Nors mokslo metai dar neprasidėjo, dalis tėvų jau dabar nerimauja dėl savo vaikų priėmimo į mokyklas. Birželio mėnesį paskelbti mokinių priėmimo į šalies ugdymo įstaigas rezultatai nemaloniai nustebino ne vieną šeimą, auginančią mokyklinio amžiaus vaiką. Dalis mokinių pateko ne į tas ugdymo įstaigas, į kurias norėjo, kiti - apskritai vis dar nėra tikri, į kokią ugdymo įstaigą keliaus rugsėjį.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip patikrinti, ar jūsų vaikas priimtas į mokyklą, atsižvelgiant į skirtingas Lietuvos savivaldybes ir jų nustatytas tvarkas.
Priėmimo tvarkos skirtingose savivaldybėse
Priėmimo tvarką į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą nustato savivaldybių tarybos arba Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Privačios mokyklos priėmimo sąlygas nusistato pačios.
Kauno Miesto Savivaldybė
Kauno miesto savivaldybės reguliavimo sričiai priklausančiose bendrojo ugdymo mokyklose galima paduoti prašymus elektroniniu būdu. Paduoti prašymus elektroniniu būdu galės asmenys, jei vieno iš tėvų ir vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.
Prašymai per informacinę sistemą pateikiami iki š. m. gegužės 31 d. Svarbu atsiminti, kad prašymo priėmimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui, o registracija į bendrojo ugdymo įstaigas vyks nuolat. Prašymo padavimo data ir laikas neturi jokios įtakos priimamų asmenų sąrašų sudarymui, tai lemia Priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašu nurodyti kriterijai. Pirmumo teisę patekti į mokyklą turės tų tėvų vaikai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
Jei prašymų pradėti mokytis iš mokyklai priskirtos teritorijos gauta daugiau, nei mokykla gali priimti, atsižvelgiama į gyvenamosios vietos deklaravimo datą, taip pat priimami asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykloje jau besimokančių mokinių broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės), arčiausiai mokyklos gyvenantys asmenys.
Į laisvas vietas gali būti priimti mokiniai, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje ar gyvenantys gretimoje savivaldybėje. Pirmumo teise priimami asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykloje jau besimokančių mokinių broliai ir seserys, taip pat arčiausiai mokyklos gyvenantys asmenys.
Rekomenduojama pasirinkti ne daugiau trijų mokyklų. Praktika rodo, kad pasirinkus daug mokyklų tėveliams ir mokykloms sukelia papildomų problemų, ypač tada, kai vaikas priimtas į vieną ar kelias neinformuoja kitų pasirinktų mokyklų, kad į jas neatvyks.
Mokyklų aptarnavimo teritorijos mokykloms yra nustatytos teritoriniu, o ne gatvių principu. Taip pat mieste yra gatvių, kurios yra labai ilgos, todėl mokykloms priskirtos atitinkamos gatvių dalys. Ar mokinys bus priimtas į mokyklą, kuri nėra priskirta pagal gyvenamąją vietą, priklausys nuo to, ar visi mokyklos teritorijos mokiniai norės mokytis šioje mokykloje.
Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į miestą, tėvai. Prisijungti prie registravimo sistemos galima tik iš Lietuvos interneto paslaugų tiekėjams priskirtų IP adresų ir turint galimybę autentifikuotis per elektroninius valdžios vartus. Prisijungus prie sistemos pateikti elektroninį prašymą gali tik tuo atveju, jei Kauno mieste gyvenamą vietą deklaravę abu - prašymą pateikiantis prie sistemos prisiregistravęs tėvas ir vaikas dėl kurio pateikiamas prašymas. Registrų centras neteikia duomenų apie globą, todėl globėjai ar kiti asmenys elektroniniu būdu pateikti prašymo negali. Jei dėl techninių kliūčių ar kitų priežasčių nepasisekė paduoti prašymo pabandykite vėliau.
Klaipėdos Miesto Savivaldybė
Priėmimo į Klaipėdos miesto savivaldybės mokyklas mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas 2025-2026 metais tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2025-01-30 sprendimu Nr.
