Šventiniai atvirukai šiandien tapo tikra senų laikų nostalgijos išraiška.
Šventinis laikotarpis praėjo, todėl natūralu, kad dabar galime imti ir pajausti tam tikrą tuštumą ir liūdesį. Vis tik, šį metą galima išnaudoti prasmingai ir tiesiog ramiai įvertinti savuosius jausmus, patirtis ir pasidžiaugti smagiais švenčių prisiminimais bei jaukiomis akimirkomis. Kita vertus, galime pažvelgti dar giliau praeitin, į laikus, kai šv. Galime pastebėti, kad šiais laikais, kai visi tik skubame ir lekiame, šventiniam pasveikinimui nebeskiriame tiek dėmesio. Ne tokie jau artimi giminaičiai, seniai nematyti draugai ar menkai pažįstami kaimynai - pasveikinti su šv. Kalėdomis ir metų kaita lyg ir derėtų visus, tačiau tam trukdo ir fizinė distancija, ir mūsų pačių abejingas požiūris.
Vis tik, ne tokiais jau senais laikais situacija būdavo kita. Galbūt net ir šiandien namuose dar atrastumėte senesnių atvirukų ir šventinių atvirlaiškių: galbūt juos jums vis dar siunčia seneliai ar teta iš užsienio, o gal taip bendraujate su senu vaikystės draugu? Jeigu netyčia vis dar esate išsaugoję 10-15 metų senumo mobilųjį telefoną ir per stebuklą jis vis dar veikia, savo gautų žinučių archyve tikrai atrasite ne vieną šventinį sveikinimą SMS formatu: vieni jų, itin humoristiniai ir komiški, primenantys apie girtą senį šaltį ir raginantys per šventes nepadauginti. Kiti - religingi, užsimenantys apie šventąjį stebuklą, atgimimą ir Jėzų.
Taigi, taip žvelgiant į ne tokią jau tolimą praeitį galime pasvarstyti, o kas gi šiandien? Juk dažnas pilietis šventinių atvirukų jau neperka, o ir sveikinimų laiškų pavidalu nesiunčia. Net ir tie patys, kažkada moderniai atrodę sveikinimai SMS žinute šiandien atrodo tikra atgyvena. Taigi, kas pasikeitė? Galime kalbėti apie technologijų įtaką ir tai, kaip socialiniai tinklai mus privertė bendravimą bei komunikaciją suvokti kitaip. Vis tik, akivaizdu, kad keičiasi ir pats žmogus. Nors dažnas skundžiasi, kad jau aibę metų šv.
Atrodo yra kalbama, kad tradicijos visuomenėje turi prigyti ir prisitaikyti, gyventi kartu ne vienerius metus ir tik taip tapti svarbia kultūros dalimi. Vis tik, įprotis per šventes draugus ar gimines pasveikinti nusiunčiant ar įteikiant atviruką, nėra jau toks senas - jam maždaug 175 metai.
Seras Henris Cole'as buvo pirmasis žmogus, prakalbęs apie atvirukų idėją. Jis siekė, kad siuntimo išlaidos pašte būtų sumažintos, o taip, daugelis britų galėtų pasinaudoti pašto paslaugomis ir toli esantiems giminaičiams ar šeimos nariams nusiųsti atviruką. Žinoma, ilgą laiką šia idėja susidomėję buvo tik aukštesniojo visuomenės sluoksnio nariai.
Ir vis gi, maždaug 1843-ais Jungtinėje Karalystėje pasirodė pirmieji atvirukai. Iš pradžių, prekybos taškus pasiekė pirmosios 1000 kopijų, o ši mada ėmė greitai populiarėti. Žinoma, tam įtakos turėjo ir tobulėjančios technologijos, pavyzdžiui, spausdinimo mechanizmai. Tiesa, pirmieji atvirukai nebuvo tik kalėdiniai: tai veikiau buvo universalūs sveikinimai, tinkantys įvairiomis progomis: ir po ilgo laiko grįžus namo, ir susilaukus vaikų ar pasveikus po sunkios ligos. Vėliau, pradėjo populiarėti ir sezoniniai sveikinimai: šv. Kalėdų atvirukai, dar vėliau, ir Valentino dienos kortelės. Jau moderniais laikais, maždaug po 1970-ųjų, šventiniai atvirukai imti gaminti iš perdirbto popieriaus.
