Nėštumas - tai vienas svarbiausių ir jautriausių etapų moters gyvenime, reikalaujantis ypatingo dėmesio tiek būsimosios mamytės, tiek augančio mažylio sveikatai. Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę tyrimų, leidžiančių užtikrinti sklandžią nėštumo eigą, laiku diagnozuoti galimus sutrikimus ir užtikrinti geriausią įmanomą priežiūrą.

Ultragarsiniai tyrimai (echoskopija)

Ultragarsinis tyrimas, dažniau vadinamas tiesiog echoskopija, yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu. Jo dėka galima įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos. Taip pat jo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų - tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei.

Pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, šis tyrimas reikalingas bent du kartus per nėštumą. Pirmojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra turėtų būti atlikta 11-13 sav., o antrojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra įprastai atliekama šiek tiek vėliau, apie 18-20 nėštumo sav., kai vaisius būna paaugęs, jau yra susiformavusi jo anatomija ir tyrimo metu gydytojas gali pamatyti bei įvertinti, ar vaisiui viskas gerai, ar nėra jokių matomų pakitimų. Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart - 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia.

Šiam tyrimui nereikia jokio specialaus pasiruošimo. Tiriant 11⁺⁰-13⁺⁶ savaitę svarbu įsitikinti ir parodyti, kaip vaisius vystosi. Šio tyrimo metu išmatuojamas vaisiaus dydis, patikslinama nėštumo trukmė ir gimdymo data. Matuojama sprando vaiskuma, vertinama, ar yra nosies kaulas, tiriama, ar nėra didžiųjų vaisiaus raidos ydų, apžiūrima gimda ir kiaušidės. Daugiavaisio nėštumo atveju ištiriama, ar kiekvienas vaisius turi atskirą amnioną ir chorioną. 18⁺⁰-20⁺⁶ savaitę pakartotinai vertinamas vaisių skaičius, vaisiaus dydis, nėštumo trukmė (jeigu nebuvo tiksliai nustatyta per pirmąjį nėštumo trimestrą), vaisiaus anatomija, širdies veikla, vaisiaus gyvybingumas ir judrumas, placentos vieta, virkštelė, vaisiaus vandenų kiekis, gimdos ir kiaušidžių dariniai. Taip pat įvertinama, ar nėra stambių vaisiaus vystymosi ydų.

Pasak S. Neverauskienės, nors dauguma vaisiaus ydų gali būti diagnozuotos atliekant ultragarsinį tyrimą 18-20 nėštumo savaitę, kai kurie vystymosi sutrikimai gali būti nepastebėti, nes jie atsiranda vėlesniu nėštumo laikotarpiu arba pasireiškia tik po gimdymo. Pasak S. Neverauskienės, dažniausiai nėščiosioms echoskopijos tyrimas atliekamas ir trečiajame nėštumo trimestre. Jo metu vertinamas vaisiaus dydis, vandenų kiekis, jeigu yra gresiančio priešlaikinio gimdymo rizika - matuojamas gimdos kaklelio ilgis. Vaisiaus būklei įvertinti atliekami kraujotakos tyrimai, taip pat - vaisiaus anatomijos ištyrimas.

Papildomi echoskopiniai tyrimai atliekami įtarus, kad gali būti per mažai ar per daug vaisiaus vandenų, nėščioji serga diabetu, gydoma hipertenzija, vystosi kepenų pažeidimas, įtariant, kad vaisius mažo svorio ar atvirkščiai - labai didelis. Taip pat - esant gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikai, pajutus, kad vaisius blogiau juda. Kai gimdoje vystosi du ar trys vaisiai, ultragarsiniai tyrimai atliekami kas mėnesį, o esant poreikiui dar dažniau.

