Kaip perkūnas iš giedro dangaus - dvi juostelės nėštumo teste. Tokia žinia gali sukelti įvairias reakcijas: nuo džiaugsmo ir euforijos iki šoko ir ašarų. Apie tai, ką moteriai reiškia patirti neplanuotą nėštumą, kalbamės su Krizinio nėštumo centro (KNC) psichologe Rūta Mickevičiene.
Realybėje neplanuoti nėštumai yra kur kas dažnesni, nei mums gali atrodyti. Tyrimai rodo, kad apie pusė nėštumų visame pasaulyje prasideda neplanuotai. Tai gali lemti įvairios priežastys: nepakankamas savo vaisingumo ir reprodukcinės sveikatos pažinimas, žinių apie lytinių santykių kultūrą, saugumą ir pasekmes stoka, netinkamas ar ribotas apsisaugojimo priemonių arba neefektyvių metodų naudojimas ir pan.
Neplanuoti nėštumai ištinka daugelį porų, nepriklausomai nuo amžiaus, santykių gylio ir trukmės, išsilavinimo, materialinės padėties, užimamo statuso, sveikatos būklės ir pan. Dažnai neplanuotai pastojusi moteris teigia maniusi, kad, kam jau kam, tačiau jai ši situacija niekada nenutiks.
Tačiau gyvenimas yra visoks: vaikai į šį pasaulį ateina ir neplanuotai. Nors neplanuoti nėštumai yra gana dažni, tik dalis jų nepageidaujami. Didesnė dalis moterų apsisprendžia tęsti nėštumą, gimdyti ir auginti vaikelį.
Neplanuoto nėštumo sukeltos emocijos ir iššūkiai
Kai į mūsų gyvenimą įsiveržia netikėti sunkumai, nelaukti iššūkiai ar net krizės, normalu išgyventi suintensyvėjusias emocijas, nemalonius jausmus, apsunkusias mintis ar pasikeitusius kūno pojūčius. Jei nėštumas prasidėjo neplanuotai, daug kas prarasta. Išties rekomenduojama ruoštis nėštumui iš anksto, kad užtikrintume palankiausias sąlygas ateinančiai gyvybei, moteriai ir porai. Kita vertus, svarbu priminti sau, kad neįmanoma visko sukontroliuoti ir tobulai pasiruošti sėkmingam nėštumui, nes veikia ne tik žmogiška, bet ir dieviška valia.
Neplanuoti nėštumai lemia sunkesnį nėštumą, gimdymą, žindymą ir moters pogimdyminį laikotarpį. Turbūt sutiksime su tuo, kad visiems sunkiau priimti ir susitaikyti su įvykiais ar patyrimais, kurių sąmoningai nesirinkome, bet jie atėjo į mūsų gyvenimą. Tad ir neplanuotai pastojusi moteris iš pradžių gali jausti slegiančias nemalonias mintis. Kita vertus, net ir labai laukto, kruopščiai suplanuoto nėštumo ar pogimdyminio laikotarpio metu gali kilti nenumatytų dalykų, kurie apsunkins nėštumo, gimdymo eigą ar savijautą po gimdymo.
Neplanuotai pastojus sunkiau megzti ryšį su dar įsčiose esančia gyvybe ar jau gimusiu vaikeliu. Tačiau apsisprendusios išsaugoti nėštumą moterys mažiau blaškosi, susitelkia. Jos pradeda stiprėti ir tikėti, kad šis pasirinkimas užaugins daug gražių dalykų ir naujų patirčių, nors ne viskas bus lengva.
Jei neplanuotai pastojusi moteris nejaučia saugumo ir palaikymo iš partnerio, jis nėra linkęs prisiimti atsakomybės, įsipareigoti, gąsdina, kad paliks, jei nenutrauks nėštumo, arba spaudžia ir duoda pinigų tai padaryti, moteris pasijaučia vieniša, apleista, išduota, nesvarbi, palikta. Ji įsitempia, pyksta, jaučia neteisybę, sunku priimti nėštumą. Moteris pajunta, kad atsakomybės našta tampa per sunki, bet nėra su kuo ja pasidalinti.
