Nėštumo pabaigoje vaisiaus padėtis gimdoje tampa itin svarbiu veiksniu, turinčiu įtakos gimdymo eigai ir saugumui. Nors ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu vaisius aktyviai juda ir keičia savo poziciją, vėlesnėse savaitėse jis dažniausiai apsistato galva žemyn, pasiruošdamas gimti. Tačiau pasitaiko atvejų, kai vaisius užima nepalankią padėtį, pavyzdžiui, sėdimąją, skersinę ar įstrižinę. Šios situacijos gali komplikuoti gimdymą ir reikalauti specialių medicininių intervencijų.

Pagrindinės vaisiaus padėties gimdoje apibrėžimai yra šie:

• Padėtis (situs): tai vaisiaus ašies santykis su nėščiosios kūno ašimi. Dažniausia ir normali yra išilginė padėtis (situs longitudinalis), kai vaisiaus ir motinos kūno ašys sutampa. Retais atvejais (apie 0,5 proc.) pasitaiko skersinė padėtis (situs transversus), kai vaisiaus ašis kerta motinos ašį 90 laipsnių kampu, arba įstrižinė padėtis (situs obliquus), kai kampas yra mažesnis nei 45 laipsniai.
• Pozicija (positio): tai vaisiaus nugaros nuokrypis į gimdos šoną. Skiriama kairioji (pirmoji) pozicija, kai nugara pasukta į kairįjį gimdos šoną, ir dešinioji (antroji) pozicija, kai nugara pasukta į dešinįjį gimdos šoną.
• Vaizdas (aspectus): rodo vaisiaus nugaros pasisukimą į priekį (dorsoanterior), atgal (dorsoposterior), į viršų (dorsosuperior) arba į apačią (dorsoinferior). Normaliam gimdymui palankiausias yra priekinis vaisiaus vaizdas.
• Pirmeiga (praesentatio): tai vaisiaus kūno dalis, esanti žemiausiai virš gimdymo kanalo. Dažniausia ir normali yra galvos pirmeiga (praesentatio capitis), kai gimsta vaisiaus galva. Jei galva yra pakaušinėje pirmeigoje, gimdymas paprastai vyksta sklandžiai. Kitos galvos pirmeigos (viršugalvio, kaktos, veido) pasitaiko retai (apie 1 proc. atvejų) ir gali komplikuoti gimdymą.

Sėdmeninė pirmeiga (praesentatio clunium), kai pirmauja vaisiaus sėdmenys ar kojos, pasitaiko maždaug 3 proc. atvejų nėštumo pabaigoje. Ji gali būti kelių variantų:

• Tikroji sėdmenų pirmeiga: vaisiaus kojos sulenktos per klubų sąnarius ir ištiestos išilgai kūno į viršų.
• Mišrioji sėdmenų pirmeiga: vaisiaus kojos sulenktos per klubų ir kelių sąnarius, kartu su sėdmenimis pirmauja ir pėdos.
• Kelių pirmeiga (praesentatio genu).
• Kojų pirmeiga (praesentatio pedes).

Dažniausia sėdmeninės pirmeigos priežastis yra atsitiktinumas, tačiau gali įtakoti ir kiti veiksniai: per didelis ar per mažas vaisiaus vandenų kiekis, placentos pirmeiga, daugiavaisis nėštumas, gimdos anomalijos (pvz., miomos, randai, dviragė gimda), siauras moters dubuo, silpnesni gimdos raumenys (daug kartų gimdžiusioms moterims), trumpa virkštelė ar gimdymas prieš laiką.

Nors daugelis naujagimių, gimusių sėdmenine pirmeiga, yra sveiki, šis vaisiaus išsidėstymas gali padidinti gimdymo komplikacijų riziką. Todėl svarbu laiku nustatyti vaisiaus padėtį ir pasirinkti tinkamiausią gimdymo taktiką.

Vaisiaus padėties nustatymas

Gydytojas vaisiaus padėtį gimdoje vertina nuo 36 nėštumo savaitės. Tai atliekama keliais būdais:

• Apčiuopa (palpacija): gydytojas išoriškai liesdamas nėščiosios pilvą ir švelniai paspausdamas tam tikrose vietose, vertina vaisiaus dydį, formą, jo galvos ir sėdmenų padėtį.
• Vaisiaus širdies tonų klausymasis: skirtingose vietose girdimi širdies tonai gali padėti nustatyti vaisiaus poziciją.
• Ultragarsinis tyrimas: tai tiksliausias vaisiaus padėties, pozicijos, pirmeigos ir vaisiaus vandenų kiekio nustatymo metodas.
• Makštinis tyrimas: atliekamas apčiuopiant vaisiaus sėdmenis ar pėdas, jei jos yra gimdymo takuose.

