Vienas iš svarbiausių rodiklių, nuo kurio priklauso gyventojų skaičiaus kitimas šalyje, yra natūralusis gyventojų prieaugis. Natūralusis gyventojų prieaugis - gimstamumo ir mirtingumo skirtumas. Gimstamumas, mirtingumas ir natūralusis gyventojų prieaugis skaičiuojamas tūkstančiui gyventojų ir išreiškiamas promilėmis (‰).
Lietuva kasmet netenka daugybės žmonių. Dažnai galima išgirsti, jog Lietuvos demografiniai rodikliai kasmet smunka į vis didesnę duobę. Susiduriame su dar nematytai menku gimstamumu ir tuo pačiu stebime vis didėjantį mirtingumą, bei niekur neišnykstančią emigraciją. Jei niekas nesikeis, ateityje galime matyti smarkiai susitraukusią ir vis didesnį kiekį imigrantų iš kitų šalių priglaudžiančią Lietuvą. Stebint 2014-2023 metų mirtingumo statistiką, visgi negalima teigti, jog kasmet fiksuojamas vis augantis mirčių kiekis. Iš tiesų mirtingumas pastarąjį dešimtmetį gan svyravo, tai augdamas, tai mažėdamas, o praėjusiais metais netgi pasiekė patį menkiausią tašką per visą 2014-2023 metų laikotarpį.
2023 metais mirė 37 005 Lietuvos gyventojai, nors 2022 metais tokių buvo net 42 884, o 2021 metais buvo pasiektas dešimtmečio mirčių rekordas - 47 746 mirtys. Palyginimui, 2014 metais mirė 40 252 Lietuvos gyventojai, 2015 metais netekome 41 776 gyventojų, o 2016 metais - 41 106 gyventojų. 2017 metais mirčių kiekis paaugo iki 40 142, tačiau vėliau dvejus metus iš eilės nesiekė net ir 40 tūkstančių: 2018 metais mirė 39 574 žmonės, o 2019 metais - 38 281. Tiesa, 2020 metais užfiksuoto mirtingumo rodiklis ir vėl šoktelėjo į viršų, pasiekdamas net 43 547 mirtis per vienerius metus.
Tad akivaizdu, jog mirtingumo rodiklis kasmet kinta ir nėra nuolat didėjantis. Tačiau taip pat darosi aišku, jog 2020-2022 metų laikotarpiu netekome rekordiškai didelio kiekio gyventojų - net 134 177. Vos per trejus metus mirė daugiau žmonių, nei jų gyvena sudėjus visus Šaulių (104 300) ir Jonavos (27 134) gyventojus!
Lietuvos mirtingumo rodikliai ir jų palyginimas su pasauliu
Kitas dažnai girdimas teiginys - jog Lietuva savo mirtingumo rodikliais lenkia daugelį pasaulio valstybių. Pagal Jungtinių Tautų (JT) duomenis, Lietuvoje mirtingumo rodiklis - 14,4 mirčių 1 000 gyventojų - yra ketvirtas pagal dydį pasaulyje. Šį skaičių lemia įvairūs struktūriniai, socialiniai ir sveikatos veiksniai, iš kurių svarbiausi - širdies ir kraujagyslių ligos, plaučių vėžys bei socialinės nelygybės padariniai.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, mirčių dėl išeminių širdies ligų Lietuvoje skaičius yra keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, o mirčių dėl insultų - du kartus didesnis. Be to, plaučių vėžys, kurį dažnai lemia dideli rūkymo rodikliai, yra trečia pagrindinė mirties priežastis. Nepaisant sveikatos paslaugų prieinamumo, Lietuvos gyventojai vidutiniškai gyvena tik 74,1 metų, o tai yra viena žemiausių gyvenimo trukmių ES.
Pagal statistiką, Lietuva, ypač kalbant apie vyrus, rūkymo rodikliais stipriai lenkia ES vidurkį, o alkoholio suvartojimas yra vienas didžiausių pasaulyje. Tai tiesiogiai veikia sveikatą, ypač širdies ir kraujagyslių ligų, plaučių vėžio ir kepenų cirozės kontekste.
Kita svarbi problema yra prevencinės medicinos trūkumas ir socialinė nelygybė. Žmonės, turintys mažesnes pajamas ar žemesnį išsilavinimą, dažniau susiduria su ribota galimybe naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis ir mažiau investuoja į savo sveikatą. Dėl šios priežasties jų gyvenimo trukmė yra trumpesnė, ypač kaimo vietovėse, kur sveikatos paslaugos yra sunkiau prieinamos. Tokia situacija skatina didesnį gyventojų susiskaldymą ir gilina sveikatos priežiūros kokybės skirtumus tarp miesto ir kaimo.