Tiek moterims, tiek vyrams, tiek vaikams. Tačiau gyvenimas yra visoks: vaikai į šį pasaulį ateina ir neplanuotai.
Jei mergina pastojo labai jauna, dar paauglystėje, kai neturėjo tikslo tapti mama, ji sutrinka, išsigąsta, sudvejoja, susigėsta, išgyvena kaltę, jaučiasi taip, lyg iki tol buvęs pasaulis sugriuvo. Iš pradžių ji gali net nesuprasti, kad laukiasi, o supratusi - neigti, vengti, užsisklęsti, bijoti kam nors apie tai pasakyti. Viena nepilnametė klientė teigė maniusi, kad jos mamai būtų buvę lengviau ištverti žinią apie dukros mirtį, nei apie nepilnametės nėštumą.
Jei moteris pastojo brandžiame amžiuje, kai daugiau vaikų nebeplanavo ir nebeketino dar kartą tapti mama, ši žinia sukelia daug įtampos, ašarų, nemigos ir baimių. Moteris dažnai kaltina save, kad nesekė vaisingų dienų, buvo neapdairi, pyksta ant partnerio, kodėl jis nesisaugojo.
Jei moteris pastojo, esant nepalankioms išorinėms aplinkybėms - prasta finansinė padėtis, darbo praradimas, nėra kur gyventi, neseniai prasirgo ar ką tik užklupo liga ir vartoja vaistus, jau augina daugiau mažų vaikų, trūksta pagalbos iš šalies ir pan.
Kaip konkrečiai kiekviena moteris reaguos į neplanuoto nėštumo žinią, priklauso nuo daugelio dalykų, o ypač nuo to, kaip ji pati vertins ir interpretuos šią situaciją. O tam įtakos turi jos individualumas (pasaulėžiūra, branda, prioritetai, vertybės, pokyčių ir nežinomybės toleravimas, streso valdymas, psichologinis atsparumas ir pan.), išorinės aplinkybės ir realios pagalbos galimybės. Todėl vienas moteris neplanuotas nėštumas gali išgąsdinti, bet ilgainiui jos pajėgia jį priimti, kaip gyvenimo dovaną. Jei pažvelgtume giliau, krizė yra sveiko žmogaus reakcija į jam reikšmingą gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų nebepakanka. Ir čia krizinis nėštumas suprantamas kaip neplanuotas nėštumas (arba net ir planuotas), kuris tampa rimta problema moteriai dėl vidinių ir išorinių priežasčių.
Tiek moterims, tiek vyrams, tiek vaikams. Tačiau gyvenimas yra visoks: vaikai į šį pasaulį ateina ir neplanuotai.
Sužinojus apie trečią nėštumą, kuris neplanuotas, vyras pasikeitė, nusisuko nuo šeimos, likau viena atsakinga už viską, o dar pati nekokios sveikatos, psichologinės būklės ir finansinės padėties <…>. Dabar esu trijų vaikų mama ir neįsivaizduoju, kaip galėjo būti kitaip, kai jau laikau gimusį mažylį. Mūsų nėštumo kelionė buvo be galo sunki nuo pat pradžių… Tai trečias mano vaikelis, ir neplanuotas. Kai sužinojau, kad laukiuosi, gavau vos ne šoką, nes planai buvo sudėlioti visai kitaip. Buvo sunkumų šeimoje su vyru, finansinių, psichologiškai visai buvau nepasiruošusi, laikas grįžti į darbą… Parašiau laišką KNC <…>. Gavau palaikymą, įsiklausymą, žindymo bei teisinę konsultacijas.
Ketvirtasis nėštumas buvo labai netikėtas. Šeimoje auga trys mergaitės, viena iš jų turi sunkią negalią. Priimti sprendimą buvo tikrai nelengva. Bijojau, jog psichologiškai galiu neištverti… Tačiau labai didelį palaikymą gavau iš vyro, artimųjų ir KNC - kreipkitės, kai jausitės galbūt nesuprastos ir vienišos. Esu labai laiminga, turėdama galimybę patirti motinystę. Nepaisant sunkumų, ryšio, artumo momentai su savo kūdikiu - tikra palaima, džiaugsmas ir prasmė.