Kai pasaulis tapo kompiuterizuotas, o internetas įgijo ne retenybės, tačiau būtinybės statusą, daugelis taip susižavėjo technologijomis, kad senas, gražias tradicijas paliko užmarštyje. Vietoje laiškų ir dailių atvirukų, daugelis norėjo išmėginti elektroninių laiškų galimybes ar tiesiog siųsti žinutę mobiliuoju ryšiu. Tikriausiai ne vienas atsimena pirmuosiuose telefonuose buvusias polifonines melodijas. Populiarios kalėdinės dainos „Merry Christmas" melodiją už 2 ar net 5 litus buvo galima nusipirkti ne tik sau, tačiau nusiųsti ir draugui. Taip ilgainiui sveikinimai tapo technologinių lenktynių išraiška.
Juk tikriausiai ne vienas saugodavo šventinius sveikinimus ir kitais metais, vėl siuntė juos draugams bei giminėms. Galbūt kai kurie, patys kūrybingiausi, kokį eilėraštį sudėdavo ir patys. Jei kūrybinė paukštė aplenkdavo, tuomet į pagalbą skubėdavo internetiniai portalai, kuriuose sveikinimų žodžių buvo galima atrasti ir religingiems vyresniems, ir pasijuokti nusiteikusiems jaunuoliams. Kai kurie šventiniai žodžiai net ir dabar, regis, liko įaugę į kraują, tačiau nei žinute, nei elektroniniu paštu jų nebesiunčiame.
Šiandien jau atrodo, kad daugelis įprato atsisakyti ne tik dabar jau su nostalgija menamų atvirukų, bet ir tų pačių, galbūt kartais ir „klišinių“ sveikinimo eilėraščių. Tapo įprasta draugams, kolegoms ar net giminėms tiesiog brūkštelėti paprastą „su šventėmis". Kartais nepasivarginama net ir kažko asmeniškai pasveikinti. Pakanka paspausti „like“ po žmogaus nuotrauka ar tiesiog peržiūrėti jo „Instagram" istoriją. Iš tiesų, realiuose mūsų gyvenimuose šventės tampa vis mažiau reikšmingos. Regis, visas kalėdinis pasiruošimas, džiugus laukimas, šv. Kūčių vakarienė ir šv. Kalėdų rytas - viskas persikelia į socialinių tinklų erdvę. Juk šventiniu laikotarpiu sekame beveik dieną ir naktį nenutrūkstamą nuotraukų ir vaizdo įrašų srautą. Mūsų draugai ir pažįstami perka dovanas, jas pakuoja, gamina šventinius patiekalus, šv. Kalėdų rytą - dovanas išpakuoja.
Juk šventinio stalo nuotrauka dabar jau beveik atstoja šventinį atviruką. Vietoje juokingo eilėraščio galime sekti kolegų, o gal visiškai nepažįstamų asmenų šventinę vakarienę ir jaustis it patys sėdėtume ten. O kur dar tradicinės fotografijos prie miesto ar namų eglių: vieni po egle sukviečia visą šeimą, kiti skuba įsiamžinti vieni, su poromis, su gyvūnais. Tokios nuotraukos tampa tiek priminimu apie save, tiek ir ne itin originaliu sveikinimu, taigi, vienu šūviu lyg ir nušaunami du zuikiai. Vis tik, negalime nepastebėti, kad tokia komunikacija socialinėje erdvėje tampa itin paviršutiniška.
