Nėštumo testo atlikimas moterims dažniausiai kelia stresą. Vienoms todėl, kad nori pastoti, kitoms dėl to, jog nenori. Kad ir kurio rezultato laukiate, ankstyvas nėštumo testas gali būti puikus būdas išsklaidyti nežinią.

Pagrindiniai nėštumo požymiai

Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų. Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Bet visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje.

Kiaušinėlio įsitvirtinimas gali sukelti panašius pojūčius, kaip ir priešmenstruaciniai spazmai. Dėl nėštumo kūnas išskiria vis daugiau estrogeno ir progesterono. Jūsų kūnas ruošiasi kūdikio išnešiojimui, todėl padidėjęs kraujo tekėjimas gali sukelti jautrumą krūtyse. Kitų simptomų, tokių kaip krūtinės maudimas, gali signalizuoti apie nėštumą. Per artimiausias savaites, dėl didėjančio HCG hormonų kiekio šie simptomai gali stiprėti.

Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego.

Be to, nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių. Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo.

Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.

Kada reikėtų atlikti nėštumo testą?

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Dėl tiksliausių rezultatų, testą geriausia atlikti tada, kai vėluoja mėnesinės. Jeigu nenorite ilgai laukti, nuo paskutinių nesaugių lytinių santykių turi būti praėję savaitė arba dvi. Jeigu kruopščiai nesekate mėnesinių reguliarumo, gali būti sudėtinga nuspręsti, ar jos vėluoja. Geriausias laikas atlikti nėštumo testą - mėnesinėms vėluojant. Testą atlikite pirmojo šlapinimosi ryte metu.

O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 dienas iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

Testą geriausia atlikti ryte negėrus skysčių, kai hormono koncentracija šlapime būna didžiausia. Daugumą testų rekomenduojama atlikti praėjus savaitei nuo tos dienos, kai turėjo prasidėti mėnesinės, tačiau galima darytis jau sekančią dieną po vėluojančių mėnesinių. Jei testą atliksi per anksti, jis gali parodyti klaidingą neigiamą rezultatą, kadangi hormono koncentracija paprastai dar būna per maža.

Ankstyvojoje nėštumo stadijoje antrasis brūkšnelis gali būti neryškus, tačiau tai nereiškia, jog nesate nėščia. Tokiu atveju praėjus keletui dienų atlikite pakartotinį testą ir įsitikinkite. Tačiau galima nusipirkti ir tokių nėštumo testų, kurie atliekami likus kelioms dienoms iki ciklo pradžios. Jie parodo net labai ankstyvą nėštumą.

Kaip veikia nėštumo testai?

Ėmė kažkas ir išrado tokį dalyką, kaip nėštumo testas :) Tačiau kalbant apie juos dažnai moteriai iškyla daugybė klausimų. Kokiu principu veikia neštumo testai? Nėštumo testas - tai mėginys nustatyti žmogaus chorioninį gonadotropiną (HCG) moters šlapime. Šio hormono kiekis nėštumo metu didėja nuo 0 - 100 000mIU/ml ir daugiau. Jei šio hormono koncentracija viršija daugiau 10 mIu/ml, tai juostelė nusidažo raudonai. Šio mėginio tikslumas siekia 99 procentus.

Nėštumo testai šlapime ar kraujyje aptinka hormoną, vadinamą žmogaus chorioniniu gonadotropinu (hCG). Kūnas gamina hCG, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Tai įvyksta praėjus maždaug šešioms dienoms po apvaisinimo. Hormonas vis tiek išsiskiria, jei apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina už gimdos ribų arba prie gimdos gleivinės. Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG) matuojamas nėštumo testuose, siekiant patvirtinti nėštumą.

Didžiausia HCG hormono koncentracija šlapime būna ryte, todėl geriausia nėštumo testą atlikti ryte. Bet galima testą atlikti bet kuriuo paros metu, tik rekomenduojama iki testo atlikimo apie 3 - 4 valandas negerti skysčių. Kaip minėjau, nėštumo testo tikslumas 99 proc. Nėštumo testas gali būti klaidingai neigiamas, jei yra atliekamas per anksti, arba yra pasibaigęs nėštumo testo galiojimo laikas.

Net jei brūkšnelis neryškus (vadinamasis „nėštumo testo vaiduoklis“), yra labai didelė tikimybė, kad pastojote. Įprastai tam, kad buitinis nėštumo testas būtų teigiamas, kūnas turi pagaminti didelį nėštumo hormono kiekį. Kad įsitikintumėte, padarykite dar vieną testą po dviejų ar trijų dienų. Jei pastojote, juostelė turėtų būti ryškesnė.

Nėštumo testas gali parodyti tiek negimdinį nėštumą, tiek nėštumą, kuris vystosi gimdoje. Vieno ir kito nėštumo metu yra gaminamas žmogaus chorioninis gonadotropinas.

Kaip atlikti nėštumo testą su druska?

Jums reikės vieno ar dviejų šaukštų druskos, pirmo rytinio šlapimo ir nedidelio puodelio, geriausia - perregimo. Įberkite druskos į puodelį. Užpilkite ant druskos šlapimo ir laukite, ar nepasimatys kokių nors pokyčių. Jei šlapimas pasidarys pieno konsistencijos, gali būti, kad esate nėščia.

Šio testo šalininkai tiki, kad hCG hormonas, sąveikaudamas su druska, pakeičia struktūrą, sušoka. Tačiau moksliškai kol kas nepaaiškinta, kaip druska reaguoja su hCG hormonu. Nėštumo testas su druska nėra nei tikslus, nei patikimas, kaip ir bet koks tokio pobūdžio „naminis“ testas. Jis moksliškai nepatvirtintas, nėra medicininių jo tyrimų. Galimi tik du šio testo rezultatai, ir yra 50 proc. tikimybė, kad būsite teisi. Manoma, kad patikimiausias rezultatas bus, naudojant šiam testui rytinį šlapimą. (Nepamirškite, kad nėštumo testas su druska - tik teorija. Atlikite vaistinėje pirktą nėštumo testą arba eikite išsitirti į kliniką).

Teigiama, kad ant druskos užpylus šlapimo ir skysčiui tapus pieno ar net varškės konsistencijos, galima spręsti, kad moteris nėščia. Jei jokių šlapimo pokyčių nesimato, veikiausiai nėra nėštumo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasiruošti. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.

Pirmasis vizitas pas gydytoją

Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:

• Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
• Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
• Nustatoma numatoma gimdymo data.
• Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.

Kokius papildus naudinga vartoti nėštumo metu?

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikiamų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.

Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.

Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymui. Omega-3 riebalų rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus.

Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

tags: #kaip #elgtis #su #nestumo #testu

• Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
• Pokyčiai antrame nėštumo trimestre
• Kremai nuo strijų nėštumo metu
• Kūdikių žaislai
• Vilkiukų vystymasis