Įvaikinimas - tai ne tik galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti savo biologinėje šeimoje, bet ir sudėtingas bei atsakingas teisinis procesas. Jo metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos perduodamos įtėvių šeimai, o įvaikinti vaikai tampa visateisiais jos nariais, prarandant bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais.
Įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. Įvaikintojai pagal įstatymą laikomi vaiko tėvais, jiems gali būti suteikta įtėvių pavardė, o vardas gali būti keičiamas. Svarbu pabrėžti, kad įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas, tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Kas gali įvaikinti?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Nesusituokusie, to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais, teismas gali leisti įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių, jeigu tai neprieštarautų vaiko interesams.
Amžius ir sveikata
Įvaikintojai turi būti pilnamečiai, darbingo amžiaus asmenys. Tačiau išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir konkrečias bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, bet yra geros fizinės ir psichinės būklės, arba kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų, o įvaikinant sutuoktinio vaiką - ne mažesnis nei 15 metų.
Svarbu, kad įvaikintojai nebūtų pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais ir nesergtų ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro. Tai užtikrina, kad įtėviai galės tinkamai rūpintis vaiku.
Teistumas ir gyvenimo sąlygos
Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą bei teritorinę policijos įstaigą apie būsimųjų įtėvių teistumą ir administracinius teisės pažeidimus. GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programos) darbuotojai vertins surinktus duomenis ir šeimos galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus. Taip pat vertinamos ir gyvenimo sąlygos, užtikrinančios įvaikintam vaikui saugumą. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas.
Finansiniai aspektai
Įstatymuose nėra nustatyta konkreti pajamų suma, kurią šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti pakankamos, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.
Apribojimai
Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais, kuriems buvo apribota tėvų valdžia, arba buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa buvo panaikinta dėl jų kaltės.
Vaiko kilmė ir identitetas
Viena iš svarbių GIMK programos temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku apie jo kilmę. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį ir kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą ir savo šaknų žinojimą. Žinios apie save - tai stiprybė, lydinti visą gyvenimą ir suteikianti pasitikėjimo savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui, pagal jo amžių ir brandą, kilmės ir atsiradimo įtėvių šeimoje istoriją. Labai svarbu, kad vaikas šią informaciją sužinotų iš įtėvių, o ne iš svetimų žmonių.
Įvaikinimo procedūros etapai
Įvaikinimo procedūra susideda iš kelių etapų ir užtruks ne mažiau kaip metus. Jei norite įsivaikinti, privalote laikytis tam tikrų Civiliniame kodekse nustatytų reikalavimų, skirtų apsaugoti vaiko interesus.
1. Kur kreiptis?
Jeigu norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, turite kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių.
2. Kokius dokumentus pateikti?
Norintis įvaikinti asmuo turi pateikti prašymą įvaikinti vaiką (-us), kuriame nurodoma asmeninė informacija, šeiminė padėtis, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičius, amžius, lytis, sveikatos būklė ir motyvai. Taip pat reikalinga sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimo kopija.
Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs prašymą, iš registrų ir valstybės informacinių sistemų surenka papildomus dokumentus, įrodančius asmens santuoką, ištuoką, sutuoktinio mirtį, santuokos negaliojimą, sutuoktinių gyvenimą skyrium, taip pat duomenis apie teistumą ir administracinius teisės pažeidimus.
3. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas
Tarnybos teritorinis skyrius patikrina, ar asmuo nėra teismo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, ar jam nebuvo apribota tėvų valdžia, ar jis nebuvo vaiko globėju (rūpintoju) dėl jo kaltės, ar neserga ligomis, kurios neleistų įvaikinti, ir ar jis bei kiti kartu gyvenantys asmenys nėra teisti už tyčinius nusikaltimus. Pradinis dokumentų vertinimas trunka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Jei nustatoma aplinkybių, dėl kurių negalima tęsti patikrinimo, asmuo apie tai informuojamas raštu.
