Kūdikio galvos apsauga nuo traumų yra ypač svarbi, nes jų smegenys ir kaulai yra itin jautrūs ir pažeidžiami. Nors kartais traumos gali atrodyti nekaltai, jos gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai ir raidai.
Sukrėsto vaiko sindromas: pavojai ir pasekmės
Sukrėsto vaiko sindromas yra viena iš sunkiausių traumų, kurią gali patirti kūdikis. Šis sindromas dažniausiai atsiranda, kai suaugusieji stipriai purto vaiką, ypač pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus ir kraujo išsiliejimus.
Kas atsitinka vaiko galvytėje, jei jį stipriai supurtome?
- Stipriai kratant vaiką, galva atlieka „botaninį“ judesį.
- Pažeidimų atsiranda todėl, kad kūdikių galva santykinai didelė, o kaklo raumenys silpni, didelis skysčio kiekis smegenyse, platesnis povoratinklinis tarpas.
- Botaninio judesio metu smegenys tiesiog sukrečiamos - sumušamos į vidinį kaukolės paviršių.
- Trauma būna sunkesnė, kai papurtytas vaikas staiga metamas į lovytę ar į kitą daiktą (dėl stiprios stabdymo jėgos veikimo).
- Tokio purtymo metu gali išsilieti kraujas ir į akių tinklainę.
- Nuo purtymo gali lūžti ar išnirti kaklo ir ilgieji galūnių kaulai, kurie dar yra silpni, ploni, o raumenys per menki, kad apsaugotų.
- Gali būti pažeisti ir pilvo organai - jie plyšta ar kraujuoja.
Sukrėsto vaiko sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas (pažeidimas - hematomos), kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžimai. Vaikai paprastai neturi išorinių galvos traumai būdingų požymių.
Prieš porą metų Klaipėdoje mirė dviejų mėnesių berniukas. Medikai nustatė, kad mirties priežastis - sukrėsto vaiko sindromas. Kūdikiai labai jautrūs - purtymas labai pavojingas ne tik jų sveikatai, bet ir gyvybei.
Kaip atpažinti sukrėsto vaiko sindromą?
Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, atsisakyti valgyti. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvyksta be sąmonės, gali mirti. Vėliau vaikai atsilieka psichomotoriškai: vėliau pradeda sėdėti, kalbėti, gali prarasti klausą.
Tokių traumų atvejais tėvai dažniausiai slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausiai sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Dėl to gydytojas įtaria ir tiria vaikutį dėl visai kitų ligų ir jų priežasčių, o išryškėjus sunkiems sutrikimams vaikui padėti gali būti jau neįmanoma - per vėlu.
Blogiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Sunkesniais atvejais išsivysto traukuliai, sąmonės netekimas, alpimas, gali sutrikti kalba, judesiai, o sunkiausiu atveju gali trikti kvėpavimas, širdies veikla ir vaikutis gali mirti.
Kaip gydytojai diagnozuoja sukrėsto vaiko sindromą?
Apie šį sindromą reikia pagalvoti tada, kai nėra aiškios traumos priežastys, o pasireiškia galvos traumai būdingi neurologiniai simptomai. Labai svarbu tirti vaikų akis. Akies tinklainėje kraujosruvų pasitaiko iki 80 proc., po to gali susilpnėti rega, vaikutis gali ir visai apakti.
Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtinama kompiuterinė tomografija. Tiksliausiai diagnozuoti smegenų pažeidimą ir subdurinę hematomą galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Diagnozuoti kaulų lūžimams reikia atlikti viso vaiko rentgenogramą. Dažnai pasitaiko sulaužytų šonkaulių, spiralinės stuburo slankstelių ataugų, būna sulūžęs krūtinkaulis, mentės.
Ką turėtų žinoti tėvai?
Sukrėsto vaiko sindromas - viena iš fizinio smurto prieš vaikus pasekmių, kai dėl tėvų ar kitų aplinkinių nesusivaldymo, nekantrumo, suaugusių tarpusavio problemų ar alkoholizmo nukenčia vaikas. Bet iš tiesų - kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti jų atžalai.
