Nepakeičiami patarimai kūdikio odos priežiūrai: nuo natūralaus lupimosi iki atopinio dermatito gydymo

Kiekvienas mažylis, vos tik gimęs, patiria savitą šoką - iš jaukios šiltos erdvės patenka į pasaulį, kupiną bakterijų, įvairios kokybės oro, temperatūrų skirtumų, vėjų, saulių ir daug kitų nepatogių dalykų. Pirma į pokyčius reaguoja oda - ji turi prisitaikyti greičiausiai prie visų aplinkos veiksnių. Pirmaisiais gyvenimo metais mažylio oda nėra tobula - ji dar tik bręsta. Odelė kol kas per silpna, kad gerai apsaugotų nuo įvairių išorinių dirgiklių, neatspari infekcijoms.

Daugelis tėvų nerimauja dėl savo naujagimio odelės, nes ji toli gražu ne visada būna švelni kaip šilkas. Nuo pat gimimo kūdikio oda reikalauja ypatingos priežiūros. Viena pagrindinių odos funkcijų yra apsauginė. Gimus kūdikiui kurį laiką oda dar bręsta, ji yra plonesnė, tad ir jos apsauginė funkcija silpnesnė. Kūdikių oda yra ne tik pažeidžiamiausia ir pralaidesnė aplinkoje esančioms medžiagoms, bet ir linkusi netekti daugiau vandens, tad labiau sausėja. Todėl labai svarbu tinkamai prižiūrėti vaikų odą ir žinoti esmines taisykles.

Veikiama skirtingo oro, drėgmės ar šalčio, kūdikio oda gali imti įtrūkinėti, stipriai išsausėti. Odos išsausėjimui turi įtakos sausas oras, karštis ir šaltis, kiti dirgikliai, taip pat - netinkama priežiūra. Sausa oda pasidaro šiurkšti, pleiskanoja, parausta, susilpnėja barjeras, apsaugantis nuo įvairių aplinkoje esančių medžiagų. Tokioje odoje gali atsirasti įtrūkių, pro kuriuos lengva prasiskverbti patogeniniams mikroorganizmams ir alergenams, galintiems sukelti uždegimą.

Kada reikėtų pradėti rūpintis vaikų oda? Pradėti rūpintis vaikų oda reikėtų nuo pirmos gimimo dienos. Anot gydytojos I. Kisielienės, pagrindiniai vaikų odos priežiūros žingsniai yra reguliarus odos prausimas bei drėkinimas.

Normalūs naujagimio odos pokyčiai

Visi naujagimiai per pirmąsias kelias gyvenimo savaites išgyvena visiškai įprastą odos lupimosi ir pleiskanojimo fazę. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimio būklių. Visiems naujagimiams per pirmąsias dvi gyvenimo savaites, kartais - jau 3-5 dieną, prasideda odos lupimosi fazė. Naujagimio oda gali luptis ir tik šiek tiek, ir labai intensyviai, tačiau tai nebūtinai yra ženklas, kad jo oda yra sausa. Odos lupimasis gali pasireikšti įvairiose kūno vietose - ant rankų, kojų padų, kulkšnių ar kitose srityse.

Naujagimiai gimsta apsupti įvairių skysčių, įskaitant vaisiaus vandenis, kraują ir vadinamąjį vernix caseosa - balkšvą, vaškinę apsauginę dangą. Vernix veikia kaip natūralus barjeras, saugantis kūdikio odą nuo vaisiaus vandenų poveikio nėštumo metu. Tačiau šis dangalas taip pat riboja odos atsinaujinimo procesus. Po gimimo, kai gimdymo namų personalas nuo vaikelio nuvalo vaisiaus vandenų ir kraujo likučius, dažniausiai kartu pašalinamas ir verniksas. Kai vernix sluoksnis išnyksta, kūdikio oda pradeda natūraliai šalinti išorinį odos sluoksnį - būtent tada pasireiškia lupimasis. Lupimosi intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo to, ar kūdikis gimė neišnešiotas, laiku ar pernešiotas. Neišnešioti kūdikiai dažniausiai turi daugiau vernix, todėl jų oda linkusi luptis mažiau. Tuo tarpu kūdikiai, gimę 40 nėštumo savaitę ar vėliau, dažniau patiria ryškesnį odos pleiskanojimą.