Mokinių priėmimas vykdomas dviem etapais: pagrindinis ir pavienis. Pagrindinio etapo metu prašymų registracija pradedama nuo vasario 10 d. ir tęsis iki kovo 24 d. (10 val.). Pildant prašymą sistemoje galima rinktis ne daugiau kaip dvi mokyklas. Viena iš pasirinktų mokyklų turi būti pagal mokinio ir vieno iš jo tėvų deklaruotą ir faktiškai gyvenamą vietą priskirta teritorinė mokykla. Kitą mokyklą tėvai gali rinktis pagal švietimo poreikius.
Teritorinės mokyklos mokiniams į teritorines mokyklas pirmumo teisę suteiks 6 Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti kriterijai, kurie išdėstyti iš eilės pagal tokius prioritetus: įvaikinti vaikai, globotiniai, rūpintiniai (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa nustatoma tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu); dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų asmenys turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių; asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Savivaldybės socialiniame būste; asmenys, kurių broliai / seserys (įbroliai / įseserės) prašymo pateikimo metu jau mokosi toje mokykloje; pedagoginių darbuotojų, dirbančių toje mokykloje, vaikai; darbuotojų, kurie patenka į Savivaldybės programos dėl trūkstamų darbuotojų pritraukimo įdarbinamų asmenų, vaikai.
Kriterijai Nr. 1-3 bus taikomi tik tuo atveju, jeigu mokyklai bus pateikti kriterijų aplinkybes įrodantys dokumentai, jų kopijos ar išrašai. Atitiktį kriterijams Nr. 4-5 mokykla tikrins pagal Mokinių registro ar kitus mokykloje valdomus duomenis.
Į teritorinių mokyklų laisvas vietas, likusias priėmus mokinius pagal mokyklos aptarnavimo teritoriją, priimami asmenys, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje, pirmumą teikiant klaipėdiečiams ir sumuojant atitiktį 9 Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems lygiaverčiams (po 1 balą) kriterijams: vaikai, kuriuos augina vienas iš tėvų; vaikai su negalia ar kurių tėvai yra su negalia; dvynukai, trynukai ir kiti daugiavaisio gimimo asmenys; vaikai iš daugiavaikių šeimų; asmenys, kurių broliai / seserys (įbroliai / įseserės) mokosi toje mokykloje; asmenys, kurie anksčiau mokėsi toje mokykloje ir pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal aukštesnio lygmens programą toje mokykloje; užsienio valstybių ir Lietuvos diplomatinių korpusų, krašto apsaugos sistemos darbuotojų vaikai; reemigrantų vaikai; pedagoginių darbuotojų, dirbančių toje mokykloje, vaikai.
Kriterijai Nr. 1-4 ir Nr. 6-8 bus taikomi tik tuo atveju, jeigu mokyklai bus pateikti kriterijų aplinkybes įrodantys dokumentai, jų kopijos ar išrašai. Atitiktį kriterijams Nr. 5 ir Nr.
Mokiniams, norintiems tęsti mokymąsi pagal aukštesnio lygmens programą toje pačioje mokykloje (pereinant iš priešmokyklinės grupės į 1 klasę, iš 4 į 5 klasę, iš 10 į 11 klasę), prašymo sistemoje pildyti nereikia.
Pavienio priėmimo laikotarpiai: I dalis - nuo gegužės 19 d. iki rugpjūčio 31 d. (imtinai). Jei minėtu laikotarpiu asmenų pasirinktose mokyklose laisvų vietų neatsiranda ir asmenys nesirenka jiems siūlomų kitų mokyklų, prašymai sistemoje atmetami (būsena „atmesta“); II dalis - nuo rugsėjo 1 d. ir per mokslo metus (iki pagrindinio priėmimo kitiems mokslo metams vykdymo pradžios). Asmenys, atsisakę (būsena „atsisakė“) pagrindinio priėmimo metu priskirtų mokyklų, koregavę sistemoje savo prašymą, gali būti priimti pavienio priėmimo metu į mokyklas, kuriose liko laisvų vietų.
