuotės. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: augalo veislė - pasidomėkite apie ją, paklauskite kitų sodininkų ar parduotuvės konsultanto patarimo. Galima rinktis grynas veisles arba hibridą (jį atskirsite, jei prie veislės pavadinimo yra raidė H). Hibridų sėklos bus derlingesnės, atsparesnės ligoms, kenkėjams, derlius ilgiau išsilaikys nuskintas; hermetinė pakuotė reiškia, kad sėklos ilgiau išlaiko daigumą nei parduodamos įprastoje pakuotėje; beicuotos, dražuotos sėklos yra padengtos organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis; galima rinktis ir ekologiškas sėklas, išaugintas ekologiniuose sėklininkystės ūkiuose, nenaudojant sintetinių cheminių trąšų ir augalų apsaugos priemonių; dabar galima rinktis sėklas juostoje - jas patogu sėti, nereikia pikuoti, be to, lengva pasėti vienodais atstumais.
Išsirinkus sėklas, svarbiausia laikytis ant pakuotės nurodytų auginimo sąlygų. Kone svarbiausias žingsnis - nepamiršti sėklų pasėti laiku. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai. Be to, atsiminkite, kad sėklų negalima sėti per giliai - tai sulėtina sėklų dygimą arba jos iš viso nedygsta. O per sekliai pasėtos sėklos nulemia daigų stypimą, augalai auga silpni. Smulkias sėklas reikia įterpti į 1-2 cm gylį (ropių, morkų), vidutines (burokėlių, agurkų) - 2-3 cm, o stambias (žirnių, pupų ir pupelių) - 3-5 cm gylį.
Augalų kaimynystė ir sėjomaina.
Parinkite tinkamą vietą kiekvienai kultūrai. Daržovių derliaus gausumas priklausys ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginsite. Pavyzdžiui, šalia agurkų puikiai augs pupos, pupelės, žirniai, kukurūzai, saulėgrąžos, salotos, svogūnai, česnakai, kopūstai, pankoliai, tačiau visai greta netiktų augti bulvėms, ridikams, ridikėliams. Tarp daržovių galite pasodinti ir derančių gėlių - taip natūraliai apsisaugosite nuo kenkėjų. Pavyzdžiui, serenčius galima sodinti visame daržo plote ir netgi įvairių augalų tarplysviuose. Jie nuo bulvių ir pomidorų atbaido nematodus, nuo žemuogių - žemuoginį straubliuką, taip pat svogūninę musę bei kopūstinį baltuką.
Laikykitės sėjomainos principų. Jei vis dar galvojate, kad daugelį metų iš eilės tas pačias daržoves galite sėti toje pačioje vietoje - klystate. Tam, kad sulauktumėte gausiausio derliaus, dirva nebūtų nualinta ir joje neatsirastų kenkėjų, labai svarbi sėjomaina. Sėjomaina - tai augalų grupavimas ir susijusių augalų auginimas, kasmet perkeliant juos į kitus žemės plotus griežtai nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, morkas į tą pačią vietą rekomenduojama sėti po 3-4 metų. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Sėjomaina taip pat yra veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Keisdami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti dirvos piktžolėtumą.
Laistymas ir priežiūra.
Sodinkite daigus ar augalus tinkamais atstumais. Būtinai atkreipkite dėmesį į informaciją apie augalų sodinimo atstumus. Šie atstumai pagrįsti daugiamete praktika ir moksliniais skaičiavimais. Kiekvienam augalui svarbi erdvė, kad jis galėtų užaugti toks, koks ir turi būti. Tarkime, jei per tankiai pasėsite morkas, jų šakniavaisiai blogai vystysis, bus ploni, šakoti, susipynę. Taip pat svarbu, kad augalas turėtų tam tikrą dirvos plotą, iš kurio jis galėtų tinkamai pasisavinti maisto medžiagas.
Laikykitės laistymo režimo. Daržovėms vegetacijos metu reikia drėgmės. Tai kone svarbiausias augimo ir derėjimo veiksnys. Įvairių daržovių drėgmės poreikis skirtingas, todėl pravartu žinoti, kokius daržo augalus, kaip reikia laistyti. Pavyzdžiui, ridikėliai mėgsta drėgną ir patręštą dirvą, jie intensyviai laistomi nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo. Jei trūksta drėgmės - ridikėliai būna kieti ir aštrūs. Liejant dažnai ir ne po daug, vanduo neįsigeria, išgaruoja. Laistant per daug - augalų šaknys dūsta, išplaunamos trąšos. Jei norite, kad augalai turėtų papildomą drėgmės rezervą prie šaknų, rekomenduojama įmaišyti vandens drėgmę palaikančių granulių, kurios sugeria, kaupia bei aprūpina augalus drėgme pagal poreikį. Per sausrą augalus rekomenduojama laistyti kas 6-10 dienų. Intensyviai reikia pradėti laistyti tik tada, kai jų lapai uždengia dirvos paviršių, ir baigti likus 3-4 savaitėms iki derliaus nuėmimo. Augalus laistykite anksti ryte, kai patys augalai ir dirva vėsiausi. Vakare palaistytos daržovės ilgai būna drėgnos ir gali susirgti grybelinėmis ligomis. Tik prigijusių daigų ar išdygusių daržovių nepatartina skubėti laistyti. Drėgname paviršiuje šaknys auga negiliai, augalai išlempa, jie nepasiima reikiamo kiekio maisto medžiagų iš gilesnių dirvos sluoksnių.