Ultragarsinių tyrimų tipai

• 2D ultragarsas: klasikinis dvimatės echoskopijos metodas, kurio metu gaunamas juodai baltas, plokščias vaizdas. Tai plačiausiai naudojamas ultragarsinės diagnostikos būdas, leidžiantis įvertinti vaisiaus padėtį, vidaus organų formavimąsi, galimus raidos sutrikimus, augimą ir vystymosi proporcingumą, širdies veiklą, vaisiaus vandenų kiekį bei placentos padėtį.
• 3D ultragarsas: trijų dimensijų, erdvinis, statinis vaizdas, leidžiantis detaliai matyti išorinius vaisiaus bruožus, pavyzdžiui, veiduką, rankytes, kojytes, stuburo linkį. Šio tyrimo metu iš daugybės 2D vaizdų sukuriama erdvinė rekonstrukcija, todėl galutinis vaizdas atrodo realistiškesnis ir išsamiau atspindi vaisiaus išvaizdą. Tai ypač vertinama būsimos šeimos emociniame kontekste - leidžia tėvams pirmą kartą „pamatyti“ kūdikį prieš gimimą.
• 4D ultragarsas: tai 3D vaizdas realiuoju laiku, leidžiantis ne tik matyti erdvinę vaisiaus išvaizdą, bet ir stebėti jo judesius: mimiką, čiulpimą, žiovulį ar rankyčių judesius. Dažniausiai 3D ultragarsiniai tyrimai atliekami nėštumo viduryje, t. y. nuo 24 iki 32 nėštumo savaitės.

Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu specifinio ar sudėtingo pasiruošimo dažniausiai nereikalauja, todėl jis yra saugus, greitas ir patogus būdas įvertinti nėštumo eigą ar vidaus organų būklę. Visgi, siekiant pagerinti tyrimo kokybę, rekomenduojama kelias dienas prieš planuojamą ultrą vartoti daugiau skysčių, ypač vandens. Esant geram echosignalo pralaidumui, gydytojas gali lengviau įvertinti vaisiaus anatomiją, padėtį, judesius bei kitas svarbias detales. Prieš tyrimą nereikia būti nevalgius ar specialiai riboti mitybos, nebent gydytojas pateikia kitokias individualias rekomendacijas.

Ar ultragarsinio tyrimo metu galima nustatyti vaisiaus lytį? Taip, daugeliu atvejų vaisiaus lytį galima nustatyti nuo antrojo trimestro, tačiau tai priklauso nuo vaisiaus padėties ir tyrimo metu matomų anatominių struktūrų. Ar 3D ir 4D ultragarsas yra būtini? 3D ir 4D ultragarsiniai tyrimai dažniausiai nėra būtini, tačiau jie gali suteikti papildomos informacijos apie vaisiaus išorinius bruožus ir sustiprinti emocinį ryšį su dar negimusiu kūdikiu.

Genetiniai tyrimai

Genetiniai tyrimai - tai medicininiai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar vaisius turi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Šie sutrikimai gali būti paveldimi iš tėvų arba atsirasti staiga, spontaniškai vaisiaus vystymosi metu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad neinvaziniai genetiniai tyrimai dažniausiai nereiškia diagnozės. Jie parodo riziką arba galimybę tam tikram sutrikimui, todėl teigiami rezultatai dar nereiškia, kad vaisius serga.

Kada rekomenduojami genetiniai tyrimai?

• Moters amžius virš 35 metų.
• Paveldimos genetinės ligos, pvz., cistinė fibrozė, spinalinė raumenų atrofija ir kt.

Vienas moderniausių ir saugiausių tyrimų, kuris yra atliekamas jau nuo 10 nėštumo savaitės. Tyrimas remiasi laisvos vaisiaus DNR, esančios motinos kraujyje, analize. Tyrimo privalumas - labai mažas klaidų tikimybės procentas ir visiškas saugumas vaisiui. Šių tyrimų duomenys analizuojami kartu su moters amžiumi ir svoriu, kad būtų įvertinta Dauno ir kitų sindromų rizika.