Tikriausiai daugeliui dabar to ir pakanka. Na, o praėjus Kalėdoms žvelgiama ir į ateinančias šventes. Taigi, kiekviena šventė dabar nebegali būti nepaminėta ir socialinėje erdvėje. Gerai tai ar blogai, sprendžia jau kiekvienas sau. Vis tik, tikriausiai visi sutiksime, kad toks šventiškumas mus verčia tapti tikrais narcizais.
Krikštynų šventės ir originalūs atvirukai
Sveiki, jeigu jau taip atsitiko, kad Jūs čia užsukote, reiškia Jūs ieškote kažko neįprasto savo mažylio krikštynų proga. O galbūt Jūs esate atsakingi krikšto tėvai, kurie nori nustebinti vaikučio tėvus ir šventės svečius? Susipažinus su mano kūryba Jums taps aišku kaip tai galima padaryti. Kartu mes galėsime padaryti Jūsų krikštynų šventę spalvingesne, originalesne ir, aišku, viską, ką mes su Jumis padarysime, bus nuostabus prisiminimas - palikimas mažyliui ir Jums.
Krikštynų sveikinimai, krikštynų diplomai, įsakymai, pasižadėjimai, krikštukai bei krikšto knygos, taip pat nepamirškime gražiausias bei originaliausias dovanas krikštynų kaltininkams, naujagimėms ir kūdikiam, o kokia šventė bei dovanos, be originalių, vardinių saldainių popieriukų, ir aišku nepamirštam individualaus “buteliuko“. Visa tai, ir daug daugiau, Jūs galėsite rasti mano puslapyje.
Nepamirškite pasidalinti savo mažylių, savo krikšto vaikučių krikšto šventėmis. Perskaityta patirtis kitiems galėtų padėti pasirengti šiai prasmingai dienai, todėl laiškų (galima iliustruoti nuotraukomis) su Jūsų idėjoms, mintimis, pasakojimais lauksiu el. Ir jeigu Jums patiks ką perskaitysite, pamatysite, įsigysite, nepamirškite tai pakomentuoti, man tai yra labai svarbu.
Autorinis atvirukas su voku “Žaisminga iliuzija”. Tai buvo sukurta pagal profesionalios dailininkės Astos Keraitienės paveikslą padarant kopiją atviruko pavidalu. Atraskite menininkės tapytus originalius paveikslus, kuriais galite papildyti savo paveikslų kolekciją. Kuriant šį paveikslą, formų bei linijų žaisme susikūrė šie du personažai: angelas ir arkliukas. Mano kūryba - žmogui, kuris nukreipęs savo žvilgsnį paveikslų labirintais, surastų įkvepiantį, džiuginantį ar suteikiantį jėgų artimą sau simbolį, tos dienos nuotaikai ar sielos poreikiui patenkinti. Šis atvirukas - sumažinta mano didelių kūrinių, tuo pačiu ir svajonių, pajautimų, vaizduotės istorijų kopija.
PASIŪLYMAS SKUBANTIEMS. Kad atvirukas kuo greičiau pasiektų tą, kurį norite pasveikinti - išsirinkite patikusį atviruką, nurodykite norimus sveikinimo žodžius ir adresą, o mes užrašysime Jūsų sveikinimą ir išsiųsime. Nepamirškite tai įdėti į pirkinių krepšelį. Išsiuntimas. Paruošta siuntimui.
O dabar pristatau mamytės Nijolės pasakojimą apie pirmosios dukrytės krikštą.
Pirmasis svarbus darbelis
Pirmasis svarbus darbelis buvo - nertos krikšto suknutės rašto išsirinkimas ir užsakymas. Visai netikėtai suknutę nunerti man pasisiūlė draugė. Pati vis išsiveždama dukrytę į laukutį, sėdėdama ant suoliuko nėriau skrybėlaitę, gėlytes suknytės papuošimui ... Po to pradėjau galvoti kokius žaidimukus organizuosiu, kokios atributikos reikės, kaip turėtų atrodyti kvietimukai ... Kadangi pati nesu tokia jau super dailininkė, teko pajungti daug draugių į pagalbą, kurios visos man geranoriškai padėjo Labai daug idėjų pasisėmiau iš supermamyčių forumo.