4. Mokymai būsimiems įtėviams
Jei nenustatomos aplinkybės, dėl kurių asmuo negalėtų būti įtėviu, jis nukreipiamas į globos centrą dėl Mokymų organizavimo. Mokymų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, jie apima grupinius ir individualius susitikimus. Mokymų metu vertinami šeimos motyvai ir pasirengimas įvaikinti vaiką.
5. Išvados apie pasirengimą įvaikinti
Išvados dėl pasirengimo vaiko įvaikinimui parengimas trunka ne ilgiau nei 20 darbo dienų nuo mokymų pabaigos. Teigiama išvada galioja 24 mėnesius. Esant neigiamai išvadai, asmenys gali pakartotinai kreiptis dėl patikrinimo, išnykus priežastims, dėl kurių buvo pateikta neigiama išvada.
6. Įrašymas į Norinčių įvaikinti sąrašą
Gavusi teigiamą išvadą, Tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą įrašyti norinčius įvaikinti asmenis į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių sąrašą. Sprendimas gali būti priimtas neįrašyti asmenų, jei paaiškėja tam tikros Civiliniame kodekse nurodytos aplinkybės.
7. Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas
Sudaryta komisija, atsižvelgdama į vaiko interesus ir įvertinusi įvaikintojų lūkesčius, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančius įvaikintojus. Tarnyba informuoja šeimą apie parinktą vaiką, pateikiama detali informacija apie jį. Būsimieji įtėviai turi teisę susipažinti su vaiku ir per 30 kalendorinių dienų pateikti savo sutikimą ar atsisakymą įvaikinti.
Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo trukmė priklauso nuo šeimos lūkesčių dėl vaiko amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties, taip pat nuo vaikų, esančių Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje.
How to Adopt From Foster Care Without Fostering
8. Teisminis procesas dėl įvaikinimo
Esant sutikimui įvaikinti pasiūlytą vaiką, pareiškėjai kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą. Teismas, įvertinęs visą informaciją, gali nuspręsti suteikti pareiškėjui įvaikintojo statusą. Svarbi sąlyga yra vaiko sutikimas (jei sulaukęs 10 metų) ir jo biologinių tėvų ar globėjo sutikimas. Prieš įvaikinimo užbaigimą teismas gali perkelti vaiką į šeimą nuo šešių iki dvylikos mėnesių, įvertinęs valstybės institucijos nuomonę, ar įvaikinimas atitinka vaiko interesus.
Įvaikinimo procedūros trukmė ir mokesčiai
Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei skaičiaus. Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančių šeimų, pageidaujančių įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei pageidaujama įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar kelis vaikus, procedūros trukmė - iki 6 mėnesių.
Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos. Šeima turi padengti tik su dokumentų paruošimu (vertimas, legalizacija), kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima), vertėjo paslaugomis, atstovo ar advokato paslaugomis, žyminiu mokesčiu ir kitomis paslaugomis susijusias išlaidas.
Dažniausiai užduodami klausimai ir mitai
Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą. Jei vaikas palaiko itin artimus ryšius su broliais, seserimis, seneliais ar net tėvais, jis gali nesutikti dėl įvaikinimo.
Užsienio piliečiams sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima. Prioritetu visada laikoma vaiko globa ar įvaikinimas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims.
Dauguma galimų įvaikinti vaikų turi tam tikrų sveikatos sutrikimų ar negalių. Tačiau šeimos, laukiančios įvaikinti, dažniausiai pageidauja sveikų arba nežymių sveikatos sutrikimų turinčių vaikų. Daugiausia vaikų, laukiančių naujų namų, yra 10-17 metų amžiaus.
Svarbu suprasti, kad ryšys su vaiku kuriamas per laiką, ir už jo kūrimą yra atsakingas suaugęs žmogus. Įtėviai turi gebėti priimti vaiką, net jeigu jis turi mokymosi sunkumų, elgesio ar emocinių problemų, ir organizuoti reikiamą pagalbą.
Įvaikinimas yra baigtinis procesas, kurio metu sukuriami teisiniai vaiko ir įtėvių šeimos santykiai, trunkantys visą gyvenimą. Todėl apsisprendimas įvaikinti turėtų būti vieningas, tvirtas ir labai sąmoningas.
tags: #ko #reikia #norint #isivaikinti #vaika
