Baltasis gandras (Ciconia ciconia) yra gandrinių paukščių būrio, gandrinių šeimos atstovas. Lietuvoje tai labai dažna ir gausi rūšis, kurios populiacija yra viena didžiausių Europoje.
Priklausomai nuo Lietuvos regiono, baltasis gandras vadinamas ir šiais sinonimais: gandras, busilas, starkus, gužas, gužutis, bacionas, o žemaičių kalba - gožos, gondros.

Paplitimas ir migracija
Baltųjų gandrų arealo vakaruose paplitimas tęsiasi nuo Jutlandijos ir Suomijos įlankos šiaurėje iki Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų pietuose, o rytuose - iki Ukrainos ir Užkaukazės. Kita populiacija aptinkama Vidurinėje Azijoje. Didžiausios baltųjų gandrų populiacijos Europoje gyvena Lenkijoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Žiemoja jie Afrikoje ir Indijoje.
Lietuvoje baltieji gandrai aptinkami visoje šalies teritorijoje, tačiau gausiausiai - Suvalkijoje ir Lietuvos pamaryje. Daugiau nei 20 tūkstančių perinčių porų (2016 m. duomenys) sudaro vieną tankiausių populiacijų Europoje. Nors Lietuva sudaro tik 1,1 % jų gyvenamos teritorijos, čia peri apie 8,4 % pasaulinės baltųjų gandrų populiacijos.

Iš žiemojimo vietų baltieji gandrai į Lietuvą parskrenda apie kovo 25 d. Ši diena senovės lietuviams buvo žinoma kaip „Blovieščiai“ ir švęsta kaip Gandro sugrįžtuvių diena. Nors gandras jau nuo rugpjūčio vidurio pradeda keliauti į žiemavietes, rugpjūčio 24-oji, Šventojo Baltramiejaus diena, tradiciškai laikoma gandrų palydomis. Iki rugpjūčio pabaigos jų beveik nebelieka.
Lietuvoje perintys gandrai žiemoti paprastai skrenda rytiniu keliu - tiesiai į pietus, aplenkdami Karpatų kalnus ir pro Ukrainą pasiekdami Bulgariją. Po trumpo poilsio jie skrenda per Turkiją iki Sinajaus pusiasalio, kur vėl ilsisi. Afrikoje keliauja Nilo slėniu iki Viktorijos ir Tanganikos ežerų. Kai kurie pasilieka čia žiemoti, kiti tęsia kelionę iki Pietų Afrikos Respublikos. Tokia kelionė trunka 2-3 mėnesius ir apima mažiausiai 8-10 tūkstančių kilometrų. Dauguma Lietuvoje žieduotų gandrų žiemoja Rytų Afrikoje, nuo Ugandos iki žemyno pietų.
Taksonomija
Išskiriami du baltųjų gandrų porūšiai:
- Ciconia ciconia ciconia Linnaeus, 1758 - nominuotas porūšis, pirmasis oficialiai aprašytas Karlo Linėjaus 1758 m. Peri Europoje (išskyrus Britų salas, Islandiją, vidurio ir šiaurinę Skandinaviją, Suomiją ir didžiąją Europinės Rusijos dalį), Mažojoje Azijoje, šiaurės vakarų Afrikoje. Europos populiacija prieš žiemą migruoja į Užsachario Afriką, toliausiai - į pietinę Afriką.
- Ciconia ciconia asiatica Severtsov, 1873 - šį porūšį pirmas aprašė rusų gamtininkas Nikolajus Severcovas 1873 m. Jie peri Turkestane, o žiemoja Irane, Pakistane, Indijoje.
Išvaizda
Baltasis gandras yra didelis paukštis ilgu snapu, ilgomis kojomis ir kaklu. Kūnas baltas, tik sparnai juodi. Snapas ir kojos raudonos. Pasmakrė neplunksnuota ir raudona. Jauniklių sparnai juodi, rusvo atspalvio, snapas ir kojos tamsiai rudos. Vėliau pasirodo antrasis pūkinis apdaras.
Patinai vidutiniškai yra stambesni už pateles. Baltojo gandro kūno ilgis siekia 100-115 cm, ūgis - 100-125 cm. Atstumas tarp išskleistų sparnugalių yra 155-217 cm, o svoris svyruoja nuo 2,3 iki 4,5 kg.