Priėmimą į mokyklas pagrindinio ir pavienio priėmimo metu vykdo mokyklos vadovas ir priėmimo komisija, bendradarbiaujant su Švietimo skyriumi. Mokyklų priėmimo komisijos sudarys priimamų ir laukiančiųjų mokinių eiles, vadovaujantis Apraše apibrėžtais LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais kriterijais, panaudojant duomenis iš sistemos ir tėvų pateiktų dokumentų.
Įtarus, kad prašymuose pateikti duomenys apie gyvenamąją vietą yra neteisingi (pvz., deklaruota vieta nėra gyvenamosios patalpos, kuriose užtikrinamos sąlygos gyventi ir mokytis; vienoje vietoje deklaruota daugiau skirtingų šeimų asmenų ir tuo deklaruotu adresu pagal privalomo švietimo programas priimami asmenys ir vienas iš tėvų faktiškai negyvena ir panašiai), mokyklos elektroniniu pranešimu ar oficialiu raštu apie tai informuos priimamus asmenis ir sistemoje jų prašymus grąžins taisyti. Neištaisius klaidingų duomenų apie gyvenamąsias vietas, prašymai sistemoje bus anuliuojami ir asmenys pagrindiniame priėmime į pasirinktas mokyklas nedalyvaus.
Jei eilėse bus daugiau asmenų, gyvenančių mokyklos aptarnavimo teritorijoje nei mokymosi vietų ir mokykla dėl pastato projektinio pajėgumo visų mokinių negalės priimti: klasių skaičius galės būti didinamas, 5-8 ir I (9) klasių mokinius ne ilgiau kaip vienus mokslo metus perkeliant mokytis antroje pamainoje; Savivaldybės administracijos siūlymu, asmenys bus nukreipiami į kitas, arčiausiai jų deklaruotos ir faktiškai gyvenamos vietos esančias mokyklas.
Asmenys, pasirinkę priskirtas mokyklas, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas mokykloms pateikia priėmimo dokumentus. Jeigu dėl ligos, išvykimo ar kitų svarbių priežasčių asmenys nustatytu terminu nuvykti į mokyklas negali, jie turi telefonu, elektroniniu ar registruotu laišku informuoti mokyklų vadovus apie kitus dokumentų pateikimo terminus.
Reikalingi dokumentai: Priimtų mokytis asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus (jų kopijas); Specialiuosius ugdymosi poreikius įrodančius dokumentus (jų kopijas)teisės aktų nustatyta tvarka; Įgyto išsilavinimo pažymėjimus ar dokumentus, liudijančius turimus mokymosi pasiekimus (jų kopijas). Jeigu asmenys nebaigė žemesnio lygmens programų, išsilavinimo pažymėjimai mokykloms pateikiami baigus programa. Asmenų priėmimas, ugdymo programų keitimas mokykloje įforminamas mokymo sutartimi. Prašymų pildymo ir kitais priėmimo klausimais gyventojai gali konsultuotis, kreipdamiesi tiesiogiai į mokyklas ar Švietimo skyrių (www. klaipeda.lt paskyra „Auginu vaikus“, skiltis „Priėmimas į mokyklas“, skyrius „Priėmimo dokumentai.
Šiaulių Miesto Savivaldybė
Priėmimas į Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas 2025-2026 m. m. Prašymai dėl priėmimo į mokyklas teikiami per e. sistemoje. Prašymus e. sistemoje turi pateikti būsimųjų priešmokyklinukų, pirmokų, penktokų (pereinančių iš pradinių mokyklų į progimnazijas), taip pat keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijų į gimnazijas, atvykusių gyventi į Šiaulius mokinių tėvai.
E. sistemoje užpildyti prašymai automatiškai perduodami nagrinėti prašyme nurodytai (-oms) mokyklai (-oms), kuri (-ios) toliau organizuoja priėmimą. Apie vaiko priėmimą arba nepriėmimą į mokyklą tėvai bus informuojami atskiru pranešimu į jų nurodytą el. paštą.