Fiziologinis odos pleiskanojimas būdingas naujagimiams iki 2 sav. ir jis praeina savaime. Šis procesas yra natūralus, odai prisitaikant prie naujų sąlygų, kuris paprastai praeina savaime. Užkirsti kelio naujagimio odos lupimuisi po gimimo neįmanoma - tai natūralus procesas. Kiek laiko oda luptis, priklauso nuo kiekvieno kūdikio individualiai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu pleiskanoja vaikelio galvos oda, tai vadinamoji „lopšio kepurė“ (pleiskanų luobelė ant galvos). Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimio būklių.

Kaip pastebėti skirtumą tarp normalaus lupimosi ir ligos? Ribotos odos regeneracinės savybės vaisiui esant įsčiose. Gimdoje esantį vaisių supa amniono skystis. Jis puikiai apsaugo augantį vaisių, bet kartu ir nėra labai draugiškas odai. Štai dėl to maždaug nėštumo viduryje ant vaisiaus odos pradeda formuotis varškinis dangalas (verniksas). Verniksas laikui bėgant plonėja, vadinasi, kuo ilgiau vaikelis būna gimdoje, tuo mažiau jo lieka ir tuo prasčiau oda apsaugoma nuo vaisiaus vandenų poveikio.

Kai kuriais atvejais naujagimio ar kūdikio odos sausumas ir lupimasis gali būti susijęs su odos liga - egzema, dar vadinama atopiniu dermatitu. Ši būklė pasireiškia sausais, paraudusiais, niežtinčiais odos plotais. Tiksli egzemos priežasties nėra žinoma, tačiau jos paūmėjimus dažnai sukelia įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, agresyvūs šampūnai, skalbikliai ar kiti odos priežiūros produktai. Jei jūsų kūdikio oda yra sausa, po vonios turėtumėte patepti drėkinamuoju kremu arba retkarčiais įpilti kūdikiams skirto aliejaus į vonią.

Ichtiozė - reta genetinė liga, kuriai būdingas intensyvus odos ragėjimas, išsausėjimas ir pleiskanojimas. Ji išsivysto paveldėjus baltymo filagrino defektą. Iš šio baltymo odos epidermio ląstelėse susidaro keratinas, todėl sutrikdomas viršutinio odos sluoksnio ląstelių ragėjimas bei vientisumas.

Žvynelinė (psoriazė). Tai lėtinė imuninės sistemos liga, labiausiai pažeidžianti odą, o jeigu atvejis yra sunkesnis - ir sąnarius. Liga susergama, kai paviršinės odos ląstelės pradeda ypač sparčiai daugintis, laiku nuo odos nepasišalina, prasideda uždegimas ir atsiranda bėrimų, padengtų pleiskanomis - žvyneliais.

Į gydytoją reikėtų kreiptis ir jeigu vyresnio nei 2 sav. kūdikio oda nenustoja luptis arba yra itin sausa, paraudusi, su įtrūkimais. Stiprus atopinis dermatitas kūdikiui gali būti itin sunkiai pakeliamas, kadangi kamuojantis niežulys ar greitai pakilusi temperatūra ne tik sukelia diskomfortą dienos metu, bet ir trukdo kokybiškai išsimiegoti naktimis. Stiprus atopinis dermatitas vaikui nebesukels diskomforto tik tuomet, kai bus kreiptasi į specialistus, galinčius nustatyti ligos atsiradimo priežastį ir paskirti atitinkamą gydymą.

Atopinis dermatitas (egzema)

Atopinis dermatitas (AD) - lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas odos išsausėjimas, bėrimas ir varginantis niežulys, ypač ant veido ir galvos odos. Su šia liga susiduria net 20-25 % kūdikių ir vaikų, tad tėvams svarbu laiku ją pastebėti bei suteikti pagalbą savo mažyliams. Daugiau nei pusei jų pirmieji atopinio dermatito simptomai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais, o 90% - iki 5 metų amžiaus.