Kreipiausi į KNC norėdama nutraukti nėštumą, nes jis buvo netikėtas ir visiškai sujaukęs mano gyvenimo planus. Tikėjausi grįžti į darbą po motinystės atostogų ir turėti daugiau laiko sau. Viskas atrodo pradėjo byrėti, daug ašarų… Gavusi pagalbą iš KNC, tiesiog pradėjau kitaip dėlioti mintis ir nusprendžiau gimdyti. Žiūriu į savo mažylį ir suprantu, kad tai buvo mano geriausias sprendimas!
Jūsų nerimas ir išgąstis yra visiškai normalu. Nėštumas visada yra reikšmingas įvykis moters gyvenime, todėl visada sukelia nemenką jausmų audrą. Neplanuotas nėštumas priverčia permąstyti savo gyvenimą ir susidėlioti prioritetus - galbūt kažkas gali būti atidėta vėlesniam laikui, o kažkam metas atėjo jau dabar.
Išreiškėte nemažai dvejonių dėl savo ateities, dėl draugo ir dėl pasirengimo būti mama, tačiau visa tai yra visiškai normalu. Nerimas labai reikalingas jausmas, nes būtent dėl jo mes imamės atsakomybės objektyviai įvertinti situaciją. Nerimui išsklaidyti reikalingas apibrėžtumas, apgalvoti atsakymai į konkrečius klausimus.
Visų pirma, informuokite vaiko tėvą apie nėštumą, pasikalbėkite su juo apie galimus jūsų bendrus ateities planus, išreikškite jam savo nuogąstavimus dėl buvimo mama - kokia jo nuomonė apie tai?
Susirašykite ant popieriaus lapo, kas konkrečiai jus neramina, taip galėsite nieko neužmiršdama ramiai viską apgalvoti ir aptarti su draugu. Kai jums bus aišku, kas kelia daugiausia nerimo, galėsite lengviau bandyti tai išspręsti. Nerimauti dviese visada yra geresnis sprendimas.
Nėštumas ir vaiko auginimas yra jums mažai žinoma sritis, jūs to neplanavote, todėl normalu, kad apie tai ir nesidomėjote. Pasikalbėkite su jau vaikus auginančiomis draugėmis, galbūt tarp jų yra tokių, kurios neplanavo nėštumo, tačiau dabar jau turi ūgtelėjusius mažylius? Paprastai artimų draugų patirtys padeda lengviau priimti tinkamus sprendimus.
Taip pat pasikalbėkite su jomis apie savo jausmus ir neramumus. Jūs nesate tokia viena, daugelis moterų, net ir planavusių nėštumą, sužinojusios, kad laukiasi, sutrinka ir ima dvejoti dėl savo motiniškųjų galių, o ką jau kalbėti apie neplanavusias. Jūs turite teisę jaustis taip, kaip jaučiatės ir neapsimetinėti. Nuoširdžiai išsipasakokite jums artimam žmogui nebijodama savęs ir savo žodžių - jeigu vaikelio jūs nenorėjote, taip ir pasakykite. Kartais savęs išgirdimas duoda geriausius patarimus.
Šiuo metu jums atrodo, kad karjera ir darbas yra svarbiausi jūsų gyvenime, tačiau kitokio, šeimyniško gyvenimo, jūs dar nepažįstate, todėl nežinote, ar jis jums nepatiks labiau.
Vaikelio auginimas tikrai iš esmės pakeis jūsų gyvenimą. Minėjote, kad esate verslus žmogus, tad nebūtina to atsisakyti turint mažylį. Nors kūdikis tikrai atsiriekia savo dėmesio dalį, yra mamų, sugebančių suderinti motinystę ir darbą. Nors susilaukus kūdikio daugelis dalykų gali pasikeisti, aptarkite su draugu apie tai, kas bus šeimoje labiau atsakingas už finansinę gerovę, kokios galimybės, kad tėtis kažkiek laiko praleis su mažyliu. Šiuo metu jums sudėtinga objektyviai įvertinti situaciją po kūdikio gimimo, nes dabar jums gali atrodyti, kad nenorėsite atsisakyti savo darbo ir likti verslia moterimi toliau, tačiau realus susitikimas su mažyliu gali daug ką pakeisti. Savo vaiko priglaudimas prie krūtinės priverčia dar kartą „perkratyti” savo vertybių sistemą ir atitinkamai pasirinkti.