Priėmimo etapai: Kovo 1 d. 8.00 val. prasideda išankstinis priėmimas. Išankstinis priėmimas vyks kovo 1-31 d. į naujai formuojamas klases „Sandoros“ progimnazijoje, Juventos“ progimnazijoje (į humanistinės kultūros ugdymo menine veikla klases, Simono Daukanto inžinerijos gimnazijoje, Didždvario gimnazijoje (tarptautinio bakalaureato klasės) ir Juliaus Janonio gimnazijoje. Prašymai teikiami e. sistemoje kovo 1 d. iki kovo 10 d. Prašymus galima pateikti į ne daugiau kaip dvi mokyklas. Priimama atrankos būdu.
Balandžio 1 d. 8.00 val. prasideda pagrindinis priėmimas. Pagrindinis priėmimas vyks balandžio 1-31 d. į naujai formuojamas bendrosios paskirties klases pagal mokyklų aptarnaujamas teritorijas. Prašymai teikiami e. sistemoje nuo balandžio 1 d. iki balandžio 20 d. Prašymų eilė sudaroma automatiniu būdu pagal prašyme nurodytus prioritetus ir gyvenamosios vietos deklaracijos datą. Jei keli prašymai sutampa pagal gyvenamosios vietos deklaracijos datą, e.
Gegužės 1 d. 8.00 val. prasideda papildomas priėmimas. Papildomas priėmimas vyks gegužės 1-31 d. į laisvas vietas. Prašymai teikiami e. sistemoje nuo gegužės 1 d. iki gegužės 20 d. Jei mokykla turi laisvų vietų, priėmimą gali vykdyti iki rugpjūčio 20 d. Prašymų eilė sudaroma automatiniu būdu pagal prašyme nurodytus prioritetus. Jei keli prašymai sutampa pagal nurodytą prioritetą, e. sistemoje į eilę jie įtraukiami pagal prašymo pateikimo laiką.
Kauno miesto Savivaldybės reguliavimo sričiai priklausančiose bendrojo ugdymo mokyklose galima paduoti prašymus elektroniniu būdu. Paduoti prašymus elektroniniu būdų galės asmenys, jei vieno iš tėvų ir vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Prašymai per informacinę sistemą pateikiami iki š. m. gegužės 31 d. Prašymo priėmimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui, o registracija į bendrojo ugdymo įstaigas vyks nuolat. Prašymo padavimo data ir laikas neturi jokios įtakos priimamų asmenų sąrašų sudarymui, tai lemia Priėmimo į Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašu nurodyti kriterijai. Pirmumo teisę patekti į mokyklą turės tų tėvų vaikai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Jei prašymų pradėti mokytis iš mokyklai priskirtos teritorijos gauta daugiau, nei mokykla gali priimti, atsižvelgiama į gyvenamosios vietos deklaravimo datą, taip pat priimami asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykloje jau besimokančių mokinių broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės), arčiausiai mokyklos gyvenantys asmenys. Į laisvas vietas gali būti priimti mokiniai, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje ar gyvenantys gretimoje savivaldybėje. Pirmumo teise priimami asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykloje jau besimokančių mokinių broliai ir seserys, taip pat arčiausiai mokyklos gyvenantys asmenys. Rekomenduojame pasirinkti ne daugiau trijų mokyklų. Praktika rodo, kad pasirinkus daug mokyklų tėveliams ir mokykloms sukelia papildomų problemų, ypač tada, kai vaikas priimtas į vieną ar kelias neinformuoja kitų pasirinktų mokyklų, kad į jas neatvyks. Mokyklų aptarnavimo teritorijos mokykloms yra nustatytos teritoriniu, o ne gatvių principu. Taip pat mieste yra gatvių, kurios yra labai ilgos, todėl mokykloms priskirtos atitinkamos gatvių dalys. Ieškoti mokyklos, kurioje yra laisvų vietų. Ar mokinys bus priimtas į mokyklą, kuri nėra priskirta pagal gyvenamąją vietą, priklausys nuo to, ar visi mokyklos teritorijos mokiniai norės mokytis šioje mokykloje. Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į miestą, tėvai. Taip. Prisijungti prie registravimo sistemos galima tik iš Lietuvos interneto paslaugų tiekėjams priskirtų IP adresų ir turint galimybę autentifikuotis per elektroninius valdžios vartus. Prisijungus prie sistemos pateikti elektroninį prašymą gali tik tuo atveju, jei Kauno mieste gyvenamą vietą deklaravę abu - prašymą pateikiantis prie sistemos prisiregistravęs tėvas ir vaikas dėl kurio pateikiamas prašymas. Registrų centras neteikia duomenų apie globą, todėl globėjai ar kiti asmenys elektroniniu būdu pateikti prašymo negali.