Atopiniu dermatitu sergančių vaikų oda nustoja atlikti apsauginę barjerinę funkciją - oda tampa pralaidi įvairioms bakterijoms bei mikroorganizmams, aplinkoje esantiems alergenams, tokiems kaip žiedadulkės, namų dulkių erkės ir kt. Tad jei ir jūsų mažyliui taip nutiko, tikrai nekaltinkite savęs ir nesiimkite drastiškų priemonių, dietų ir agresyvių namų valymų. Atopinis dermatitas yra kompleksinis. Jo tikslas - suvaldyti ligos simptomus.

Kūdikiams ir vaikams uždegimas gali pasireikšti valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas, soja ir kviečiai. Galite bandyti eliminuoti kažkuriuos produktus ir stebėti ar odos būklė gerėja, po to palaipsniui vėl įvesti.

Kaip tinkamai prižiūrėti kūdikio odą?

Naujagimio odelei lupantis ir pleiskanojant dažniausiai specifinio gydymo neprireikia. Pirmoji pagalba tokiu atveju - emolientai (medicininiai drėkinamieji kremai). Tiesa, kartais gali užtekti ir kūdikių drėkinamojo losjono ar aliejaus.

Maudynės:

Kūdikio nereikia maudyti kiekvieną dieną, atidžiausia turėtų būti tik užpakaliuko priežiūra.
Maudynių metu naudokite tik drungną vandenį (36-37°C), itin minkštas kempinėles ar šluostes ar tiesiog apiprauskite vaikelį rankomis.
Ilgesnis buvimas vonioje, ypač karštame vandenyje, nuplauna natūralią apsauginę odos plėvelę, todėl epidermis tampa pažeidžiamas. Taigi, maudynių laiką rekomenduojama apriboti iki dešimties minučių.
Jautrios odos mažylį reiktų maudyti kuo trumpiau - patartina vos 5 minutes.
Maudynių metu naudokite tik labai švelnias priemones, skirtas būtent jautrios ir atopinės odos kūdikiams, geriausia su lipidais, padedančios stiprinti odos barjerą.
Didžiosios dalies įprastų muilų pH yra šarminis, tad tokie prausikliai labiau sausina odą, todėl medikė pataria rinktis tokį muilą, kurio pH būtų artimas odos pH - tarp 5 ir 6.5.
Venkite prausiklių su dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis, kurios išsausina odą ir gali ją pažeisti. Net ir švelnaus prausiklio nedera naudoti kiekvienąsyk, jo užtenka vieną kartą per savaitę. Kitoms maudynėms pakankama šilto vandens.
Didžiausia ir dažniausia tėvų daroma klaida yra uždegimų gydymas kosmetinėmis priemonėmis, o ne vaistais.

Drėkinimas ir apsauga:

Labai svarbu kūdikio odą apsaugoti nuo šalčio poveikio, odelę drėkinamosiomis priemonėmis tepti iškart po maudynių.
Jei jūsų kūdikio oda yra sausa, po vonios turėtumėte patepti drėkinamuoju kremu arba retkarčiais įpilti kūdikiams skirto aliejaus į vonią.
Po maudynių būtinai naudokite švelnius emolientus, skirtus alergiškiems ir atopiniams kūdikiams. Svarbu nepamiršti, kad numaudžius mažylį emolientais jį reikėtų ištepti nedelsiant - per tris minutes, kol oda dar yra drėgna.
Emolientai tepami net tada, kai nėra bėrimų, ne mažiau kaip 2 kartus per dieną. Tačiau, jei oda labai sausa, gali reikėti tepti ir 3-4 ar daugiau kartų per dieną.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad vakare žmogaus oda yra linkusi išgarinti daugiau vandens nei dienos metu, todėl rekomenduojama odą drėkinti vakare. Vaikų odą gydytoja rekomenduoja drėkinti po kiekvienų maudynių.
Žiemos metu prieš einant į lauką vaikų odą reikėtų patepti riebesniu apsauginiu kremu, savo sudėtyje turinčiu daugiau lipidų. Ypatingai atidžiai tokiu kremu medikė pataria padengti atviras kūno vietas - veiduką bei rankytes.
Lauke pasirūpinkite, kad naujagimio oda būtų apsaugota nuo šalčio ir vėjo.

