1998 metai Lietuvoje buvo kupini reikšmingų pokyčių ir įvykių, kurie formavo šalies ateitį. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius politinius, ekonominius ir socialinius aspektus, kurie apibūdino šiuos metus, taip pat pasinersime į kalendoriaus subtilybes, susijusias su nedarbo dienomis.
Oficialios nedarbo ir šventinės dienos 1998 metais
Planuojant veiklą ir poilsį 1998 metais, svarbu žinoti oficialias nedarbo ir šventines dienas. Lietuvoje 1998 metais buvo 16 dienų, kurios laikomos oficialiomis poilsio dienomis. Tai apima tiek nacionalines šventes, tiek svarbias religines dienas. Kai kurios šventinės dienos iškris darbo savaitės viduryje, tačiau bus ir tokių, kurios suteiks galimybę sukurti ilgesnius savaitgalius. Iš anksto planuojant galima išnaudoti papildomas poilsio dienas. Svarbu paminėti, kad jei oficiali šventė sutampa su šeštadieniu arba sekmadieniu, papildoma laisva diena nėra suteikiama. Tam tikri mėnesiai, pavyzdžiui, sausis ar gruodis, dažnai turi daugiau šventinių dienų dėl Naujametinių švenčių ir Kalėdų.
Visos 1998 metų šventinės ir nedarbo dienos:
- 01-01 Naujieji metai
- 08-15 Žolinė
Rausva spalva pažymėtos nedarbo dienos. Pilka spalva pažymėtos šventinės dienos. Šventinės dienos yra darbo dienos, išskyrus savaitgalius.
Politinis ir socialinis gyvenimas 1998 m.
1998 metai prasidėjo su antruoju prezidento rinkimų turu, kuriame netikėtai šalies vadovu tapo Valdas Adamkus. Vos per metus jis sugebėjo pasiekti absoliutų tautos pasitikėjimo rekordą - jį, kaip prezidentą, palankiai vertino apie 90% tautiečių.
Nors ir su tam tikrais sunkumais, teko apsiprasti su pirmosios laiko juostos įvedimu ir atsukti laikrodžius dar viena valanda Europos Sąjungos link. Tiesa, derybų su ES, nors ir kaip buvo žadama, 1998-aisiais taip ir nesulaukėme. Neišgirdome kvietimo ir į NATO.
Tačiau visa tauta galėjo stebėti kriminalistiškai politinį detektyvą, po kurio pirmą kartą Lietuvos istorijoje šalies kariuomenės kūrėjas, Nepriklausomybės akto signataras, tuometinis Seimo narys Audrius Butkevičius už pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu buvo nubaustas kalėjimu.
Tautiečiai taip pat turėjo susitaikyti su tuo, kad nuo 1998-ųjų net ir paties atgrasiausio žmogžudžio Lietuvoje nebenubaus mirties bausme. Ją po Konstitucinio Teismo išvadų panaikino Seimas.
Ekonomika ir privatizavimas
Seimas 1998-aisiais pirmą kartą šalies istorijoje patvirtino nedeficitinį biudžetą - valdžia pasižadėjo išleisti tiek pinigų, kiek sugebės gauti. Tiesa ir ta, kad tokių pažadų tikroviškumu daug kas abejoja. Priežastis - šalį palietusi kaimyninės Rusijos ekonominė krizė. Dėl jos sukeltų padarinių, taip pat dėl Vyriausybės veiksmų streikavo smulkieji verslininkai.
Pačioje Lietuvos padangėje šiemet buvo gausu spartėjančių strateginių objektų privatizavimo ženklų. Švedams parduotas „Telekomas“, Danams - Lietuvos cukraus pramonė, o amerikiečių „Williams“ kompanija užsimojo įsigyti visą šalies naftos pramonę.
Teisingumas ir nusikalstamumas
Labai brangiai šalies biudžetui atsieinantys teismai ir policija tada nepateisino jiems skiriamų pinigų. Teisėjai 1998-aisiais buvo sučiumpami su kyšiais, o nusikalstamumo kreivė, palyginti su 1997 m., pakilo dar 5%. Iš daugiau nei 70 tūkst. per metus Lietuvoje padaromų nusikaltimų buvo išaiškinama mažiau.
Demografinės tendencijos ir socialinė nelygybė
1998-aisiais pastebėtos pirmosios demografinės duobės užuomazgos. Lietuvos vyrai tuo metu gyveno vidutiniškai 66 metus, o moterys - 77 metus. Vis dėlto ir tuo metu šalyje daugiau žmonių mirė, nei gimė. Nerimą kėlė ir grėsmingai augančios abortų ir savižudybių kreivės. Kai Lietuvoje 100 moterų gimdė, tuo pat metu 85 darėsi abortą. Vien 1997 m. 100 tūkst. gyventojų teko net 44 savižudybės.
1998-aisiais Lietuvoje nesumažėjo ir 1992-1994 m. atsiradę skirtumai tarp skurdžių ir turtuolių. Teigiama, kad prie turtuolių tuomet sąlygiškai buvo galima priskirti apie 9% Lietuvos gyventojų, kurių pajamos viršijo 1000 litų per mėnesį. Tuo metu skurdžiausi žmonės vien maistui išleido daugiau nei 70% pajamų.
Tyrimai parodė, kad didžiausias algas šalyje be verslininkų 1998 m. gavo aukščiausi šalies pareigūnai - per 2000 litų (apie 580 eurų). MMA tuo metu siekė apie 124 eurus. Iš privačių įmonių pirmoje ir antroje vietoje rikiavosi farmacijos įmonių darbuotojai ir informacinių technologijų specialistai, kurie vidutiniškai gavo po 4000 litų (1160 eurų). Tai atsitiko todėl, kad šios įmonės buvo užsienio kompanijų atstovybės. Trečioje vietoje liko didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių vadovai.
Lietuva atšventė su trenksmu: alkoholis pavertė šventę košmaru • TV3 žinios
Nors ir girdėti skundų apie augančią demografinę duobę, didėjančią nelygybę ir kitas problemas, sveika retrospektyviai pamatyti, kaip stipriai pasikeitė gyvenimas per du dešimtmečius, kuomet minimalus atlyginimas tebuvo 124 eurai, o gyventojai gatvėse jautėsi nesaugūs dėl prasto policijos darbo.