Iššūkiai ir problemos
Nors daugelis pageidautų arčiau namų esančios mokyklos, tačiau gali patekti į švietimo įstaigą, esančią kitame miesto gale arba į tokią, kurios moksleivių rezultatai anaiptol nedžiugina. Šeimos pyksta: kritikuoja mokyklų pasirinkimo tvarką ir net ironiškai kvestionuoja, ar valdžia iš tiesų nori, kad moksleiviai gautų kokybišką išsilavinimą.
Sostinėje Vilniuje prašyme į teritorines ugdymo buvo sudaryta galimybė nurodyti tris ugdymo įstaigas - viena iš jų būtinai turi būti pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Nenurodžius mokyklos, priklausančios pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, sistema neleido pateikti prašymo.
Kaune, pildant prašymą į pasirinktas miesto bendrojo ugdymo mokyklas, tokiu atveju, kai nebuvo pasirinkta priskirtoji mokykla pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, informacinė sistema ją priskyrė automatiškai. Vienas vaikas Kaune galėjo būti registruojamas į dvi miesto įstaigas.
Vis dėlto, tai teorija. Praktika rodo, kad mokyklų pasirinkimo tvarka tampa tikru košmaru tiek moksleiviams, tiek ir jų tėvams, kurie savo neigiamomis patirtimis dalijasi socialiniuose tinkluose. O tokių įvairių istorijų iš tiesų galima rasti ne vieną ir ne dvi.
Vieni tėveliai pasakoja, kad mokymo įstaiga jau priėmė jų atžalą mokytis joje, tačiau jau atvykus pasirašyti sutarties paaiškėjo, kad vietų staiga nebeliko, esą atsirado daugiau toje vietoje registruotų vaikų.
Dalis net spėja, kad mokykloje slapta galioja tam tikra tvarka, jog tie, kurie pirmiau atvyksta pasirašyti sutarties, gauna vietą mokykloje, o atvykę vėliau lieka be nieko. Piliečiai mano, kad dėl to reikėtų kreiptis į Švietimo ministeriją.
Kiti tėveliai rašo, kad atžalai likus be vietos mokykloje Šilainiuose, Švietimo skyrius informaciją pasiūlė suteikti tik po kelių savaičių.
Panaši situacija buvo pastebima ir pernai bei dar ankstesniais metais. 2019 metais, pasibaigus prašymų teikimo terminui paaiškėjo, kad kvietimo į Vilniaus miesto mokyklas negavo apie 500 pradinių klasių moksleivių.
Apie 51 proc. prašymų buvo pateikta mokykloms, kurios nepriklauso pradinių klasių vaikams pagal jų gyvenamąją vietą.
Vilniaus miesto savivaldybė tada apskaičiavo, kad iki 2025-ųjų moksleivių skaičius Pilaitėje kasmet augs po 10 proc. Savivaldybės skaičiavimais, tokių taškų Vilniuje iš viso yra aštuoni ir iki 2025-ųjų, manoma, kad moksleivių skaičius mieste padidės 14 tūkst. Dėl to, artimiausiuose Vilniaus planuose - 15 naujų ugdymo staigų - 10 mokyklų ir penki darželiai.