Aplinka ir drabužiai:

Pasirūpinkite tinkamu namų mikroklimatu. Drėgmės lygis naujagimio (kūdikio) kambaryje turėtų būti apie 50-60 %. Sausas patalpų oras siejamas ne tik su odos išsausėjimu, bet ir su gleivinių perdžiūvimu, didesne slogos ir alergijų išsivystymo rizika.
Nors šaltą dieną gali kilti pagunda labiau pašildyti namus, venkite to: „perkaitęs“ oras gali išsausinti kūdikio odą. Namuose palaikykite patogią, bet pakankamai vėsią temperatūrą, kad kūdikio oda galėtų kvėpuoti.
Jei jūsų namuose vyrauja labai sausas oras, būtinai drėkinkite namų orą ir vėdinkite patalpas. Geriausia palaikyti apie 60 proc. oro drėgmę.
Drabužių audiniai turi didelę įtaką vaikų odai, kadangi jie nuolat liečiasi prie odos. Sintetiniai rūbai skatina prakaitavimą, todėl itin sausą ar į egzemą linkusią odą turintiems vaikams gali paūmėti atopinio dermatito požymiai.
Rinkitės drabužius iš natūralių audinių be šiurkščių siūlių. Tokie audiniai kaip medvilnė, yra minkšti, nesukelia alergijos ir leidžia odai lengvai kvėpuoti.
Venkite „kandančių“ vilnonių rūbų, sintetinių audinių. Stenkitės per šiltai nerengti mažylio, vos +1 lengvas sluoksnis palyginus su tėvais.
Kūdikių drabužiai ir patalynė skalbiami tik su specialiais vaikiškais skalbikliais be agresyvių cheminių medžiagų.
Skalbimo milteliai ir audinių kondicionieriai gali išsausinti ir sudirginti odą, jei juose yra stiprių cheminių ir kvapiųjų medžiagų.
Naudokite tik kūdikiams ir alergiškiems žmonėms tinkamas skalbimo priemones, kurios neturi kvapiklių, dažiklių ir kitų odą erzinančių sudedamųjų dalių.

Bendra priežiūra:

Nenaudodami muilo ir agresyvių kvapiųjų medžiagų turinčių produktų - pagrindinis būdas išlaikyti kūdikio odelės drėgmę.
Nesusigundykite naudoti per daug ir pernelyg skirtingų kūdikių odos priežiūros priemonių. 1-2, ir kuo natūralesnių, nealergizuojančių, - visiškai pakanka.
Nešveiskite odos, netrinkite, ji pernelyg jautri, geriausia - švelniai nuplaukite ir nusausinkite minkštu rankšluosčiu.
Nelupinėkite, nešveiskite naujagimio odos. Pamačius atsilupusius odos plotelius, pirmoji kilusi mintis - padėti vaikeliui greičiau atsikratyti odos likučių, tačiau šiai pagundai atsispirkite. Senoji oda padeda formuotis naujajai, tad pašalinę ją anksčiau laiko galime tik pakenkti, o ne padėti. Taip pat negalima kūdikių odos šveisti kosmetiniais ar jokiais kitais šveitikliais.
Ypač jautrios odos zonos yra sauskelnių srityje, kuri liečiasi su šlapimu ir išmatomis, taip pat - odos raukšlės. Dažniausiai kūdikius užklumpanti bėda - vystyklų dermatitas. Bėrimų atsiranda ant sėdmenų, pilvo apačioje, šlaunų viršuje, lytinių organų srityje. Oda parausta, gali atsirasti įtrūkimų, žaizdelių, pūlinukų.
Prieš kiekvieną sauskelnių keitimą kūdikį būtina apiplauti tekančiu šiltu vandeniu iš čiaupo. Intymiai kūdikio higienai tinka vaikiškas prausiklis, kuris naudojamas jį maudant. Jei nėra galimybės vaiko nuprausti po tekančiu vandeniu, galite naudoti drėgnas servetėles ar specialiai kūdikio odai valyti skirtą skystį. Šios priemonės nuo pat gimimo pravers naktį ar kelionėje, taip pat - kitais atvejais, kai negalite išmaudyti kūdikio.
Ypač kruopščiai išvalykite odos raukšles: aplink kaklą, pažastis, kirkšnis, užpakaliuką. Ten kaupiasi prakaitas ir nešvarumai.