Kvietimukus darėme suknytės formos. Svečiams pagaminome tokius kaip ženklelius rugiagėlės formos (pagal dukros varduką Rugilė) - viduriukas - dukros nuotraukytė, o kitoje pusėje tekstelis ,,Ačiū ..., kad atvyko į mano krikštynas”. Stalo kortelės buvo ružavų angeliukų formos - ant jų užklijuota po rugiagėlę. Nuo kavinės liustro ,,nuleidome” baltus angeliukus su gerųjų savybių užrašais ,,gerumas”, ,,tikėjimas”, ,,meilė”, ,,darštumas”, o sienas išpuošėme nuotraukyčių su spalvotais rėmeliais ,,debesėliais” pagal mėnesius.
Daug darbo teko įdėti renkant medžiagą laikraštukui, kurio norėjau nestandartinio ...Į laikraštuką įdėjau pirmąjį dienoraščio laišką, kai tik pasijutau nėščia ir paksutinįjį laišką prieš pat gimdymą ..., keiekvieno mėnesio pasiekimų aprašymus, nuotaikingą mergaitės laukimo ir atėjimo istoriją. Vieną puslapį paskyriau mūsų šeimos šventėms. Kitame įdėjome šypsnenėlių pilį, ir dar daug visokiausios info - iš laikraštuko gavosi visas žurnalas virš 20 psl Horoskopų ar auklėjimų instrukcijų kažkaip labai nesureikšminau, nes man tokie dalykai, kaip sakoma ,,ne prie dūšios”..
Žaidimų organizavimas
Žaidimus organizavome tradicinius - ,,būsima profesija”, svečių bei krikšto tėvelių pasižadėjimai. Profesijos žaidimą dariau su tam tikrais daikčiukais, prie kurių kiekvieno buvo pririšta kortelė, ant kurios reikėjo užrašyti su kokia profesija tas daiktas svečiui asocijuojasi (pvz gaubliukas - gidė, pieštukas - mokytoja, laistytuvukas - gėlininkė, telefoniukas - verslininkė, pinigėliai - bankininkė ir t.t.) .O ant pasižadėjimų kortelių jau buvau surašiusi įvairius darbelius, svečiams beliko tik ištraukti po dvi susegtas korteles ir pasirašyti, kas tai pasižada - dvi kortelės (su tokiu pačiu tekstu) todėl, kad viena lieka svečiui, o kitą surišę į tūtukę metėm į dekupažuotą butelį, kuris vėliau keliavo į kraičio skrynią ...
Rugilės medutis
Svečių pasižadėjimus užtvirtinome ,,Rugilės medučiu” (su degtine, cukraus pudra, kondensuotu pienu, kiaušinių tryniais ...), bet sakyčiau nelabai verta gaminti šį medutį, nes išeina du nemaži indeliai, o pas mus visi svečiai vos palaižė ant šaukštelio galo ir nebenorėjo daugiau kartoti, nors ir visi sakė, kad skanu ... O aš daugiau per prievartą ir nesiūliau ... kai ėjome krikšto tėvais, taip pat gaminau šį medutį ir taip nelabai jis susivalgė ... bet esu girdėjusi, kad kitur netgi dovanoja svečiams po stiklainiuką šio medučio ir visi labai skaniai sulaižo ... taip kad čia pagal nuotaiką ir skonį ...
Krikšto dovanos svečiams
Dovanų už pasižadėjimus tėveliai gavo taupyklę, į kurią rinks sveikatos lašelius ir laimės trupinėlius (ar kažką panašaus - jau nebepamenu) ir dar siuvinėtus rankšluosčius su dedikacija, kad nušluostytų mergaitei veidelį ne tik kai jis bus purvinas, bet ir nuo visų nelaimių, nesėkmių ir kad jie gaubtų mergaitę savo švelnumu tokiu, kaip šių rankšluostėlių). Seneliams buvo taip pat dovanų įrėminti pasižadėjimai - pasekti pasakas, išmokyti maldelių, nepykti, kai anūkėlė išravės gėlytes, sutaisyti sugedusius žaisliukus, iškepti pyragėlių, išvirti uogienės, pasiimti prižiūrėti ir t.t.