Prižiūrėkite dirvą ir augalus. Daržovės reaguoja į auginimo sąlygas, todėl laiku atlikus pasėlių priežiūros darbus galima kelis kartus padidinti jų derlingumą. Pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai: dirvos purenimas, ravėjimas, mulčiavimas. Purenti dirvą reikia po lietaus ar laistymo. Purenant suardoma dėl laistymo atsiradusi dirvos pluta, kuri trukdo daržovėms dygti. Dar didesnę žalą derliui padaro piktžolės, nes jos auga greičiau negu daržovės. Laiku neišravėjus, negaudamos pakankamai šviesos, daržovės ištįsta, skursta, o išravėjus nuo stipresnio vėjo, kaitros gali visai žūti. Piktžolės paima iš dirvos daug drėgmės ir maisto medžiagų. Tad jei norite sumažinti piktžolių augimą, reikia augalus mulčiuoti - paviršių pridengti įvairiomis medžiagomis. Tam galite rinktis durpes, pjuvenas, pūdinius, plėvelę. Mulčias sulaiko dirvoje šilumą, drėgmę. Tokioje dirvoje greičiau skyla organinės medžiagos, todėl daržovės daugiau gauna maisto, neauga piktžolės, nesusidaro plutelė, mažiau išgaruoja drėgmė. Reikia nepamiršti ir mineralinio tręšimo. Tręškite augalus mineralinėmis ir organinėmis trąšomis kartu, taip gaunamas geriausias efektas.
Auksinė taisyklė - viską daryti laiku. Dažniausiai augalų priežiūra būna pavėluota, kai jau prasidėjo ženklus žaladarių poveikis ir augalų apsaugos metodų naudojimas, ypač cheminių, tampa itin problemiškas. Dar prieš sėjant sėklas ir patariama beicuoti, dražuoti ar pamirkyti specialiame tirpale. Taip pat svarbu, kad dirva sodinimui būtų paruošta dar rudenį, o augalai prieš žydėjimą ir iš karto po žydėjimo profilaktiškai apdorojami. Tik tai garantuos didelį derlių. Prognozuojant galimas oro sąlygas: sausrą ar šalnas, galima ir būtina trąšomis bei agrocheminėmis medžiagomis apsaugoti daržoves nuo nepalankių augimo veiksnių, aktyvuoti ir sustiprinti jų imunitetą ir savisaugos ypatybes.
Paskutinė, bet ne ką mažiau svarbi taisyklė - užaugintą derlių nuimkite laiku. Tiek perdirbti, tiek laikyti skirtą derlių patariama rinkti tik sausomis dienomis. Jei daržoves ar vaisius nuimsite lietingomis dienomis, jis ne tik greičiau supus, juose bus ir mažiau mineralinių medžiagų, ypač - kalio, taip pat bus žymiai mažiau biologiškai aktyvių medžiagų. Paprastai daržovių derlių patariama nuimti ryte. Skinti reikėtų beveik prinokusias, bet nepernokusias daržoves, ypač kai lieka dar ir nesunokusių daržovių. Peraugusios daržovės itin alina augalą bei savina medžiagas, kurios reikalingos likusioms daržovėms augti. Atminkite, kad kai kurių kultūrų vaisius galima skinti ir iki galo nesunokusius - po kurio laiko jie sunoks ir nuskinti. Taip galima elgtis su pomidorais, baklažanais, paprikomis.
Sodinkite daigus ar augalus tinkamais atstumais. Būtinai atkreipkite dėmesį į informaciją apie augalų sodinimo atstumus. Šie atstumai pagrįsti daugiamete praktika ir moksliniais skaičiavimais. Kiekvienam augalui svarbi erdvė, kad jis galėtų užaugti toks, koks ir turi būti. Tarkime, jei per tankiai pasėsite morkas, jų šakniavaisiai blogai vystysis, bus ploni, šakoti, susipynę. Taip pat svarbu, kad augalas turėtų tam tikrą dirvos plotą, iš kurio jis galėtų tinkamai pasisavinti maisto medžiagas.