Vaisiaus padėtis gimdoje gali keistis net prasidėjus gimdymui, ypač jei vaisius yra mažas arba yra daug vaisiaus vandenų. Tačiau nuo 34-36 nėštumo savaitės vaisiaus padėtis paprastai tampa stabili.

Išorinis vaisiaus apgręžimas (IVA)

Kai vaisius yra sėdimojoje ar kitoje nepalankioje padėtyje, gali būti taikomas išorinis vaisiaus apgręžimas (IVA). Ši procedūra paprastai atliekama po 36-37 nėštumo savaitės, planine tvarka, tačiau prireikus gali būti atliekama ir prasidėjus gimdymui. IVA tikslas - švelniai spaudžiant pilvą, padėti vaisiui apsiversti į galvos pirmeigą, taip suteikiant galimybę gimdyti natūraliu būdu.

Eiga ir svarbūs aspektai:**

• Prieš procedūrą atliekamas ultragarsinis tyrimas, įvertinamas vaisiaus vandenų kiekis, placentos vieta, vaisiaus padėtis ir patvirtinama pirmeiga. Taip pat atliekama kardiotokografija (KTG) ir nepertraukiamas stebėjimas (NST).
• Gali būti skiriami tokolitikai (medikamentai, atpalaiduojantys gimdos raumenis), kad būtų lengviau atlikti procedūrą, tačiau ji gali būti atliekama ir be jų.
• Pacientė guli ant nugaros, kojos šiek tiek sulenktos per kelius. Gydytojas viena ranka suima vaisiaus sėdmenis per pilvo sieną, kita - vaisiaus galvą. Sėdmenys stumiami link gimdos dugno, o galva - link dubens.
• Bandymas apversti vaisių trunka iki 5 minučių. Jei nepavyksta, moteris ilsisi ant šono 2 minutes, po to bandoma dar kartą (iš viso iki 4 bandymų).
• Procedūra nutraukiama, jei moteriai sukelia didelį diskomfortą, nepavyksta po 4 bandymų, registruojama abejotina KTG arba padidėja gimdos tonusas.
• Jei moters Rh D kraujo grupė neigiama, po procedūros skiriamas anti-D imunoglobulinas.
• KTG ir NST registruojama iškart po IVA ir po 2 valandų.

IVA sėkmingai pavyksta maždaug 60 proc. moterų. Teigiamų rezultatų tikimybę didina medikamentinis gimdos raumenų atpalaidavimas. Procedūra paprastai yra saugi ir nesukelia priešlaikinio gimdymo, tačiau labai retais atvejais (apie 0,5 proc.) gali prireikti skubios cezario pjūvio operacijos dėl kraujavimo ar sutrikusio vaisiaus širdies ritmo. Todėl IVA visada atliekamas gydymo įstaigoje, kurioje galima atlikti skubią cezario pjūvio operaciją.

IVA neatliekamas, jei:

• Reikia atlikti cezario pjūvio operaciją dėl kitų priežasčių.
• Pastaruoju metu (7 dienas) kraujavo iš makšties.
• Vaisiaus širdies ritmas nėra normalus.
• Nutekėjo vandenys dar iki procedūros.
• Yra daugiavaisis nėštumas (išskyrus prieš gimstant paskutiniam naujagimiui).

Gimdymo būdai esant vaisiaus sėdmenų pirmeigai

Esant vaisiaus sėdmenų pirmeigai, gydytojas akušeris-ginekologas gali rekomenduoti vieną iš dviejų gimdymo būdų:

• Cezario pjūvio operacija: Tai chirurginis metodas, kuris šiuo atveju yra santykinai saugiausias. Nors pati operacija yra rizikingesnė nei gimdymas natūraliu būdu, ji leidžia išvengti galimų komplikacijų, susijusių su sėdmenine pirmeiga.
• Gimdymas natūraliu būdu: Šis būdas yra įmanomas, tačiau reikalauja kvalifikuoto gydytojo priežiūros, galimybės atlikti skubią cezario pjūvio operaciją ir neturi jokių aiškių požymių, rodančių, kad natūralus gimdymas būtų rizikingas.