Visgi, nors Lietuvos mirtingumo rodiklis yra didelis, tačiau jis nėra pats aukščiausias Europoje. Bulgarija, Ukraina ir Latvija lenkia Lietuvą pagal mirčių kiekį. Bulgarijoje mirtingumo rodiklis siekia 15,6 mirčių 1 000 gyventojų - tai aukščiausias rodiklis pasaulyje. Pagrindinės Bulgarijos problemos yra panašios į Lietuvos: širdies ir kraujagyslių ligos, neinfekcinės ligos bei gyventojų senėjimas. Ukraina, turinti 15,2 mirčių 1 000 gyventojų, patiria demografinę krizę, kurią dar labiau gilina karo pasekmės. Nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas prisideda prie didelio mirtingumo, o dažnas alkoholio vartojimas ir rūkymas ypač veikia darbingo amžiaus vyrus. Latvijoje mirtingumo rodiklis siekia 15 mirčių 1 000 gyventojų. Latvijos sveikatos sistema taip pat yra nepakankamai finansuojama, o rizikos faktoriai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ir nutukimas, turi didelį poveikį gyventojų sveikatai. Socialinė ir ekonominė nelygybė dar labiau gilina šią problemą: mažiau išsilavinusių žmonių gyvenimo trukmė yra net 10 metų trumpesnė nei aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų.
Taigi, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos mirtingumo rodikliai yra itin aukšti ir ją lenkia vos trys valstybės. Tai - didelė problema, kuri kelia rimtą susirūpinimą. Situaciją dar labiau blogina mažėjantis gimstamumas bei nuolatinė emigracija, neigiamai veikianti šalies demografinius rodiklius.
COVID-19 pandemijos poveikis ir mirtingumo statistika
Po įvairiais straipsniais apie rastus mirusiuosius be smurtinių žymių ir kitus neaiškius ar labai netikėtus atvejus, dažnai galima išvysti komentarų, kurie sieja mirčių prieaugį su COVID-19 vakcinomis. Panašiai buvo kalbama tiek pandemijos įkarštyje, tiek ir tuo metu, kai koronoaviruso bei skiepijimosi banga jau buvo atslūgusi. Deja, tikslių mokslinių tyrimų, susijusių su mirtingumu po vakcinų gavimo, Lietuvoje nėra.
Vakcinacija COVID-19 vakcinomis Lietuvoje prasidėjo 2020 metų gruodžio 27 dieną. Iš pradžių buvo skiepijami sveikatos sektoriuje dirbantys asmenys, tad tikroji masinė vakcinacija prasidėjo tik 2021 metais.
Jei žvelgsime į mirčių statistiką Lietuvoje, kaip jau minėta, 2020 metais, t. y. pirmaisiais pandemijos metais, kai dar neturėjome vakcinų, mirė 43 547 žmonės. Tai buvo 15,5 mirčių 10 000 gyventojų. 2021 metais, masiško vakcinavimo laiku, mirė didžiausias per visą dešimtmetį gyventojų kiekis - 47 746 žmonės (17,0 mirčių 10 000 gyventojų). 2022 metais, kai tiek koronavirusas, tiek vakcinacija vis dar vyko pilnu tempu, mirė 42 884 žmonės (15,1 mirčių 10 000 gyventojų). O 2023 metais, kai atslūgo tiek baimė dėl COVID-19, tiek ir skiepų bumas, turėjome mažiausią mirčių kiekį per visą dešimtmetį - 37 005 mirusieji (12,9 mirčių 10 000 gyventojų).
Primename, jog per 2020-2024 metų laikotarpį nuo COVID-19 kaip pagrindinės priežasties Lietuvoje mirė 9 897 asmenys. Tad pandemijos metu šoktelėjusio mirtingumo statistika negali būti paaiškinama tik atsiradusiomis koronaviruso aukomis. Belieka tik spėlioti nuo kokių kitų priežasčių - negauto tinkamo gydymo, galimo šalutinio vakcinų poveikio ar kt. - stebėjome rekordiškai išaugusį mirčių kiekį.
Demografas sako, kad mirtingumo lygis sumažėjęs dėl praėjusio COVID-19 viruso. Tą parodo ir išaugusi vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė netgi aplenkė ir pasiekė visų laikų aukščiausią rodiklį, kalbant ypatingai apie vyrų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, kuri buvo viena trumpiausių Europos Sąjungoje. 2021 metais nukrito iki 69,6, beveik dviem metais, tai dabar mes turim 72,86. Taip pat demografas pastebi, kad gyventojai vis labiau prižiūri savo sveikatą. Keičiasi gyventojų praktikos - tiek kalbant apie alkoholio vartojimą, apie kitus žalingus įpročius, taip pat mitybą.