Neskubėkite priimti jokio sprendimo, kol nuoširdžiai nepriėmėte fakto, kad laukiatės. Nesvarbu, kad mažylis nebuvo planuotas, net nesvarbu, kad dabar jums kirba mintis apie galimą abortą - svarbu jūs pati ir jūsų entuziazmas aktyviai gyventi. Į jūsų gyvenimą jau atėjo jūsų mažylis, ar tai jūsų entuziazmo dalis, spręsti jums pačiai.
Psichoanalitinė praktika iš tiesų rodo, kad gimę iš nenorėto nėštumo žmonės būna jautresni, nervingesni, jaučiasi nepakankamai saugūs, kartais amžinai skolingi už savo gyvybę, jie gyvena tarsi be kaltės kalti, o jų ryšys su mama - prieštaringas. Labiau paveikia stiprus ir ilgalaikis atmetimas. O dar stipriau - pasikartojantis ne vien nėštumo atmetimas, bet ir tai, kad mama linkusi vaikui priekaištauti, pasakoti, kaip jo nenorėjo ir nenori, ignoruoti jį ir jo poreikius. Būna ir taip! Visiškai suprantama, kad netikėtai pastojus sutrinkama ir kuriam laikui apima įvairūs jausmai, bet jei juos keičia susitaikymas, laukimas, laimingas gimdymas ir maitinimas, vaiko ir mamos ryšys tampa visiškai sveikas, tvirtas ir ramus.
Sužinojusi, kad neplanuotai pastojo, natūralu, kad moteris sutrinka. Ją aplanko įvairios mintys ir klausimas, kaip dabar pasielgti.
Iš skaitytojos laiško Modestos (28): „Nebežinau ką man daryti. Kaip ir įtariau - laukiuosi. Jau pasidariau 4 nėštumo testus, vis tikėdamasi, kad prieš tai buvęs neteisingai parodė, bet po ketvirtojo testo kažkaip abejonių nebeliko. Ir tai nėra nei planuotas, nei lauktas nėštumas. Dėl vaiko tėvo aš taip pat nesu tikra - jis mane myli, bet ar mano jausmai jam tokie pat stiprūs, aš nežinau. Šiuo metu mūsų santykiai tikrai rimti ir gražūs, ir jo reakcija į nėštumą bus teigiama, bet kaip aš? Esu versli moteris, turiu puikią karjerą, gerą algą, daug draugų ir planų. Aš jau esu suplanavusi kelionę pusei metų po pasaulį! Ar man dabar teks visko atsisakyti? Net nežinau, ar aš apskritai jau esu pasirengusi tapti mama. Skamba žiauriai, bet gal man geriau darytis abortą ir toliau gyventi savo gyvenimą? Bet aborto labai bijau, juk yra tikimybė, kad po jo išvis nebegalėsiu turėti vaikų, tai gal čia mano vienintelis šansas? Aš myliu vaikus ir ateityje tikrai planavau jų turėti, bet kad ta ateitis bus tokia netolima, aš nemaniau“.
Psichologės Karolinos Gurskienės komentaras: „Jūsų nerimas ir išgąstis yra visiškai normalu. Nėštumas visada yra reikšmingas įvykis moters gyvenime, todėl visada sukelia nemenką jausmų audrą. Neplanuotas nėštumas priverčia permąstyti savo gyvenimą ir susidėlioti prioritetus - galbūt kažkas gali būti atidėta vėlesniam laikui, o kažkam metas atėjo jau dabar.
Išreiškėte nemažai dvejonių dėl savo ateities, dėl draugo ir dėl pasirengimo būti mama, tačiau visa tai yra visiškai normalu. Nerimas labai reikalingas jausmas, nes būtent dėl jo mes imamės atsakomybės objektyviai įvertinti situaciją. Nerimui išsklaidyti reikalingas apibrėžtumas, apgalvoti atsakymai į konkrečius klausimus.