Dar buvau paruošusi žaidimą ,,arti tiesos” su klausimais iš dukrytės gyvenimo ir būčiau leidusi spėti atsakymą per 3 kartus, ir kas arčiausiai tiesos, tam specialus prizas juokingu pavadinimu (muzikinis centras - barškutis, žieminiai aulinukai - vilnonės kojinytės, apatinis trikotažas - sauskelnės ir t.t.) , deja, bet mūsų svečiai nelabai buvo nusiteikę žaisti ir jau antrojo žaidimo metu išgirdau reakciją ,,ir vėl reikės rašyti ...”, - nors ten reikėjo tik pasirašyti savo vardą ... taip kad žaidimo ,,arti tiesos”, nei nepradėjau, nes jaučiau, kad nelabai bus kam įdomu ir jau visi buvo pakrikę ...
O į dėžę dėjau pirmąjį šliaužtuką, soskytę, buteliuką, pirmo numerio pampersiuką (aišku tuščią ), sveikinimus, suknytę, kepurytę, kojinytes, per mano pačios krikštynas gautą dovanų lėlytę ...Į kraičio dėžę taip pat paruošiau siuvinėtus maišelius su kruopom, pinigėliais, muiliuku, angeliuku, kurie taip pat turi savo reikšmę ir prasmę. Į šią dėžę dar bandysim įtalpinti segtuvėlį, kuris kol kas stovi lentynoje ir yra povaliukais kaupiamas jo turinys ,,Rugilės prisiminimai” - čia dedu dienoraščius, įdėjau kopijuotą straipsniuką apie mus, vėliau įdėsiu pirmąjį piešinuką, pažymių knuygelę, gal būt kokius padovanojimus ar pan. Dar paruošiau senoviškų nuotraukų fotoalbumą, pradedant proprosenelių foto ir baigiant mūsų su tėveliu povedybiniu gyvenimu iki atsirandant dukrytei ... Kur tik buvo įmanoma surašiau komentarus, senelių vedybų metus ... Manau šis albumas turėtų būti kaip relikvija iš kartos į kartą, aišku, jei dukra vertins tai kaip vertybę ...
Eileraštis ,,Kol dar nebuvau mama”
Pamiršau paminėti, kad pradžioje šventės paskaičiau eilėraštuką apie krikštą (tik kiek vėliau po krikštynų radau superinį eilėraštuką tinkantį labai būtent susilaukus pirmojo vaikelio ,,Kol dar nebuvau mama” (paieškoję interneto platybėse tikrai rasit, įvedę pavadinimą) ir dar turėjau savos kūrybos eilėraštį apie 12 metų lauktą pavasarį, bet.. pasikuklinau jį paskaityti ir ko gero būčiau apsiverkusi beskaitydama ...
Šventės pradžioj
Dar kalbant apie oficialiąją dalį (čia pradžioje šventės) skaičiau padėkos žodžius krikšto tėveliams, seneliams neskaičiau jokių žodžių apart įsakymų ir ... kadangi krikšto tėveliai nieko nebuvo pasiruošę, netgi krikšto dukros vardu, tai aš pati paskaičiau padėkos žodžius tėveliui ir įteikiau jam dovanytę - taupyklę su dedikacija ,,kaupti laimės trupinėlius” , o jis man įteikė kalendorių su dukrytės foto (na, pati aš jį suorganizavau ... ), kad man laikas neprailgtų su dukrele namuose ... Taip pat padėkojau savais žodžiais svečiams už tai, kad atvyko į mūsų šventę ir jie gavo dovanų po ,,torčiuko” gabaliuką - popierinės trikampės dėželės su užrašu ,,Rugilės lauktuvės” dėželėse vyrams melsvi angeliukai, moterims - ružavi ir po saldainiuką su dukrytės foto.