Tačiau ateities planai dabartinių problemų neišsprendžia. Praėjusią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministre paskirta Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė suprantanti tėvų, kurių vaikai dar negavo mokyklos, nerimą. Visgi, anot jos, bent sostinės savivaldybė yra įsipareigojusi kiekvienam moksleiviui surasti ugdymo vietą.
„Kaip ir kiekvienais metais kiekvienam vaikui būdavo surandama ugdymo įstaiga, taip turės būti ir šiemet. Tai yra savivaldybės atsakomybės klausimas“, - teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kaip pažymėjo naujoji ministrė, ugdymo vietų problemą išspręsti nėra paprasta, tačiau, viliasi ji, Vilniaus valdžia priims tinkamiausią sprendimą.
„Galbūt galėtų būti mažesnės klasės formuojamos, bet tai irgi savivaldybės sprendimas ir strateginis požiūris. Suprantame ir dėl mokytojų trūkumo kylančius iššūkius. Viliuosi, kad savivaldybė ras geriausią sprendimą“, - sakė ministrė.
Išsilavinimas - privalomas, tačiau tam, kad jį gauti tenka nuversti kalnus
Maždaug trys šimtai vaikų Vilniuje dar nėra gavę pasiūlymo dėl mokyklos, kurioje galės pradėti naujus mokslo metus. Nerimaujant moksleivių tėvams, Vilniaus miesto savivaldybė per artimiausias savaites su kiekvienu jų žada susisiekti asmeniškai ir ieškoti geriausio sprendimo. Panaši situacija pastebima ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose.
Tačiau pažadai tėvų ir vaikų nerimo numalšinti negali. Juk vasara jau įpusėjo, netrukus prasidės pasiruošimas artėjantiems mokslo metams, o dalis šeimų dar nežino, į kokią švietimo įstaigą keliaus jų atžalos. Kiti tėveliai net pastebi ironišką situaciją, kai vis dažniau kalbama apie švietimo svarbą ir dėmesį vaikų žinioms, tačiau gauti švietimą tampa vis sudėtingiau - net visai mažas vaikas į pamokas turi keliauti per visą miestą, o anaiptol ne visi tėvai gali leisti sau nedirbti ir vežioti vaiką į mokyklą arba apmokėti saugias vaiko kelionės paslaugas.
Primename, kad Lietuvoje galioja privalomas ugdymas iki 16 m. amžiaus. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) sueina 7 metai.
Tėvai (globėjai) su mokykla sudaro mokymosi sutartį, kurioje aptariamos pradinio ugdymo teikimo sąlygos, šalių teisės ir pareigos. Tačiau pastaruoju metu tokios sutarties pasirašymas pradeda prilygti laimėjimui loterijoje.
Moksleivių tik daugėja, bet valstybinių mokyklų valdžiai tiesiog nebereikia
Galima pastebėti, kad tai problema, kurią iššaukia ne vienas veiksnys, vis dėlto, į akis ypatingai krinta tai, kad nepaisant perpildytų mokyklų didmiesčiuose bei rajonų centruose, regionuose mokyklos sparčiai nyksta. Remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį uždaryta 377 mokyklų: jų skaičius sumažėjo nuo 1199 iki 822. Pavyzdžiui, 2018-2019 m. laikotarpiu veikė 1204 ugdymo įstaigos, o 2022-2023 m. jau tik 999 mokyklos.
Tai lėmė skirtingų veiksnių derinys, pavyzdžiui, mažėjantis gimstamumas, taip pat ir tebevykstanti emigracija, švietimo politika. Vis tik, kai šalyje uždaryta tiek daugiau bendrojo ugdymo mokyklų, galbūt netikėta, tačiau taip pat pastebima, kad moksleivių skaičius auga.
Kalbant tik apie valstybines mokslo įstaigas, 2018-2019 m. Lietuvoje veikė 1118 jų, 2019-2020 m. - 1074, 2020-2021 m. - 990, 2021-2022 m. - 956, o 2022-2023 m. - 892 valstybinių švietimo įstaigų. Tai reiškia, kad nuo 2018-2019 mokslo metų, šalyje uždaryta net 226 valstybinės mokyklos.