NAUJAGIMIO PRIEŽIŪRA: pediatro vadovas 1 savaitei

Odos priežiūros priemonės

Kūdikio oda itin jautriai reaguoja į kosmetikoje esančias medžiagas. Naudokite specialiai vaikams skirtą minkštą, švelnų prausiklį, kuriame nėra agresyvių ar kenksmingų cheminių medžiagų. Jo pH turėtų būti neutralus.

Rinkitės maudymosi gelius ir skystus muilus su drėkinamaisiais komponentais, nes jie padeda apsaugoti odą. Venkite prausiklių su dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis, kurios išsausina odą ir gali ją pažeisti.

Šeimoms, kuriose yra žmonių, sergančių alerginėmis ligomis (astma, atopiniu dermatitu), rekomenduojama nuo pat pirmų dienų drėkinti kūdikių odą. Naujausi duomenys rodo, kad taip galima sumažinti riziką, jog vaikelis susirgs atopiniu dermatitu.

Kai kurie tėvai tiki, kad drėkinama oda greitai pripranta, pradeda „tinginiauti“ ir pati negali išlaikyti reikiamo drėgmės lygio. Tai netiesa, išorinės drėkinimo priemonės gali tik pagerinti odos būklę, tačiau jos neturi jokios įtakos natūralioms odos funkcijoms, todėl odą drėkinti medikė pataria pagal poreikį.

Viena didžiausių tėvų klaidų yra atopinio dermatito gydymas kosmetinėmis priemonėmis, o ne vaistais. Svarbiausias gydytojos patarimas tėvams - nusiraminti, susitaikyti su šia mintimi ir išmokti ligos valdymo įgūdžių. Informacijos šia tema yra labai daug, tad išmokite esminius atopiškos odos priežiūros etapus ir puikiai sugebėsite suvaldyti šią ligą.

Pavyzdžiui, DERMEDIC Baby linija siūlo švelnų kūno prausiklį, skirtą kasdienei jautrios vaikų odos priežiūrai, taip pat esant labai sausai odai, atopiniam dermatitui ar psoriazės simptomams. Taip pat kasdieniam vaikų odos ir plaukų plovimui skirtas gelis, tinkantis kūdikiams ir vaikams, turintiems labai sausą ar atopinę odą. Itin riebus sviestas kūdikiams ir vaikams bei veido kremas kūdikiams ir vaikams, turintiems sausą, atopinę ir alergišką odą, yra puikūs pasirinkimai.

Tinkamų odos priežiūros priemonių pasirinkimas:

Specialiai vaikams skirti minkšti, švelnūs prausikliai be agresyvių ar kenksmingų cheminių medžiagų.
Prausikliai, kurių pH yra neutralus (tarp 5 ir 6.5).
Maudymosi geliai ir skysti muilai su drėkinamaisiais komponentais.
Emolientai (medicininiai drėkinamieji kremai) ir kūdikių drėkinamieji losjonai ar aliejukai.
Bekvapės, be dirbtinių dažiklių, skirtos kūdikių odai drėkinimo priemonės.
Riebesni apsauginiai kremai su daugiau lipidų, skirti tepti ant atvirų kūno vietų (veiduko, rankyčių) žiemos metu.
Vaikiški skalbikliai be agresyvių cheminių medžiagų.

Ko vengti: