Vienas pirmųjų reikšmingų pokyčių vaiko gyvenime įvyksta jam pradėjus lankyti darželį. Šiuo laikotarpiu pokyčius išgyvena visa šeima. Pirmas dvi savaites, o kartais ir mėnesį, pradėjus lankyti darželį, vyksta vaiko adaptacija. Tai laikas, kai vaikas, o kartu ir jo tėvai (globėjai, rūpintojai) turi prisitaikyti prie pasikeitimų ir naujų sąlygų. Kiekvieno vaiko adaptacijos trukmė skirtinga, nes ji priklauso nuo vaiko raidos, asmeninių savybių, amžiaus ar socialinės patirties.
Žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal savo asmeninius poreikius radimas. Šiame laikotarpyje vaikai išgyvena sunkius, įtampą keliančius jausmus, nerimą, baimę, stresą. Šie vaikų jausmai yra ypač stiprūs, nes tokį dažną ir ilgai trunkantį atsiskyrimą nuo artimųjų vaikas patiria pirmą kartą. O mažylių jausmai tokie stiprūs, kad jie nežino būdų, kaip juos kontroliuoti.
Vaiko socializacija yra natūralus 2,5 - 3 metų sulaukusio vaiko amžiaus tarpsnio uždavinys. Šiame laikotarpyje vyksta vaiko atsiskyrimas nuo mamos, savojo „aš“ formavimasis bei išėjimas į sociumą. Vaikas mokosi žaisti, draugauti, komunikuoti, spręsti kylančias įtampas, laikytis taisyklių, būti savarankišku. Dažnai tėvai klausia, o kada jau laikas į darželį? Apie vaiko išaugusius poreikius signalizuoja besibaigianti trejų metų krizė, kai vaikas apie save pradeda sakyti „aš“. Taip pat pasikeitusi vaiko žaidimo kokybė. Dvejų metų vaikas smalsus, domisi kitais vaikais, bet žaidžiai dvimečiai šalia vienas kito, ne kartu. Apie trečius metus jau atsiranda bendras žaidimas ir pirmieji scenarijai bei dialogai. Pavyzdžiui, „Tu būk šuniukas, o aš būsiu kačiukas“. Tai žymi, kad jau laikas darželiui.
Kaip ir visi „gimimai“, šis yra skausmingas vaikui. Ne mažiau ir tėvams. Bet jei jau paleidome į pasaulį vaiką, tai mūsų misija baigiasi tada, kai galime ramiai numirti žinodami, kad be mūsų vaikas ne tik kad išgyvens, bet ir gyvens gerai! O tam vaiką reikia ruošti. Vienas iš svarbesnių žingsnių - darželio pradžia. Iki sklandaus vaiko gyvenimo darželyje dar teks praeiti adaptaciją. Ji trunka nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių.
Adaptacijos etapai
Nemažai tėvų klaidingai įsivaizduoja, kad adaptacija trunka kelias dienas, na savaitę. Antrą-trečią savaitę besitęsiantys skausmingi rytiniai atsisveikinimai veda tėvus į paniką. Jie pradeda ieškoti, kas čia negerai: „Gal vaiką skriaudžia?“; „Gal pedagogai blogi?“; „Gal darželis blogas?“; „Gal mano vaikui netinka darželis apskritai?“. Kuo nesaugiau jaučiasi tėvai, tuo nesaugiau jaučiasi vaikas.
Pirmas adaptacijos etapas - medaus dienos
Pirmomis dienomis vaikas į grupę ateina lydimas mamos ar tėčio. Saugiai jausdamasis tėčio/mamos kompanijoje, vaikas smalsiai tiria grupės aplinką. Priima viską kaip smagų nuotykį ir visiškai neįsisąmonina, kad štai tuoj jo gyvenimas pasikeis visiems laikams. Šis etapas trunka trumpai - kelias dienas, iki kol vaikas paliekamas vienas arba pietų miego.