Vos per penkerius metus Lietuvoje uždarytos net 205 ugdymo ir švietimo įstaigos, nors mokinių skaičius išaugo nuo 322 344, iki 344 560.
Be to, neraminti gali ir pastebima tendencija, kad jeigu valstybinės mokyklos užveria duris, privačios dygsta it grybai po lietaus. Per dešimt metų privačių mokyklų skaičius išaugo daugiau nei pustrečio karto - nuo 35 iki 93, bent kelios tokios mokyklos Lietuvoje atsidaro kasmet.
2018-2019 m. Lietuvoje veikė 86 privačios švietimo įstaigos, 2019-2020 m. jų buvo jau 94, 2020-2021 m. - 95, 2021-2022 m. - 107, 2022-2023 - taip pat 107.
Tai nulemia ir esamą situaciją, kai prieš 15 metų nevalstybinėse mokyklose mokėsi vos 0,7 proc. visų Lietuvos moksleivių, prieš penkerius metus - 5 proc., dabar - per 8 proc., o po 2-3 metų, ekspertai mano, kad skaičius perlips 10 procentų.
Regiono mokyklos yra tiesiog pasmerkiamos išnykti
Prieš kurį laiką Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis feisbuke pasidalino itin plačiu mokyklų sąrašu, kurias esą jau netrukus planuojama visiškai uždaryti. LVŽS lyderis tikino, kad įsigaliojus Vyriausybės nustatytai tvarkai dėl 21 vaiko klasėje, šio reikalavimo neperžengs bemaž 86 gimnazijos ir dėl to jos bus pasmerktos.
R. Karbauskis taip pat pažymėjo, kad valdantieji anksčiau atmetė abu opozicijos pateiktus Švietimo įstatymo projektus, „kuriais būtų sudarytos sąlygos išsaugoti regionų gimnazijas ir apsaugoti vaikus nuo vežiojimo dešimtis kilometrų į kitus miestus“.
Kilus visuomenės pasipiktinimui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sureagavo į situaciją ir pareiškė, jog viešojoje erdvėje plačiai paplitęs mokyklų sąrašas neatitinka realybės, o gimnazijos iš tiesų nėra naikinamos.
Ministerijos teigimu, staigiai uždaromos gimnazijos nėra įprasta praktika, o reikalavimas formuoti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases, kuriose bendras mokinių skaičius būtų 31, iš esmės lieka galioti tik didiesiems miestams ir savivaldybių centrams. Kitose šalies vietovėse veikiančioms mokykloms yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius galės būti 21 ar net 12.
Vis tik, jeigu oficialiai ir skelbiama, kad mokyklos vis dar lieka veikti, dalis jų yra tiesiog pasmerktos. Priėmimas vykdomas etapas pagal grafiką ir vykdomas teritoriniu principu, t. y. pirmumas skiriamas mūsų mokyklos aptarnavimo teritorijai priskirtiems vaikams. iki š. m. Po š.m. gegužės 5d. vykdomas priėmimas tik į laisvas mokymosi vietas. Šiuo laikotarpiu nagrinėjami ir naujai (t.y. Jeigu kvietimas gaunamas rugpjūčio mėnesį, sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d. Per 10 kalendorinių dienų nuo gauto kvietimo patvirtinimo (automatinio priskyrimo) dienos nepasirašius dvišalės elektroninės mokymo sutarties ar nepranešus mokyklai apie neatvykimą pateisinančias priežastis, sutartis nesudaroma ir vaikas netenka vietos mūsų mokykloje. Tėvai (globėjai, rūpintojai) iki 2026 m. rugsėjo 1 d. elektroninės statistinės apskaitos formos (Nr. 2 vnt.
Svarbu žinoti:
- Priėmimo tvarka skiriasi priklausomai nuo savivaldybės.
- Dažniausiai prašymai teikiami elektroniniu būdu.
- Pirmumo teisę turi vaikai, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
- Esant didesniam norinčiųjų skaičiui, taikomi papildomi kriterijai.
- Rekomenduojama rinktis ne daugiau trijų mokyklų.
