Vaikų klausos sutrikimai: svarbiausios priežastys, ankstyvi požymiai ir efektyvi prevencija

Klausa - vienas iš svarbiausių pojūčių, padedantis pažinti ir suprasti pasaulį. Ji itin svarbi mažylio raidai ir gebėjimui bendrauti. Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų garsai turi didžiulę reikšmę vaiko smegenų vystymuisi. Nuolatinis smegenų stimuliavimas garsu padeda vaikui išmokti atpažinti tėvų, artimųjų balsus. Artimųjų balsų atpažinimas ne tik leidžia lavinti kalbos įgūdžius, bet ir sukuria komforto, saugumo jausmą, kuris yra labai svarbus mažyliui atėjus į didžiulį nepažįstamą pasaulį. Saugumo jausmo stoka gali turėti neigiamų pasekmių emocinei raidai. Maži vaikai iki 3 metų daugiau pasaulio suvokia per klausą, negu per regą, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Jų smegenys pirmiausia vystosi priimdami pasaulį per garsus. Ir jeigu tų garsų nėra, natūraliai negali vystytis intelektas.

Kada pradeda vystytis klausa?

Kūdikis girdėti pradeda dar negimęs, t. y. vaisiaus klausa pradeda funkcionuoti maždaug 18 nėštumo savaitę, kuomet vaikelis tesveria apie 200 g. Maždaug 27 - 29 savaičių vaisius ima girdėti ir išorės garsus, visų pirma, mamos ir kitų artimųjų balsus, o taip pat ir muziką, aplinkos triukšmą. Vaisius stipresnius išorės garsus, muziką, mamos širdies plakimą ir vidaus organų skleidžiamus garsus girdi dar negimęs.

Kokie yra klausos sutrikimų požymiai vaikams?

Visiškas vaiko kurtumas - retenybė, bet prikurtimas, trukdantis vystytis kalbai ir mokytis pasitaiko vaikams dažnokai. Mažesniam kaip vienerių metų kūdikiui prikurtimą sunku nustatyti. Gimęs vaikas šokiruotas aplinkos triukšmo, spalvų ir kitų netikėtų potyrių. 6 mėnesių kūdikis atkreipia dėmesį ir į labai tylius garsus, 9 mėnesių jis įdėmiai klausosi pažįstamų garsų ir pradeda čiauškėti savo kalba bei dairytis, ieškodamas nežinia kur esančio garso šaltinio.

Klausos sutrikimo požymiai kūdikiams ir mažiems vaikams:

Vaikas nesidomi (arba liaunasi domėjęsis) aplinkos garsais.
Nereaguoja į stiprius garsus.
Nepasuka žvilgsnio ar galvos į garso pusę.
Neatpažįsta artimųjų balsų ir į juos nereaguoja.
Nereaguoja į garsą skleidžiančius žaislus.
Vaikas nesugeba sekti garso ir jo krypties.
Nereaguoja, kai su juo kalbama.
Nesugeba suprasti klausimų ir tinkamai atsparoti.
Atrodo išsiblaškęs arba mintimis „nuklydęs“ kažkur kitur.
Kalba vystosi lėčiau nei bendraamžių.
Iškyla problemų bendraujant.
Pasižymi prastais akademiniais rezultatais.
Nuolat pasigarsina televizoriaus ar kito įrenginio garsą.
Pradeda prastai girdėti televizoriaus garsą ir nuolat prašo jį pagarsinti arba nuolat prašo suaugusiųjų pakartoti pasakytus žodžius.
Vaikas aiškiai taria atskirus žodžius (vienerių metų), sudeda juos kartu (dvejų), formuluoja suprantamus sakinius (trejų).
Susilpnėjusi vyresnio amžiaus vaiko klausa gali neturėti įtakos kalbos vystymuisi.
Pirmieji klausos sutrikimo požymiai gali būti - elgesio neatitikimas ir prastas suvokimas.

Populiariausios vaikų klausos sutrikimų priežastys

Populiariausia vaikų klausos sutrikimo priežastis - vidurinės ausies uždegimas. Tai reiškia, kad ausies būgnelio ertmėje atsiranda skysčio. Skystis trukdo per vidurinę ausį perduoti garsą į nervus, siunčiančius informaciją smegenims.