Laikykitės laistymo režimo. Daržovėms vegetacijos metu reikia drėgmės. Tai kone svarbiausias augimo ir derėjimo veiksnys. Įvairių daržovių drėgmės poreikis skirtingas, todėl pravartu žinoti, kokius daržo augalus, kaip reikia laistyti. Pavyzdžiui, ridikėliai mėgsta drėgną ir patręštą dirvą, jie intensyviai laistomi nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo. Jei trūksta drėgmės - ridikėliai būna kieti ir aštrūs.
Liejant dažnai ir ne po daug, vanduo neįsigeria, išgaruoja. Laistant per daug - augalų šaknys dūsta, išplaunamos trąšos. Jei norite, kad augalai turėtų papildomą drėgmės rezervą prie šaknų, rekomenduojama įmaišyti vandens drėgmę palaikančių granulių, kurios sugeria, kaupia bei aprūpina augalus drėgme pagal poreikį. Per sausrą augalus rekomenduojama laistyti kas 6-10 dienų. Intensyviai reikia pradėti laistyti tik tada, kai jų lapai uždengia dirvos paviršių, ir baigti likus 3-4 savaitėms iki derliaus nuėmimo. Augalus laistykite anksti ryte, kai patys augalai ir dirva vėsiausi. Vakare palaistytos daržovės ilgai būna drėgnos ir gali susirgti grybelinėmis ligomis. Tik prigijusių daigų ar išdygusių daržovių nepatartina skubėti laistyti. Drėgname paviršiuje šaknys auga negiliai, augalai išlempa, jie nepasiima reikiamo kiekio maisto medžiagų iš gilesnių dirvos sluoksnių.
Prižiūrėkite dirvą ir augalus. Daržovės reaguoja į auginimo sąlygas, todėl laiku atlikus pasėlių priežiūros darbus galima kelis kartus padidinti jų derlingumą. Pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai: dirvos purenimas, ravėjimas, mulčiavimas. Purenti dirvą reikia po lietaus ar laistymo. Purenant suardoma dėl laistymo atsiradusi dirvos pluta, kuri trukdo daržovėms dygti. Dar didesnę žalą derliui padaro piktžolės, nes jos auga greičiau negu daržovės. Laiku neišravėjus, negaudamos pakankamai šviesos, daržovės ištįsta, skursta, o išravėjus nuo stipresnio vėjo, kaitros gali visai žūti. Piktžolės paima iš dirvos daug drėgmės ir maisto medžiagų. Tad jei norite sumažinti piktžolių augimą, reikia augalus mulčiuoti - paviršių pridengti įvairiomis medžiagomis. Tam galite rinktis durpes, pjuvenas, pūdinius, plėvelę. Mulčias sulaiko dirvoje šilumą, drėgmę. Tokioje dirvoje greičiau skyla organinės medžiagos, todėl daržovės daugiau gauna maisto, neauga piktžolės, nesusidaro plutelė, mažiau išgaruoja drėgmė. Reikia nepamiršti ir mineralinio tręšimo. Tręškite augalus mineralinėmis ir organinėmis trąšomis kartu, taip gaunamas geriausias efektas.
Auksinė taisyklė - viską daryti laiku. Dažniausiai augalų priežiūra būna pavėluota, kai jau prasidėjo ženklus žaladarių poveikis ir augalų apsaugos metodų naudojimas, ypač cheminių, tampa itin problemiškas. Dar prieš sėjant sėklas ir patariama beicuoti, dražuoti ar pamirkyti specialiame tirpale. Taip pat svarbu, kad dirva sodinimui būtų paruošta dar rudenį, o augalai prieš žydėjimą ir iš karto po žydėjimo profilaktiškai apdorojami. Tik tai garantuos didelį derlių. Prognozuojant galimas oro sąlygas: sausrą ar šalnas, galima ir būtina trąšomis bei agrocheminėmis medžiagomis apsaugoti daržoves nuo nepalankių augimo veiksnių, aktyvuoti ir sustiprinti jų imunitetą ir savisaugos ypatybes.
Paskutinė, bet ne ką mažiau svarbi taisyklė - užaugintą derlių nuimkite laiku. Tiek perdirbti, tiek laikyti skirtą derlių patariama rinkti tik sausomis dienomis. Jei daržoves ar vaisius nuimsite lietingomis dienomis, jis ne tik greičiau supus, juose bus ir mažiau mineralinių medžiagų, ypač - kalio, taip pat bus žymiai mažiau biologiškai aktyvių medžiagų. Paprastai daržovių derlių patariama nuimti ryte. Skinti reikėtų beveik prinokusias, bet nepernokusias daržoves, ypač kai lieka dar ir nesunokusių daržovių. Peraugusios daržovės itin alina augalą bei savina medžiagas, kurios reikalingos likusioms daržovėms augti. Atminkite, kad kai kurių kultūrų vaisius galima skinti ir iki galo nesunokusius - po kurio laiko jie sunoks ir nuskinti. Taip galima elgtis su pomidorais, baklažanais, paprikomis.
