Nėštumas - tai ypatingas ir jaudinantis metas moters gyvenime. Nors naujos gyvybės laukimas daugeliui moterų tampa viena gražiausių patirčių, šis laikotarpis natūraliai kelia ir nemažai nerimo bei klausimų, ypač dėl galimų pavojų ir kaip jų išvengti. Šiame straipsnyje aptarsime, ko svarbu saugotis nėštumo pradžioje, kokie veiksniai gali kelti grėsmę motinos ir būsimo kūdikio sveikatai, ir kaip užtikrinti sklandų nėštumo eigą.
Peršalimo ligos ir virusai nėštumo metu: kokia rizika?
Tiek nėščias, tiek ne nėščias moteris puola tie patys peršalimo virusai, tačiau nėščiųjų imuninė sistema reaguoja kitaip. Ji nėra nusilpusi, greičiau - moduliuota: vieni mechanizmai veikia silpniau, kad neatmestų vaisiaus, kiti - audringiau, siekdami apsaugoti tiek moterį, tiek vaisių. Dėl šių pokyčių įvairūs virusai gali grėsmingiau pasireikšti nėščios moters organizme ir sukelti daugiau komplikacijų. Paprastas peršalimas, lydimas slogos ar gerklės skausmo, didelių problemų dažniausiai nesukelia ir savaime praeina per savaitę ar dešimt dienų. Vaistų vartojimas ligos nesutrumpina, tačiau gali palengvinti kai kuriuos simptomus. Svarbu atminti, kad nereikalingų vaistų vartojimas, nepasitarus su gydytoju, gali pabloginti situaciją.
Didžiausias pavojus kyla pirmame nėštumo trimestre, kai embrionas dar tik formuojasi. Liga šiuo kritiniu laikotarpiu gali sutrikdyti vaisiaus raidą, lemti apsigimimus ar persileidimus. Komplikacijų gali sukelti ne tik patys virusai, bet ir moters organizmo reakcija į juos. Pavyzdžiui, įrodyta, kad aukštesnė nei 38,5 °C temperatūra taip pat gali sukelti apsigimimų ar persileidimą. Antrame ir trečiame trimestre rimtas peršalimas ar gripas gali lemti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus įgimtą infekciją.
Žiemą suaktyvėja ne tik peršalimo virusai, bet ir žarnyno infekcijos, kurias dažnai parneša vaikai iš ugdymo įstaigų. Nors vaisiui jos dažniausiai jokios grėsmės nekelia, nėščiajai gali sukelti vėmimą, viduriavimą, dehidrataciją, apetito stoką ir bendrą organizmo nusilpimą. Tokiais atvejais būtinas skysčių ir elektrolitų atstatymas, kartais prireikia gydymo ligoninėje.
Jei paprasto peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, blogėja savijauta, tampa sunku kvėpuoti, stiprėja galvos skausmai, laikosi aukšta temperatūra, kurios neįveikia vaistai, arba įtariamas gripas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kadangi paprastas peršalimas nesukelia didelių simptomų ir apkrovų imuninei sistemai, rizika persileisti dėl slogos ar gerklės skausmo pirmame trimestre yra labai minimali.
Pirmosios savaitės: kritinis vaisiaus vystymosi etapas
Nors dažna moteris dar nežino, kad laukiasi, pirmosios nėštumo savaitės yra pačios svarbiausios. Kuo mažesnis nėštumas, tuo embrionas yra trapesnis, ir įvairūs veiksniai - vaistai, virusai, aukšta temperatūra - gali jį lengvai pažeisti, sukelti pakitimus, nederinamus su gyvybe. Jei koks nors rimtas veiksnys suveikia ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, moteris gali net nesužinoti, kad buvo nėščia.
Ultragarsinis tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitę, yra labai svarbus vertinant vaisiaus raidą. Jis padeda nustatyti preliminarią gimdymo datą, apžiūrėti pagrindines kūno dalis, smegenų struktūrą ir ieškoti chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų, pavyzdžiui, sprando raukšlės matmens.
Kaip saugiai gydytis ir kokie vaistai yra saugūs nėštumo metu?