Kiti genetiniai tyrimai:

• Amniocentezė: Gali būti atliekama anksčiau nei amniocentezė - dažniausiai tarp 11-13 savaitės. Tai invazinis tyrimas, kurio metu per gimdos kaklelį arba pilvo sieną paimamas placentos audinio mėginys.
• Chorioninės villus biopsija: Tai invazinis tyrimas, kuris yra atliekamas nuo 15-16 nėštumo savaitės. Jo metu į pilvo ertmę įvedama adata ir paimamas vaisiaus vandenų mėginys.

Svarbu paminėti, kad kartais ir „normalūs“ tyrimų rezultatai negarantuoja, kad kūdikis gims visiškai sveikas. Genetiniai tyrimai nėštumo metu turi aiškių privalumų, tačiau kartu jie kelia ir tam tikrų iššūkių. Pirmiausia, šie tyrimai leidžia labai anksti, dar nėštumo pradžioje, nustatyti rimtas vaisiaus sveikatos problemas. Tai suteikia tėvams ir gydytojams galimybę laiku įvertinti situaciją ir, jei reikia, imtis papildomų veiksmų ar detalesnių tyrimų. Toks išankstinis žinojimas leidžia atsakingai planuoti nėštumo eigą, pasiruošti gimdymui ar net organizuoti specializuotą pagalbą naujagimiui, jeigu prireiktų medicininės intervencijos iškart po gimdymo.

Infekcijų ir kitų būklių tyrimai

Nėštumo metu svarbu įvertinti ir mamos sveikatos būklę, pavyzdžiui, apžiūrėti gimdą, jos priedus, kiaušides. Gali prireikti apžiūrėti ir gimdos kaklelį, ar nėra jokių pakitimų. Patikros metu taip pat yra įvertinamas ir kitas svarbus aspektas - placenta ir jos prisitvirtinimas.

Hematoma (subchorioninė kraujosruva)

Hematoma (kitaip - subchorioninė hematoma, subchorioninis kraujavimas) - tai tarp gemalo dangalų atsiradusi kraujosruva. Chorioninė membrana yra atokiausias sluoksnis, skiriantis vaisiaus amniono maišelį nuo gimdos sienelės. Dažnai ši patologija yra susijusi su kraujavimu iš makšties: jį patiria maždaug 1 iš 4 gimdyvių, o 20 proc. Subchorioninė hematoma dažniausiai pasireiškia 10-20 nėštumo savaitę. Hematomos gali būti smulkios ar stambesnės. Gera žinia - jog hematoma gali susitraukti savaime be jokio gydymo. Gydytojai, įvertinę nėščiosios būklę, patars, ką daryti toliau. Dažniausiai pasitaikantis hematomos simptomas yra kraujavimas iš makšties pirmoje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali būti labai lengvas (vadinamasis tepliojimas), tačiau nėščioji gali kraujuoti ir gausiai, su krešuliais. Subchorioninės hematomos gydymas priklausys nuo kelių veiksnių. Jeigu hematoma aptinka pirmojoje nėštumo pusėje, gydytojas rekomenduos kuo mažiau judėti, apriboti bet kokias keliones, nekelti sunkių daiktų ir pan. Daugelis moterų, kurioms diagnozuota subchorioninė hematoma, vaisių sėmingai išnešioja ir pagimdo.

Infekcijos, kurios gali kelti pavojų vaisiui

Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomas tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.

• Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii). Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplamozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnių prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai.
• Raudonukė. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.
• Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija. Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc. visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji.
• Hepatitas B. Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
• Gonorėja. Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties.
• Chlamidiozė. Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Būdinga jauniems, lytiškai aktyviems asmenims, ypač 16 - 24 metų moterims ir 18 -29 metų vyrams, tačiau serga ir lytiškai aktyvūs vyresnio amžiaus asmenys. Kadangi dauguma atvejų būna besimptominiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti.
• B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS). Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.
• Ureaplasma urealyticum. Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos. Sukelia vyrams uretritus - šlaplės uždegimus, moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus.
• Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija). Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.
• RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės burnoje ir ant lyties organų. Laikosi apie 1-5 sav. Antroje ligos stadijoje pasireiškia bėrimas bet kurioje kūno vietoje, jaučiama panašūs į peršalimą požymiai. Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį.
• Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. Jos kilmė - virusinė. ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių, todėl organizmas tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos ar uždegimo, kas pasitaiko gan dažnai, tik ne visada yra jaučiama. Šiuo virusu infekuotieji paprastai gyvena 2-5 metus nuo infekcijos, nors buvę ir 10 metų trukmės atvejų.

Kiti svarbūs tyrimai

• Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi.
• Kraujo grupė: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę, (O, A, B, AB ). Ši kraujo grupė priklauso nuo to, koks antigenas yra arba kokio antigeno nėra ant jo eritrocitų.
• Rh antikūnų nustatymas jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+): Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
• Bendras kraujo tyrimas: Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
• Glikemijos tyrimas: Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA. Jis sudaro net 90 proc. viso hemoglobino. HbA dalis kitaip dar vadinama HbA1, yra glikuota. Tai reiškia, jog ši hemoblogino dalis absorbuoja gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze. Šis hemoglobino prisotinimas vyksta visą eritrocito ląstelės gyvavimo laikotarpį, tai yra 120 dienų. Taigi, tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje.
• Gliukozės tolerancijos mėginys: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
• ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas - lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
• Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.
• PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimui. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė, kiekviena šių patologijų dar skirstoma į kliniškai pasireiškiančią ir subklinikinę formą. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs.

Pasiruošimas nėštumo priežiūrai

Sužinojusi apie nėštumą moteris turėtų peržiūrėti savo elgsenos ir gyvenimo įpročius - vengti kontakto su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis, kurie turi infekcijų, atsisakyti bet kokių žalingų įpročių - beje, jų atsisakyti turėtų ne tik būsima mama, bet ir ją supantys artimiausi žmonės. Jis taip pat akcentuoja, jog pastojus svarbu nepamiršti pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuris yra skiriamas profilaktiškai dėl nervinio vamzdelio raidos defektų, siekiant sumažinti apsigimimų riziką. Kitas svarbus veiksmas - vizitas pas savo akušerį-ginekologą, tačiau to nereikia daryti tik pastojus - užtenka užsiregistruoti apsilankymui 10-11 nėštumo savaitę, kai yra reikalinga atlikti tam tikrus tyrimus.

Vis dėlto, šios taisyklės galioja tik visiškai sveikoms, neturėjusioms jokių komplikuotų nėštumų moterims. Jeigu moteris yra sveika, neturi jokių gretutinių ligų ir jaučiasi gerai, ją prižiūrėti gali ir patyrusi akušerė arba šeimos gydytojas. Jie, įvertinę jos būklę, paskirs kito susitikimo laiką - iš viso nėštumo laikotarpiu jų gali būti 7-10. Reikėtų nepamiršti, jog jeigu turite jau anksčiau diagnozuotų ligų, vertėtų apsilankyti pas jus gydančius specialistus, informuoti juos, jog esate nėščia. Tai yra itin svarbu, nes gali prireikti koreguoti jums paskirtą gydymą - mažinti vaistų dozes ar juos pakeisti kitais, kad kūdikio laukimo laikotarpiu nekiltų jokių komplikacijų ir nėštumas būtų sklandus.

Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.

tags: #nestumo #metu #valosi #gimda

• Kaip suprasti, kas vyksta su jūsų kūdikiu?
• vaikų ugdymo patarimai
• Ežero vandens saugumas nėštumo metu
• Laikiklis vaikiškos lovytės baldakimui
• Širdingi žodžiai gimtadienio šventei