Gimstamumo mažėjimo priežastys Lietuvoje
Mažėja ne tik mirtingumas, bet ir gimstamumas. Per penkerius metus gimstamumas sumažėjo daugiau nei 17 procentų. Štai 2023 metais gimė vos 21 tūkstantis. O per aštuonerius metus gimusiųjų sumažėjo beveik trečdaliu. Šiais metais pagal pirmus 6 mėnesius Lietuvoje yra gimę apie 9,3 tūkstančius vaikų, tai jei tokia tendencija išliks ir likusiąją metų dalį, tai gali būti, kad šie metai bus pirmieji metai, kada nepasieksime 20 tūkstančių gimusiųjų ribos.
Demografas teigia, kad viena iš priežasčių - žmonės baiminasi dėl savo ir vaikų ateities, karo nuojauta prisideda prie nenoro susilaukti vaikų. Taip pat dažnai tėvams išlaikyti vaikus būna per sunku finansiškai, jaunimas linkęs daugiau laiko skirti sau. Karo grėsmės būtent akivaizdoje dalis žmonių tiesiog nusprendžia atidėti vaikų susilaukimą ramesniems laikams.
Europos Sąjungoje (ES) suminis gimstamumo vidurkis siekia 1,5, Lietuvoje šis skaičius irgi siekia 1,5. Pasak VU docento, demografo D. Stumbrio, Lietuva iš kitų šalių išsiskiria specifine demografine struktūra. Kuri nulemia absoliučius mažus gimusių vaikų skaičius. Kitaip tariant, mes turime santykinai mažai reproduktyvaus amžiaus moterų, santykinai seną visuomenę - daug vyresnio amžiaus gyventojų. Ir tai lemia tą neigiamos natūralios gyventojų kaitos rodiklius: daug mirčių, kadangi turime daug vyresnio amžiaus gyventojų, ir turime santykinai didelį mirtingumą, vieną mažiausių tikėtinų gyvenimo trukmių ES. Ir visi šie veiksniai nulemia tai.
Anot pašnekovo, moksliniai tyrimai rodo, kad viena iš pagrindinių problemų yra ne tik paslaugų trūkumas, bet ir kokybiškų paslaugų trūkumas. Tiek kalbant apie švietimo paslaugas, socialines paslaugas, sveikatos paslaugas. Prieš 30 metų tos paslaugos nebuvo labiau kokybiškos nei dabar, bet pasižiūrėkime į tas ilgalaikes tendencijas. Viena vertus, yra tendencijos, kad bendrai gimstamumas mažėja dėl visuomenės modernizacijos, toks terminas yra, dėl visuomenės socioekonominių pokyčių. Čia yra globalūs veiksniai. Bet mes galime kalbėti apie tokius veiksnius, kurie teigiamai veikia gimstamumą išsivysčiusiose šalyse - kur yra prieinamos paslaugos, galimybė derinti darbą ir šeimą. Šeimos, tėvai, kurie susilaukia pirmo vaiko, jie susiduria su tais iššūkiais, labai pamąsto, ar čia verta turėti dar vieną vaiką.
Teisininkas, Nacionalinės šeimos tarybos narys Vytis Turonis džiaugėsi, jog šie klausimai keliami. Ir nagrinėjami giliai, o ne kaip įprasta - paviršutiniškai. Tada, kai mes jau nueiname į asmeninį gyvenimą, kada reikia žmonėms daryti asmeninius pasirinkimus, tada idealistiniai motyvai kažkur išgaruoja. Žmonės pradeda žiūrėti kaip jiems šioje situacijoje yra geriausia. Ir tai savaime nėra blogai. O ką aš noriu pabrėžti - gimstamumo rodiklio mažėjimas vyksta ne tik miestuose. Buvo anksčiau didelė takoskyra, regionuose gimdydavo daugiau, miestuose mažiau, tačiau dabar praktiškai tas rodiklis tampa panašus.
Pašnekovas tikino, jog mato kelis pagrindinius, itin plačius šios situacijos aspektus. Pirmiausia, tai yra nepalanki kultūrinė aplinka, santuokai, ilgalaikiam įsipareigojimui ir motinystei. Netgi galima konstatuoti, kad žmonės įpratę džiaugtis pirmu vaiku, tada antru vaiku tarsi sakoma, kad jau atlikai viską, ko iš tavęs tikimasi. Bet jau kada pradedame kalbėti apie 3 ar 4 vaiką, džiaugsmo ir padėkų tiems žmonėms, jau mažėja. Kita didelė problema - akušerinis smurtas, ką moterys patiria gimdydamos yra didelis stresas, tiek fizinis, tiek ir psichologinis. O po to dar pirmieji vaiko metai... Taigi, visame tame kontekste su motina, klausimas, ar yra tas palaikantis artimas ratas?
Jis kalbėjo, jog pati valstybė, norėdama išlaikyti tautą, turėtų neverčiant žmonių sudaryti palankesnes sąlygas turėti vaikų. Deja, šiandien tokio suvokimo nėra. Labai dažnai tos priemonės, kurios yra pasirenkamos, yra sporadiškos, mes nežinome, kiek efektyvios jos yra, jos yra aklai kopijuojamos nuo užsienio. Trumpuoju laikotarpiu tas gerovės sukūrimas lyg ir gali padėti, bet kiek ilguoju laikotarpiu tai bus tvaru.
Demografinės tendencijos Lietuvoje ir jaunimo užimtumo galimybės
Neapibrėžtumas ir ateities baimės
Seimo narys, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Sinica teigė manantis, kad demografijos problemoms parlamente dabar nėra. Aš jaučiu tam tikrą tvyrantį susitaikymą Lietuvos politinėje klasėje, kad su demografija nieko nepadarysi, nes žmonių neperkalbėsi, kad jie turėtų norėti vaikų. Prieš šią temą politikai tarsi susigūžia, nes nemato greitų ir paprastų atsakymų. Nes tokių ir nėra.
Jis svarstė, jog neapibrėžtumas, baimė dėl ateities irgi veikia gyventojų sprendimą turėti, ar neturėti vaikų. Kiek man teko susipažinti su sociologija asmenų, galinčių susilaukti vaikų pagal amžių, tai jie sako, kad norėtų maždaug 2,5 vaikų. O susilaukia pusė to. Nedrįstama dėl to, kad yra neužtikrintumas dėl finansinės, ekonominės situacijos, būsto. Tai, kaip stipriai išaugo neužtikrintumas mūsų gyvenime, lyginant su sovietmečiu, ar su laisvame pasaulyje gyvenančiais žmonėmis tame pačiame XX amžiuje, tai išaugo pakankamai.
Šalia to, pasak jo, yra neužtikrintumas ir dėl santykių stabilumo. Tad finansinė ir santykių pusė dar yra ir susijusi. Nes moterims yra akivaizdus spaudimas kurti karjerą, investuoti į save kaip profesionalą, kelti gyvenime tarp tikslų finansinį savarankiškumą, tiesiogiai kyla iš to, kad vis dažniau moterys jaučia, kad nėra 100 procentų tikros, ar šie santykiai tęsis.
Jis teigė, jog valstybė turi veikti visomis kryptimis, kad šis neužtikrintumas būtų mažinamas.
Prezidento iniciatyvos ir šeimos politikos kryptys
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ekonomikai ir socialinei Vaidas Augustinavičius priminė, jog šalies vadovas praėjusiais metais inauguracinėje kalboje įvardijo, kad turi būti siekiama itin ambicingo tikslo - tapti šeimoms draugiškiausia šalimi Europoje. Tuo pačiu prezidentas pripažino, kad su ankstesne Vyriausybėje šioje temoje, matyt, buvo mažiau sutarimo, buvo labiau padrikas šeimos politikos koordinavimas. O tam, kad šeimų politika būtų efektyvi, tai turi būti koordinuotas procesas, kompleksinės priemonės. Ir mes iš tikrųjų matome, kad naujos Vyriausybės programoje yra visas skirsnis apie tai, kaip bus gerinamos sąlygos kurti šeimą, auginti vaikus, prieiga prie būsto. Prezidentas tai tikrai labai teigiamai vertina, tai atliepia jo gerovės valstybės viziją.
Ką prezidentas iš šito komplekso jau yra pasiūlęs, Seime ši pataisa bus svarstoma - dėl papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio už vaikus šeimoms, auginančioms vaikus, dirbantiesiems, tiek samdomiems darbuotojams, tiek individualiai dirbantiems. Turint omenyje, kad vaikus auginantys tėvai patiria papildomas išlaidas, finansinės sąlygos yra svarbi aplinkybė. Gal ne esminė, bet svarbi.
Jis teigė, jog su naująja socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybe „tikrai galima rasti kompromisą“ dėl prezidento G. Nausėdos pasiūlymo.
tags: #kodel #pastaruoju #met #ulietuvoje #daugiau #zmoniu