Idealiausia, jei peršalusi nėščia moteris imtųsi paprasčiausių priemonių: šiltai rengtųsi, ilsėtųsi lovoje, atliktų šiltų vandens garų inhaliacijas, vartotų daugiau skysčių (šiltų arbatų, vištienos ar daržovių sultinio). Jei simptomai neišnyksta ar būklė sunkėja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų įvertinta, ar nėra gripo ar prasidėjusios bakterinės infekcijos.
Tyrimų su vaistais nėštumo metu nėra atliekama, todėl potencialiai kiekvienas vaistas gali sukelti apsigimimų ar kitų problemų. Visgi, nėščiąsias reikia gydyti, todėl apie vaistų saugumą dažniausiai sužinoma iš praktikos. Vienos grupės vaistai laikomi saugiais, kitus rekomenduojama vartoti atsargiai, o treti įrodyti kaip potencialūs teratogenai (sukeliantys apsigimimus).
Aukštą, 38,5 °C ar aukštesnę temperatūrą rekomenduojama mažinti paracetamolio preparatais. Jo galima vartoti iki 2 gramų per parą (ne daugiau kaip 4 tablečių po 500 mg). Nėštumo metu maksimalių dozių reikėtų vengti. Paracetamolis taip pat tinka galvos ir gerklės skausmui malšinti. Dėl visų kitų preparatų vartojimo būtina pasitarti su vaistininku arba gydytoju.
Nėštumo metu ypač svarbu vengti bet kokių vaistų be gydytojo rekomendacijos. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, skirti alergijai gydyti (su difenhidraminu, loratidinu, cetirizinu), gali būti saugūs, tačiau kiti, kaip pseudoefedrinas (dekongestantas), yra vengtini. Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu.
Žolinės arbatos ir maisto papildai nėštumo metu
Nors rimtų mokslinių įrodymų apie vaistinių žolelių arbatų gydomąjį poveikį ar neigiamas reakcijas nėštumo metu nėra, jų vartojimas yra pakankamai saugus, kol tai daroma saikingai. Svarbu suprasti, kad natūralumas nereiškia neriboto vartojimo. Kai kurios arbatos, pavyzdžiui, aviečių, ramunėlių, dilgėlių, kiaulpienių, gali sukelti gimdos susitraukimus ar kitaip paveikti nėštumą, todėl joms vartoti reikėtų atsargiai. Saikingai vartojamos arbatos padeda organizmui gauti skysčių ir maistinių medžiagų.
„Saikingas vartojimas“ reiškia 2-3 puodelius ne stiprios arbatos per dieną. Žalioji ar juodoji arbata taip pat tinkamos, bet jose yra kofeino, todėl jų rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip du puodelius per dieną.
Folio rūgštis yra vienas svarbiausių vitaminų planuojant nėštumą ir pirmuoju trimestru. Jos vartojimas (400 mcg per dieną) apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto. Jei folio rūgštis nebuvo vartojama iki nėštumo, svarbu pradėti ją vartoti kuo greičiau. Folio rūgšties rekomenduojamos dozės gali skirtis priklausomai nuo rizikos grupės. Moterys, sergančios cukriniu diabetu, turinčios žarnyno ligų ar kurių šeimoje buvo nervinio vamzdelio defektų atvejų, gali vartoti didesnes dozes.
Kiti svarbūs vitaminai ir maistinės medžiagės:
- Vitaminas C stiprina imunitetą ir padeda įsisavinti geležį. Jo paros dozė nėščiosioms - apie 100 mg. Geriausia jį gauti iš natūralių šaltinių (daržovių, vaisių).
- Vitaminas D svarbus kaulų sveikatai ir imuninei sistemai. Jo trūksta dažnai, todėl rekomenduojama papildyti mitybą geriamaisiais preparatais.
- Vitaminas A svarbus imuninei sistemai, kaulų, dantų vystymuisi. Jo paros poreikis apie 1 mg. Dideliais kiekiais gali būti žalingas, todėl rekomenduojama vartoti beta karoteną.
- Vitaminas E yra stiprus antioksidantas, saugantis ląstelių membranas. Jo trūkumas gali sukelti persileidimus.
- DHA (omega-3 riebalų rūgštys) svarbios smegenų žievei formuotis. Rekomenduojama vartoti nuo nėštumo pradžios.