Svečių reakcija
Deja, pas mus buvo ne ta liaudis, kurie susidomėję žiūrėtų skaidres ar klausytųsi skaitomų žodžių ... kai pažiūrėjau filmuotą medžiagą, ką veikia svečiai, kai skaitau jiems taip ilgai su meile ir atsidėjimu rinktus žodžius, tai .... gaila darosi savo per naktis įdėto darbo ... Spalvota ir nepamirštama krikštynų šventė, tai mano darbo tikslas! Bus ką atsiminti ...
Kūmai
Kūmai buvo pasiruošę tik lauktuves senoviškam, tradiciniam kūmų spaudimui ir nupirko krikšto skraistę bei žvakę, na ir aišku dovanėlę ... nors kūmą prieš krikštynas supažindinau su scenarijum - maniau, gal perims kokią užduotėlę, bet ...
Krikštynų aprašymas
O svarbiausio dalyko tai ir neaprašiau - pačio krikšto. Žodžius, kuriuos reikės mums atsakyti, kunigas buvo davęs kai dar užsisakinėjome krikštą. O išėję iš bažnyčios išdalinome po baltą balioną kiekvienai šeimai (jaunesniems svečiams buvome liepę atsinešti patiems) ir reikėjo surašyti iš svečių pirmųjų vardo raidžių palinkėjimus dukrytei: pvz: Rasa - ramybės, Nijolė - nuoširdumo ir t.t.
Mūsų šventė
Tai tad tokia buvo mūsų šventė .... kas gyrė, kas patylėjo, kai kam ko gero atrodė, kad norėjau pasirodyti, bet šventė - mums, mūsų šeimai, mūsų dukrai prisiminimui iš foto bei filmuotos medžiagos ... Ir aš, pvz būdama katalikė, nelabai norėčiau teigti, jog šią šventę reikia organizuoti tuomet, kai jau vaikas paaugęs, kad prisimintų, pats pasidžiaugtų .... jei krikštinam kaip tikri krikščionys, tuomet reikia kuo anksčiau - jau ir mes nuo kunigo gavome barti, kad krikštiname per vėlai (7 mėn.), ... Taip kad pagalvokime, ar krikštinam dėl pačios šventės ar dėl to, kad atlikti tikrąją krikščioniškąją pareigą ...
Patys buvom krikšto tėvai
Po kelių savaičių ėjom patys krikšto tėvais - tai pasiruošiau gan greitai, nes jau turėjau patirties ir labai gražiai visus darbelius pasidalinome su krikštukės mamyte per pusę - tai vienas malonumas ... ir man šios krikštynos netgi buvo mielesnės nei savo, nes svečiai taip noriai viską darė ir tiesiog laukė, o kas dar bus ...
Krikštynų atributika
Na, aš čia gal atrodys, kad labai daug ,,prisigyriau” ir prirašiau ... Tiesiog visko daug ruoštasi, bet viskas taip greitai prabėga - tiesiog akimirskiu ... Ir atrodo visko neperdaugiausiai ... O kažkaip atrodo norisi skirti dėmesį ir krikšto tėveliams, ir seneliams, ir krikštukei .... ir aišku, kas be ko svečiams .... Juk susirinkome į tokią vaikišką šventę ne vien tik pasėdėti, pasibėdoti ir kaip liaudiškai sakoma ,,prisigerti” ... O, beje, esu skaičiusi krikštynų scenarijų, kur daug daugiau visokių žadimų - visi viską daro su entuziazmu, užsidegimu, su baltais rūbais žaidžia lauko žaidimus ... vat tokių svečių visiems ir linkiu tuomet nenueis jūsų visas darbas veltui ... ir dar linkiu išsirinkti tokius krikšto tėvelius, kad jums patiems reikėtų kuo mažiau ruoštis, o jūs tik sau džiaugtumėtės savo vaikelio švente bei krikšto tėvelių daromomis staigmenomis ...
tags: #atviruku #paveiksliukai #susilaukus
