Giedrė Kilčiauskienė, gimusi 1979 m. kovo 6 d. Vilniuje, yra viena ryškiausių ir universaliausių Lietuvos dainininkių, kompozitorių, dainų autorių ir pedagogių.
Muzikinės karjeros pradžia ir proveržis
Muzikinį kelią Giedrė pradėjo nuo septynerių metų, mokydamasi muzikos mokykloje, vėliau - B. Dvariono muzikos mokykloje ir J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje. Jau būdama šešiolikos, ji aktyviai dalyvavo Vilniaus pogrindžio scenoje. 1995 m. Giedrė tapo alternatyvaus roko grupės „Dogbones“ vokaliste, su kuria įdainavo pirmąjį albumą „323“. Vėliau, 1997 m., ji išbandė jėgas pankroko grupėje „Sumerland“. Tikrasis proveržis įvyko 1998 m., kai Giedrė prisijungė prie elektroninės ir alternatyvios muzikos grupės „Empti“.
Būtent su Giedrės prisijungimu kolektyvas susilaukė didžiausio dėmesio. 1999 m. įrašytas ir išleistas albumas „Estrada“ buvo itin populiarus ir, anot muzikologų, pelnė lietuviškos muzikos šedevro reputaciją. Hitai, tokie kaip „Gera mylėtis“, ir albumas „Estrada“ visiems laikams pakeitė Lietuvos popmuzikos ir elektronikos veidą. Nors po greito antrojo albumo pasirodymo grupė iširo, o vėliau surengė keletą sugrįžimo koncertų, jų dainos iki šiol yra laikomos vienais svarbiausių lietuviškos elektroninės muzikos pavyzdžių.
Žanrų laisvė ir solinė karjera
Giedrės kūrybinis alkis niekada nerimo. Nutrūkus „Empti“ veiklai, ji atliko pagrindinį vaidmenį miuzikle „Aidas ir Aida“, o vėliau prisijungė prie stilingosios grupės „Pieno lazeriai“. Kolektyvas, derindamas džiazą, elektroniką ir eksperimentinius skambesius, turėjo didelį poveikį Lietuvos muzikos scenai. Kaip vokalistė, Giedrė tapo viena iš centrinių grupės ir visos alternatyvios lietuviškos muzikos figūrų, jos autorinės dainos 2006 m. nugulė į antrąjį grupės albumą „Kitchen“.
Tačiau džiazo šaknys visada buvo šalia. Kartu su pianistu Andrejumi Polevikovu ji įgyvendino projektus „Nostalgiškoji bosanova“, „Blue in Bossa“ bei „Jazz Miniatures“. Šis kvartetas, susikūręs 2011 m., tapo iki tol populiariąją muziką dainavusios Giedrės posūkiu į džiazą. Savitą spalvą kvarteto muzikai suteikia unikalus Giedrės balsas ir braižas, kuris formavosi ir gludinosi daugybėje vokalistės atliekamų žanrų.
2013-ieji metai tapo itin reikšmingais: pasirodė solinis albumas „Optinė apgaulė“, o 2014 m. apdovanojimuose ji pelnytai pripažinta „Metų atlikėja“. Giedrė pati teigia, kad jos vardas ir gimimo data turi bendrą bruožą: „Kiekvienais metais kovo 6 dieną šviečia saulė, būna giedra.“
Pedagoginė veikla ir požiūris į kūrybą
Giedrė ne tik kuria ir dainuoja, bet ir dalijasi savo neįkainojama patirtimi su ateities kartomis. Nuo 2005 m. ji mokytojavo J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje, vėliau tapo Vilniaus kolegijos dėstytoja, dėstydama populiariosios muzikos dainavimą ir improvizaciją. 2012 m. Lietuvos edukologijos universitete baigusi edukologijos studijas, ji ir toliau aktyviai užsiima pedagogine veikla, nuo 2018 m. savo žinias perduoda Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams. Ji stengiasi būti supratinga ir padėti studentams, nors pripažįsta, kad kartais, kai klaidų būna per daug, tampa griežta.
Atlikėja teigia, kad santykiai ir buitis yra jos įkvėpėjai, dovanojantys hitus gerbėjams. „Man atrodo, mano tekstų kitoniškumas ir yra tame, kad dainuoju apie buitį, kaip apie nepaprastą dalyką“, - svarsto ji. Ji taip pat atskleidžia, kad nors senieji jos tekstai, parašyti jaunystėje, kartais atrodo naivūs, juose slypi paprastumas ir pagrindas, kad ne viskas gyvenime yra sudėtinga ir sofistikuota.
Giedrės Kilčiauskienės muzikinė karjera, prasidėjusi 1995 m. ir apimanti daugelį skirtingų stilių, įrodo jos universalumą ir talentą. Jos balsas tapo kokybės ženklu bet kokiame projekte, o gebėjimas atskleisti dainos turinį ir kiekvienam kūriniui surasti tinkamas spalvas jai pelnė pripažinimą ir meilę.
tags: #giedre #kilciauskiene #gime