Visų pirma, informuokite vaiko tėvą apie nėštumą, pasikalbėkite su juo apie galimus jūsų bendrus ateities planus, išreikškite jam savo nuogąstavimus dėl buvimo mama - kokia jo nuomonė apie tai?
Susirašykite ant popieriaus lapo, kas konkrečiai jus neramina, taip galėsite nieko neužmiršdama ramiai viską apgalvoti ir aptarti su draugu. Kai jums bus aišku, kas kelia daugiausia nerimo, galėsite lengviau bandyti tai išspręsti. Nerimauti dviese visada yra geresnis sprendimas.
Nėštumas ir vaiko auginimas yra jums mažai žinoma sritis, jūs to neplanavote, todėl normalu, kad apie tai ir nesidomėjote. Pasikalbėkite su jau vaikus auginančiomis draugėmis, galbūt tarp jų yra tokių, kurios neplanavo nėštumo, tačiau dabar jau turi ūgtelėjusius mažylius? Paprastai artimų draugų patirtys padeda lengviau priimti tinkamus sprendimus.
Taip pat pasikalbėkite su jomis apie savo jausmus ir neramumus. Jūs nesate tokia viena, daugelis moterų, net ir planavusių nėštumą, sužinojusios, kad laukiasi, sutrinka ir ima dvejoti dėl savo motiniškųjų galių, o ką jau kalbėti apie neplanavusias. Jūs turite teisę jaustis taip, kaip jaučiatės ir neapsimetinėti. Nuoširdžiai išsipasakokite jums artimam žmogui nebijodama savęs ir savo žodžių - jeigu vaikelio jūs nenorėjote, taip ir pasakykite. Kartais savęs išgirdimas duoda geriausius patarimus.
Šiuo metu jums atrodo, kad karjera ir darbas yra svarbiausi jūsų gyvenime, tačiau kitokio, šeimyniško gyvenimo, jūs dar nepažįstate, todėl nežinote, ar jis jums nepatiks labiau.
Vaikelio auginimas tikrai iš esmės pakeis jūsų gyvenimą. Minėjote, kad esate verslus žmogus, tad nebūtina to atsisakyti turint mažylį. Nors kūdikis tikrai atsiriekia savo dėmesio dalį, yra mamų, sugebančių suderinti motinystę ir darbą. Nors susilaukus kūdikio daugelis dalykų gali pasikeisti, aptarkite su draugu apie tai, kas bus šeimoje labiau atsakingas už finansinę gerovę, kokios galimybės, kad tėtis kažkiek laiko praleis su mažyliu. Šiuo metu jums sudėtinga objektyviai įvertinti situaciją po kūdikio gimimo, nes dabar jums gali atrodyti, kad nenorėsite atsisakyti savo darbo ir likti verslia moterimi toliau, tačiau realus susitikimas su mažyliu gali daug ką pakeisti. Savo vaiko priglaudimas prie krūtinės priverčia dar kartą „perkratyti” savo vertybių sistemą ir atitinkamai pasirinkti.
Neskubėkite priimti jokio sprendimo, kol nuoširdžiai nepriėmėte fakto, kad laukiatės. Nesvarbu, kad mažylis nebuvo planuotas, net nesvarbu, kad dabar jums kirba mintis apie galimą abortą - svarbu jūs pati ir jūsų entuziazmas aktyviai gyventi. Į jūsų gyvenimą jau atėjo jūsų mažylis, ar tai jūsų entuziazmo dalis, spręsti jums pačiai.“
Pasirinkimai, įvykus neplanuotam nėštumui
Visų pirma, ne visada neplanuotas nėštumas yra nenorimas nėštumas. Kartais jis gali tapti netgi labai laukiamu. Bet pasirinkimai yra keli: pirmas - gimdyti, kitas - nėštumą nutraukti. Dar vienas - pagimdyti ir palikti vaikelį ligoninėje arba gyvybės langelyje. O kartais moterys nori nėštumą nutraukti, bet įvyksta savaiminis persileidimas.