Vaiko lavinimas, ugdymas, grūdinimas turi atitikti jo amžių ir būti saugus, švelnus ir palaipsnis. Jei Jūsų vaikas patyrė aprašytą traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami supurtymo galimybės, kadangi Jūsų delsimas ar priežasties slėpimas gali tapti net vaiko mirties priežastis. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą arba Jus nuraminti, jei Jūsų įtarimai nepasitvirtintų. Nebūkite abejingi, jei matote ar įtariate smurtą prieš vaiką savo kaimynystėje - galbūt Jūs esate vieninteliai, galintys padėti šalia gyvenančiam ir savų tėvų ar globėjų smurtą patiriančiam vaikui.
Kaip elgtis gimus kūdikiui?
Kitokios kūdikių traumos
Net ir patys mažiausieji patiria traumų krisdami. Visos kūdikių traumos skirstomos į tyčines ir netyčines, t. y. nesunkių. Šios dažniausiai nebūna labai sunkios. Tačiau kartais vaikai patiria didesnę traumą, pavyzdžiui, iškrinta iš lovytės, rankų, iš vežimėlio, automobilinės kėdutės ir nuo vystymo stalo. Nors tėveliai sako, kad vaikas tik iškrito iš lovytės, kartais tai gali sukelti rimtų pasekmių raidai, klausai ar regai.
Kaip suprasti, kad tikrai reikia kviesti medikus?
- Vaiko prarastas sąmonės.
- Vaiko stiprus galvos skausmas ar didelis jautrumas lietimui.
- Vaikas vemia daugiau nei du kartus.
- Vaiko traukuliai.
- Vaiko sunkiai atpažįstama aplinka, jis blogai susigaudyti aplinkoje, elgtis kitaip nei visada, ilgai miegoti.
- Jei vaikas nukrito nuo didelio aukščio (pvz., nukrito nuo laiptų, iškrito pro turėklų (laiptų) tarpą).
Verkiantis vaikas visada būna sąmoningas. Svarbus ir potrauminis laikotarpis. Jei vaikas po traumos ilgai miega arba jam sunku pabusti, tai gali būti rimtos traumos požymis. Aišku, sunkiai traumai būdingi ir traukuliai.
Pagalbos žingsneliai po traumos
- Ramybė. Nuraminkite vaiką, antraip jis dar labiau verks ir sudirgs. Paimkite jį ant rankų ir nuraminkite. Jokiu būdu nekratykite ir nesupkite.
- Šaltas kompresas. Užgautą vietą šaldykite.
Po lengvos traumos nereikia skubėti į ligoninę. Tačiau jei yra atvira žaizda, kurią reikia siūti, ar stiprus galvos skausmas, būtina važiuoti į ligoninę.
Tiesa ar mitas?
- Maži vaikai dažniausiai susižeidžia galvytę. Tiesa. Net 97 proc. kūdikių ir mažų vaikų traumų yra galvos traumos.
- Galvos trauma pavojingiausia, kol nesuaugęs didysis ir mažasis momenėlis. Mitas. Didysis momenėlis yra minkštas ir gali šiek tiek paminkštinti galvos smegenis, tačiau jo suaugimas nereiškia, kad galvos trauma tampa mažiau pavojinga.
- Nuo kritimo iš nedidelio aukščio (pvz., iš lovytės) vaikas negali patirti rimtos galvos traumos. Mitas. Kūdikio galvos dydis ir kaklo raumenų silpnumas daro jį pažeidžiamu net ir kritus iš nedidelio aukščio.
Kūdikio galvytės laikymas ir priežiūra
Vaiko gimimas - didžiulė šventė šeimoje. Tačiau, ką daryti, jeigu pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius aptemdo nerimas dėl galvytės nelaikymo? Kiekvieno gimusio vaiko vystymosi (judesių) raida yra individuali. Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Tai signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo.
Esant šioms problemoms galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Rekomenduojama tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą, kuris atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą.
Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik vengiant bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Svarbu subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis.
Kaip užtikrinti subalansuotą spaudimą?
- Švelniai pakreipkite kūdikio galvą į kairę arba dešinę pusę kiekvieną kartą guldydami į lovelę.
- Keiskite savo kūdikio padėtį lovelėje, migdykite jį ant įvairių šonų.
- Jeigu kūdikis atsiverčia atgal ant nugaros, galite pakišti susuktą rankšluostį po šonu.
- Naudokite Mimos pagalves, kurios specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros.
- Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės.
- Kūdikio guldymas ant pilvuko reikalingas ne tik tam, kad kūdikis išmoktų laikyti galvytę. Paguldytas ant pilvuko kūdikis stiprina krūtinės ir kaklo raumenis.
- Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį.
Prisiminkite, kad vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina.