Biotopas ir lizdai
Baltasis gandras yra agrarinio kraštovaizdžio paukštis, mėgstantis įsikurti žmonių kaimynystėje, netoli pelkėtų vietų ir vandens telkinių. Jie peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant elektros perdavimo linijos stulpų ir vandentiekio bokštų. Dažnai žmonės padeda jiems įkeldami lizdų pagrindus.
Gandrai patys susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kitas medžiagas. Lizdą stato nuolat, net ir auginant jauniklius. Gyvendami tuose pačiuose lizduose ir juos taisydami, jie sukrauna masyvų statinį, kuris kartais nukenčia per gandrų peštynes ar stiprius vėjus. Tame pačiame lizde jie peri daug metų.

Perėjimas ir jauniklių auginimas
Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį gandralizdyje dedama 1-7, vidutiniškai 4 matinius, baltus kiaušinius. Kiaušiniai yra apie 71,3-51,5 mm dydžio ir sveria apie 115 g. Pakaitomis peri patelė ir patinas 31-34 dienas. Išsiritę gandriukai maitinami abiejų tėvų. Lizdą jie palieka po 58-64 dienų, tačiau dar apie dvi savaites skraido su tėvais. Per metus išvedama viena gandriukų vadas.
Elgsena ir balsas
Baltieji gandrai yra aktyvūs dieną. Skrenda ištiesę kaklą ir toli užpakalin ištiesę kojas, pakaitomis plasnoja ir sklendžia, mėgsta sklandyti aukštai padangėje. Traukia netvarkingu būriu. Balsas beveik negirdimas. Susijaudinę, stovėdami ar tupėdami lizde, užvertę galvą kalena snapu. Prieš tai visada sušnypščia. Maži gandriukai pradžioje kniaukia, paūgėję - šnypščia.
Iš prigimties šie paukščiai nėra labai draugiški savo gentainiams. Dažniausiai peri pavienės poros, gerokai rečiau - kolonijomis. Pavyzdžiui, Bitėnų kaime prie Rambyno kalno yra gyvavusi apie 30 lizdų kolonija, o didesnė aptikta Šilutės rajone.
Baltieji gandrai
Mityba
Baltasis gandras yra oportunistinis „grobuonis“, mintantis daugiausia ant žemės randamais gyvūninės kilmės maisto objektais. Maisto ieško tik dieną, dažniausiai pavieniui, poromis ar šeimos dydžio grupėmis drėgnose pievose, balose ir ganyklose. Įprastai maitinasi netoli perėjimo vietos, tačiau kartais nuskrenda ir už 3-5 km nuo lizdo.
Mitybą sudaro vabzdžiai, kiti bestuburiai, žuvys, varliagyviai, ant žemės perinčių paukščių jaunikliai. Taip pat jie ėda peles, žiurkes, roplius, gyvates, kiškių jauniklius ar net žebenkštis. Varlės sudaro tik nedidelę lesalo dalį.

Gyvenimo trukmė ir poravimasis
Baltieji gandrai lytiškai subręsta 3-4 gyvenimo metais ir tuomet poruojasi, nors yra užregistruoti atvejai, kai jie poravosi nuo antrojo ar net septintojo gyvenimo metų. Žinomas seniausias Lietuvoje žieduotas baltasis gandras sulaukė 39 metų amžiaus (Šveicarijoje), kitas - 34 metų ir 10 mėnesių (Prancūzijoje). Abu paukščiai buvo rasti negyvi.
Baltasis gandras tautų folklore
Lietuvoje ir Baltarusijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu. Hanoveryje vykusioje pasaulinėje parodoje „Expo 2000“ jis buvo Lenkijos talismanu. Nuo seno gerbiamas žmonių, laikomas sodybos globotoju ir santarvės nešėju. Folklore taip pat populiari legenda, kad gandras atneša vaikus.