Geriausia, kai tą pagalbą suteikia artimi žmonės. Mes visuomet pirmiausia skatiname merginas kalbėtis su tėvais ar su tais žmonėmis, kuriais gali pasitikėti. Jei tokių nėra, visada galima kreiptis į Krizinio nėštumo centrą.
Besilaukiančios ar nėštumą įtariančios merginos visada turėtų kreiptis ir į ginekologą. Kartais jis padeda ne tik dėl sveikatos, bet ir tam, kad susidėliotum savo mintis. Man tenka bendrauti su tokiomis moterimis, todėl pastebiu, kad nors jos ir ateina su kokia drauge, bet nori išgirsti nuomonę iš šalies. Kita vertus, kai jos ateina, jau matau apsisprendimą. Iš tiesų gydytojo žodis labai svarbus. Jei moteris bent kiek nori gimdyti, palaikymas, labai svarbus.
Priklauso nuo to, koks santykis su tėvais. Vieni būna artimesni, kiti - tolimesni. Kiekvienas savo tėvus pažįsta geriausiai. Gal paprasčiau bus pranešti šią žinią su kažkuo: su sese, broliu ar partneriu. Bet norėtųsi, kad tėvai negąsdintų savo vaikų. Nes baimė, deja, kartais turi įtakos labai liūdnai nėštumo baigčiai.
Daug kas, matyt, priklauso ir nuo santykių su tuo žmogumi, nuo kurio pastojai. Jei tai atsitiktiniai santykiai, yra vienaip, tu lieki visiškai viena. Tada baisiau ir pranešti. Be to, svarbu, kokio amžiaus būdama mergina pastojo. Jei 16-18 metų, pas gydytoją ji gali eiti ir viena. Bet jei tai mergina iki 16 metų, privalomai turi būti informuojami tėvai. O jei iki 14 metų - dar ir teisėsaugos institucijos.
Nesivystantis nėštumas
Jūsų situacija išties sudėtinga. Todėl turėtumėte abu rimtai aptarti kas jus skatina rinktis vieną ar kitą variantą. Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka, t.y. Kartais, jeigu nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net nesužinoti, kad ji buvo pastojusi.
Atsižvelgus į nėštumo trukmę, riziką, moters sveikatos būklę, savijautą, jos pačios išreikštą norą ir kt. Laukimas. Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika.
Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas, t.y.
Vakuumo aspiracija (atsiurbimas). Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
Abrazija. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.
Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas.
Nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, padidina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką. Konservatyviam nesivystančio nėštumo nutraukimui naudojami medikamentai gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus (pilvo skausmą, viduriavimą), kurie išnyksta savaime pabaigus vartoti vaistą.
Krizinio nėštumo centras (KNC) ir kita pagalba
Kuo KNC gali padėti neplanuotai pastojusiai moteriai? Suvokti ir priimti lauktus, netikėtus ar nelauktus pokyčius motinystėje gali būti nemenkas iššūkis. Šiuo tikslu KNC teikiame nemokamą, kvalifikuotą, tęstinę, kompleksinę pagalbą moterims ir šeimoms, susiduriančioms su įvairiomis krizinėmis situacijomis. Teikiame individualias psichologo, socialinio darbuotojo, o taip pat pirmines kitų specialistų (dulų, žindymo specialistų, neonatologo, genetiko, psichiatro, teisininko ir kt.) konsultacijas. Jos teikiamos tiek gyvai, tiek nuotoliu (telefonu ar internetu). Pagal poreikį suruošiame kūdikio kraitelius bei padedame daiktais, reikalingais kūdikio auginimui (vežimėliai, lovelės, rūbeliai ir kt.). Taip pat reguliariai gyvai ar nuotoliu rengiame savitarpio paramos grupes įvairius emocinius sunkumus išgyvenančioms besilaukiančioms, pagimdžiusioms ar netektį (po persileidimo, nėštumo nutraukimo, naujagimio mirties) išgyvenančioms moterims. Jų metu moterys tarpusavyje dalijasi savo jausmais ir patiriamais sunkumais, taip suteikdamos paramą viena kitai.