Pagrindinės klausos sutrikimų priežastys vaikams:

Vidurinės ausies uždegimas: Tai dažniausia vaikų klausos sutrikimo priežastis. Kai Eustachijaus vamzdelis (jungia vidurinės ausies ertmę su galine gerklės dalimi) pilnai nevykdo savo funkcijos, vidurinėje ausyje atsiranda skysčio, trukdančio garso perdavimui.
Sieros kamščiai arba svetimkūniai ausyje: Rečiau pasitaikanti, bet įmanoma klausos sutrikimo priežastis.
Nervų, perduodančių impulsus iš ausies į smegenis, pažeidimas: Tai gali būti kai kurių vaistų šalutinis efektas.
Smegenų pažeidimas: Gali išsivystyti dėl infekcijos, pavyzdžiui, meningito, arba dėl infekcijos, kuria sirgo nėščia būsimoji mama (pvz., raudonukės).
Galvos trauma, gimdymo trauma: Šie veiksniai taip pat gali sukelti klausos sutrikimus.
Sunkios naujagimio gelta: Gali turėti įtakos klausos išsivystymui.
Įgimti klausos sutrikimai: Nuo pusės iki dviejų trečdalių įgimto klausos sutrikimo atvejų lemia pakitę genai.
Įgimta citomegalo viruso (ĮCMV) infekcija: Antra pagal dažnį įgimto klausos sutrikimo priežastis.
Hipoksija (deguonies trūkumas) gimdymo metu: Pavyzdžiui, APGAR skalėje gauti 0-6 balai 5 min. po gimimo, gydymas reanimacijoje daugiau nei 5 dienas ir dirbtinė plaučių ventiliacija ilgiau kaip 48 val.
Ototoksinių vaistų vartojimas: Nėštumo metu, naujagimystėje ar kūdikystėje vartojami vaistai, ypač antibiotikai (aminoglikozidai, vankomicinas) ir kilpiniai diuretikai, gali pažeisti klausos ir pusiausvyros organus.

schematinis vidurinės ausies uždegimo pavaizdavimas

Diagnostika ir prevencija

Jeigu įtariate, kad vaikui sutrikusi klausa, būtinai kreipkitės į gydytoją. Kuo greičiau bus nustatytas klausos sutrikimas, tuo greičiau vaikas gaus reikiamą pagalbą. Specialistas atliks reikalingus tyrimus, nustatys klausos nusilpimo lygį ir suteiks rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų. Geriausią rezultatą galima pasiekti tada, kai į reabilitacijos procesą įsitraukia ne tik gydytojas bei klausos protezavimo specialistas, bet ir logopedas, surdopedagogas bei, aišku, tėvai.

Diagnostikos metodai:

Visuotinė naujagimių klausos patikra: Nuo 2014 metų Lietuvoje vykdoma visuotinė naujagimių klausos patikra. Naujagimio klausa yra tikrinama netrukus po gimimo, mamai ir kūdikiui dar tebebūnant ligoninėje. Tikrinant naujagimių klausą atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas.
Audiometrija: Pagrindinis tyrimas, kuris parodo, ar tai neurosensorinis prikurtimas (pakenkimas garsą suvokiančiai sistemai), ar kondukcinis (pakenkimas garsą pravedančiai sistemai), bei koks to pakenkimo lygis.
Impedansometrija: Vidurinės ausies akustinio pralaidumo ir spaudimo būgninėje ertmėje tyrimas.
Radiologiniai tyrimai (MRT, KT): Kai pasireiškia vienpusis klausos pakenkimas ar ūžesys, diagnozė patikslinama taikant galvos magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinę tomografiją (KT).

Laiku pastebėjus kai kuriuos klausos sutrikimus galima pagydyti, tačiau kita dalis yra neatstatomi ir koreguojami tik klausos aparatais. Nerimauti dėl klausos jauno amžiaus ir su kitomis ligomis nesusiduriantiems pacientams nereikėtų - įprastai užtenka profilaktinio klausos patikrinimo dėl darbo, atliekamo bent kartą per du metus. Visgi, pravartu atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus artimuosius, kurių klausa prastėja palaipsniui, nes jiems patiems pastebėti šį procesą gali būti sunku. Kaip minėjau, ypač svarbu nustatyti klausos pablogėjimą ir laiku taikyti reabilitacines priemones, nes ilgainiui, dėl prastos klausos, nukenčia socialinis gyvenimas, emocinė sveikata ir aktyvėja smegenų degeneracija. Todėl vyresniems nei 65 m. pacientams naudinga tikrinti klausą kasmet.

Kaip užauginti savarankiškus vaikus? | VERTA ŽINOTI

Norint išvengti klausos problemų ateityje, taip pat svarbu saugoti ausis nuo triukšmo - vengti triukšmingų vietų, o jei to padaryti neįmanoma, stengtis jose būti kuo trumpiau. Darbas triukšmingoje aplinkoje turi būti atliekamas su ausis saugančiomis priemonėmis - ausinėmis ar ausų kištukais. Be to, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas ir plačiai paplitusį ausinukų naudojimą, reikėtų atkreipti dėmesį į garso stiprumą - jis neturėtų viršyti 85 dB.