- Vitaminas K svarbus kraujo krešėjimui. Jo trūkumas gali pasireikšti dažnu kraujavimu iš nosies.
Nėščiosioms skirtų maisto papildų sudedamosios dalys, jų koncentracija turi būti optimali nėštumo metu. „Paprasti“, ne nėščiosioms skirti maisto papildai gali būti ne tik neefektyvūs, bet ir žalingi.
Mityba ir gyvensena nėštumo metu
Nėščiajai nereikia valgyti „už du“, tačiau svarbu užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų kiekį sau ir kūdikiui. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Taip pat svarbu vartoti produktus, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Rekomenduojama rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščiosios racioną reikėtų papildyti apie 300 kcal daugiau nei iki nėštumo.
Reikėtų vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių ir daržovių, nes juose gali būti pavojingų mikrobų. Nerekomenduojami saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas. Jūrų žuvų patiekalus rekomenduojama vartoti kartą per savaitę, nes jose gali būti sunkiųjų metalų. Reikėtų vengti kepenų ir pašteto dėl didelio vitamino A kiekio.
Kofeino vartojimą reikėtų riboti, ypač pirmąjį trimestrą. Kava gali stimuliuoti, paspartinti širdies ritmą ir padidinti kraujospūdį. Nėščioms moterims, turinčioms hipertenziją, kavos reikėtų atsisakyti arba ją stipriai riboti. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.
Alkoholio nėštumo metu vartoti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Rūkymas siejamas su vaisiaus augimo sulėtėjimu, deguonies ir maisto medžiagų trūkumu, placentos komplikacijomis ir priešlaikiniu vaisiaus vandenų nutekėjimu. Moteris turėtų mesti rūkyti dar prieš pastojant, tačiau jei nepavyksta, svarbu tai padaryti nėštumo metu.
Fizinis aktyvumas yra svarbus nėštumo metu. Rekomenduojama mankštintis bent 30 minučių per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. Tai padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų. Taip pat svarbu vengti perkaitimo, saunų, sūkurinių vonių, nes tai gali sukelti apsigimimų ar persileidimą.
Priešlaikinio gimdymo ir kitų komplikacijų prevencija
Nėščiųjų priežiūros (antenatalinės priežiūros) tikslas - rūpintis motinos ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti ligų ir komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę. Nėščiąsias prižiūri šeimos gydytojas, gydytojas akušeris-ginekologas arba akušeris.
Reguliarūs vizitai pas gydytoją yra būtini. Antrąjį trimestrą (13-28 savaitės) rekomenduojamas apsilankymas kartą per mėnesį, trečiąjį (29-40 savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę. Šių vizitų metu matuojamas kraujospūdis, tiriamas šlapimas, vertinamas vaisiaus augimas ir širdies ritmas, atliekami kiti svarbūs tyrimai.
Jei yra padidėjusi genetinių ligų rizika, atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, choriono gaurelių biopsija, amniocentezė ar neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT). NIPT tyrimas, atliekamas iš motinos kraujo, leidžia įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką.
Skiepai nėštumo metu taip pat svarbūs. Gripo vakcina rekomenduojama prieš gripo sezoną, o kokliušo vakcina - nėštumo pabaigoje (nuo 28 savaitės), siekiant apsaugoti naujagimį.
Lytiniai santykiai nėštumo metu paprastai neturi didelės įtakos, tačiau svarbu laikytis higienos. Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais, ypač katėmis, būtina nusiplauti rankas, kad būtų išvengta toksoplazmozės rizikos.
Nėštumo metu gali pasireikšti odos hiperpigmentacija, todėl reikėtų saugoti veido odą ir rinktis švelnesnes odos priežiūros priemones. Stiprus karštis gali sukelti hipertermiją, todėl vertėtų vengti per karštų vonių.
Nėštumas - tai nuolatinis moters organizmo virsmas ir pokyčiai. Nors pradžioje normalu jausti nerimą, svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus ir laiku kreiptis į specialistus. Tinkama priežiūra, sveikas gyvenimo būdas ir informuotumas padės užtikrinti sklandų nėštumo eigą ir laimingą sutikimą su kūdikiu.