Projektą „Motinystės debesys: šviesūs ir tamsūs“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui 2025 metais skirta suma 5000 eurų.
Artimiesiems svarbu nevertinti, neteisti, nesmerkti ir nenurodinėti, ką moteris turėtų jausti ar daryti, o dėmesingai išklausyti pasakojimo apie tai, kas nutiko. Svarbu padėti moteriai jaustis saugiai, patikinti, kad ji ne viena, kad ją girdite ir stengiatės suprasti. Tai leidžia bent kiek nurimti ir atsikvėpti.
Bet kuriai besilaukiančiai moteriai partnerio vaidmuo yra daug ką lemiantis, ypač neplanuotai pastojus. Jo palaikymas, išklausymas, padrąsinimas ir buvimas kartu bet kokiomis aplinkybėmis moteriai suteikia saugumo, ramybės ir pasitikėjimo. Tarkime, jei partneriai vaikelio neplanavo, bet moteris pastojo, ji labiau norėtų iš antros pusės girdėti „esu sutrikęs, bet mes kartu pajėgsime“, „būsiu šalia, mums pavyks, net jei ne viskas bus lengva“ arba „tau ir man tai nauja, netikėta, tad neskubėkime“. Moteriai labai svarbu žinoti, kad gyvybė ne tik pradedama dviese, bet ir toliau vaikelis bus laukiamas bei auginamas kartu. Tuomet ji išgyvena „mes kartu“, „mums abiem reikia“, o ne „aš viena“, „tik man ir rūpi“ jausmą.
Sužinojus apie trečią nėštumą, kuris neplanuotas, vyras pasikeitė, nusisuko nuo šeimos, likau viena atsakinga už viską, o dar pati nekokios sveikatos, psichologinės būklės ir finansinės padėties <…>. Dabar esu trijų vaikų mama ir neįsivaizduoju, kaip galėjo būti kitaip, kai jau laikau gimusį mažylį. Mūsų nėštumo kelionė buvo be galo sunki nuo pat pradžių… Tai trečias mano vaikelis, ir neplanuotas. Kai sužinojau, kad laukiuosi, gavau vos ne šoką, nes planai buvo sudėlioti visai kitaip. Buvo sunkumų šeimoje su vyru, finansinių, psichologiškai visai buvau nepasiruošusi, laikas grįžti į darbą… Parašiau laišką KNC <…>. Gavau palaikymą, įsiklausymą, žindymo bei teisinę konsultacijas.
Ketvirtasis nėštumas buvo labai netikėtas. Šeimoje auga trys mergaitės, viena iš jų turi sunkią negalią. Priimti sprendimą buvo tikrai nelengva. Bijojau, jog psichologiškai galiu neištverti… Tačiau labai didelį palaikymą gavau iš vyro, artimųjų ir KNC - kreipkitės, kai jausitės galbūt nesuprastos ir vienišos. Esu labai laiminga, turėdama galimybę patirti motinystę. Nepaisant sunkumų, ryšio, artumo momentai su savo kūdikiu - tikra palaima, džiaugsmas ir prasmė.
Kreipiausi į KNC norėdama nutraukti nėštumą, nes jis buvo netikėtas ir visiškai sujaukęs mano gyvenimo planus. Tikėjausi grįžti į darbą po motinystės atostogų ir turėti daugiau laiko sau. Viskas atrodo pradėjo byrėti, daug ašarų… Gavusi pagalbą iš KNC, tiesiog pradėjau kitaip dėlioti mintis ir nusprendžiau gimdyti. Žiūriu į savo mažylį ir suprantu, kad tai buvo mano geriausias sprendimas!
Kaip rodo KNC praktika, dažnai neplanuotas nėštumas ilgainiui tampa norimas, o vaikelis - labai laukiamas ir mylimas. Nemažai klienčių dėkoja už laiku suteiktą pagalbą, nuoširdžiai stebisi, kaip galėjo suabejoti to stebuklo, kurį dabar laiko rankose, išsaugojimu.
Kaip susidoroti su neplanuotu nėštumu - patarimai ir rekomendacijos - mano dvynių nėštumo kelionė