Gydytojas nerekomenduos gimdyti natūraliai esant sėdyninei vaisiaus pirmeigai, jei:

• Vaisiaus yra kojų pirmeiga.
• Vaisius yra sunkesnis nei 3500 g.
• Yra tam tikra vaisiaus galvos padėtis (pvz., labai atlošta).
• Moteriai anksčiau buvo atlikta cezario pjūvio operacija.
• Moters dubuo yra per siauras.
• Žemai prisitvirtinusi placenta.
• Moters kraujospūdis labai padidėjęs arba yra preeklampsija.

Jei moteris gimdo natūraliu būdu, vaisiaus širdies ritmas nuolat stebimas specialiu aparatu. Tam tikrais atvejais gali būti atlikta skubi cezario pjūvio operacija. Labai retais atvejais, siekiant padėti kūdikiui gimti, gali būti panaudotos akušerinės replės, ypač jei vaisiaus galva išlenda vėliausiai ir jai reikalinga pagalba.

Gydytojas neonatologas dalyvauja gimdymo metu, kad apžiūrėtų naujagimį. Po gimdymo natūraliu būdu atidžiai apžiūrima tarpvietė, esant reikalui, susiuvami plyšimai.

Vaisiaus padėties įtaka gimdymo eigai

Netaisyklinga vaisiaus padėtis ar pirmeiga gali sukelti patologinį gimdymą, kuris yra susijęs su reprodukcinės sistemos, ypač gimdos ir dubens struktūrų, ypatumais. Gimdos forma ir dydis, dubens forma ir dydis gali turėti didelės įtakos, nes netaisyklinga padėtis gali apsunkinti natūralų gimdymą.

Dėl netaisyklingos vaisiaus padėties gimdymas gali užtrukti ilgiau, padidėti skausmas, atsirasti traumų motinai ir kūdikiui, o kartais net prireikti skubios cezario operacijos. Nėštumo pradžioje vaisius gali būti įsitaisęs aukštyn galva, tačiau iki 36 nėštumo savaitės dažniausiai apsiverčia galva žemyn.

Jei vaisius lieka netaisyklingoje padėtyje, gydytojai gali rekomenduoti specialias pozicijas ar pratimus, siekiant paskatinti vaisiaus judėjimą ir apsivertimą. Vienas iš tokių pratimų yra gulėjimas ant šono ir vertimasis nuo vieno šono ant kito kas 5-10 minučių, taip pat "katės" poza, kai moteris atsiremia į grindis alkūnėmis ir išsilenkia. Šie pratimai ne visada veiksmingi, tačiau gali padidinti tikimybę, kad vaikelis apsivers.

Taikomi įvairūs metodai, siekiant padėti vaisiui apsiversti. Vienas iš jų yra vidinis vaisiaus galvos pasukimas, kurį atlieka gydytojas akušeris-ginekologas. Taip pat gali būti taikoma pozicinė terapija, kuomet moteris yra tam tikrose pozose, kurios skatina vaisiaus judėjimą ir apsivertimą.

Nors vaisiaus padėtis gimdoje nėštumo pradžioje nėra kritinė, ji tampa itin svarbi artėjant gimdymui. Tinkama vaisiaus padėtis užtikrina saugesnį ir sklandesnį gimdymą, sumažina komplikacijų riziką tiek motinai, tiek kūdikiui.

Apibendrinant, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:**

• Vaisiaus padėtis gimdoje keičiasi nėštumo metu, tačiau nuo 36 savaitės ji tampa stabili.
• Sėdmeninė, skersinė ar įstrižinė pirmeiga gali komplikuoti gimdymą.
• Išorinis vaisiaus apgręžimas (IVA) gali padėti vaisiui apsiversti į galvos pirmeigą.
• Esant sėdmeninei pirmeigai, dažniausiai rekomenduojama cezario pjūvio operacija, tačiau galimas ir natūralus gimdymas tam tikromis sąlygomis.
• Reguliarus medicininis stebėjimas ir bendradarbiavimas su gydytoju yra būtini, siekiant užtikrinti saugų gimdymą.

tags: #galvos #padetis #gimdymo #metu

• Kaip vertinti vaiko ūgį ir svorį
• "Ąžuoliukas" Šilutėje
• Pirmosios savaitės su naujagimiu
• Kaip sukurti gimtadienio atviruką 10-mečiui
• Darželio „Žemuogiu Pievele“ ugdymo kokybės apžvalga