Antras adaptacijos etapas - kovos stadija
Vieną dieną durys užsidaro ir vaikas yra paliekamas vienas. Tada prasideda pirmosios ašaros ir pirmasis nerimas. Kai vaikas galiausiai suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė ir darželis ne trumpalaikė pramoga, jis pereina į kovos stadiją. Vaikui tai gyvybės-mirties klausimas. Jis visomis jėgomis kovoja, kad palaužtų suaugusiuosius (tiek tėvus, tiek pedagogus) ir šie grąžintų vaiką į jam įprastą naminę rutiną. Natūralus susigraudinimas vyksta visose dienos ritmo pereinamosiose dalyse (atsisveikinant iš ryto, einant į lauką, grįžtant iš lauko, prieš pietų miegą, po pietų miego). Valingesni vaikai turi jėgų veikti sistemingai visos dienos eigu. Jų verkimas kitoks - ne tas graudusis, o toks sistemiškas paūbavimas, primenantis baubimą. Tai nereiškia, kad toks vaikas nestresuoja. Aišku, kad stresuoja, bet daug labiau „kovoja“. Jo tikslas aiškus: „Skambinkite mamai, tėčiui ir sakykite, kad jie tučtuojau paimtų mane iš čia. Namo!“. Atlaikyti tokį vaiką sunku tiek pedagogams, tiek visai grupei. Gera žinia - tie vaikai, kurie aktyviai išreiškia emocijas, kaip taisyklė, sveikiau praeina adaptacijos laikotarpį ir yra linkę mažiau sirgti. Tie, kurie užspaudę emocijas laiko viduje, nors išoriškai atrodo ne taip blogai ar ne taip dramatiškai, tačiau daugiau serga. Streso energija niekur nedingsta. Jei emocija nepaleidžiama, ji pasireiškia psichosomatiškai. Kaip sako pedagogai, „neišverktos ašaros išpučiamos per snarglį“.
Šiame etape dažniausiai „palūžta“ tėvai. Apie antrą savaitę jie pradeda nerimauti, kodėl vaikas vis dar verkia. Juos pradeda kamuoti blogos nuojautos. Jie pradeda nepasitikėti auklėtojomis, rodyti nesaugumo ženklus vaikui. Daro klaidas. Kas atsitinka? Vaikui šioje jam nesaugioje situacijoje pasidaro dar neramiau. Kai taip baisu (kaip minėjau, vaiko pasaulyje tai yra gyvybės-mirties klausimas), vaikui labai svarbu matyti tvirtus ir savo sprendimais pasitikinčius tėvus. Antra vertus, bet koks tėvų „susvyravimas“ (apsisukimas nuo darželio ir grįžimas namo, laisvadienio pasidarymas, atvažiavimas pasiimti vaiko anksčiau, nes jis turbūt labai verkia) vaikui yra žinia, kad šią kovą jis gali laimėti. Ir kovoja jis tuomet su dar didesne energija. Ši vaiką sekinanti stadija užsitęsia. Šis etapas trunka 3-4 savaites, jei vaikas nesuserga. O suserga dažnai ne tik dėl to, kad susiduria su grupės imuninių sistemų „puokšte“, bet ir dėl išgyvenamų emocijų, psichosomatiškai.
Trečias adaptacijos etapas - rezignacija ir „inkaravimasis“
Tikroji adaptacija ir „inkaravimasis“ grupėje prasideda tik po to, kai vaikas kažkuria prasme „palūžta“ kovoti. Susitaiko su tuo, kad nors gyvenimas pasisuko labai bloga linkme, tačiau kitaip jau nebus. Ir jei iki to laiko jis buvo kovoje ar savo skausme, tai šiame etape jis po truputį pradeda matyti, kas iš tiesų vyksta aplink jį. Įsijungia sveikos psichikos požymis - adaptyvumas. Vaikas pradeda „inkaruotis“, ieškoti prisirišimo objektų. Gal kažkuri iš auklėtojų jam atrodo mielesnė, geresnė? Tada jis glaudžiasi prie jos. Ieško jam simpatiškesnių vaikų, prie kurių norėtųsi prieiti ir pasiprašyti į žaidimą. Kuo mažesnis vaikas, tuo jis labiau stengiasi prisirišti prie pedagogų (ieško pakaitinio prisirišimo objekto). Trejų ir daugiau sulaukusiam vaikui jau rūpi ir bendraamžiai; jis siekia susidraugauti su vaikais. Šis etapas gali trukti kelis mėnesius.
Ketvirtas etapas - gyvenimas grupėje
Paskutinis adaptacijos etapas - vaiko gyvenimas grupėje. Jo požymiai: vaikas atsipalaiduoja, pradeda gerai valgyti, miegoti pietų miego, nesulaikyti tuštinimosi. Dar daugiau - jis pradeda rodyti visas savo asmenybės puses, išsibando ribas. Tai yra, pradeda gyventi grupėje ir būti savimi. Šią stadiją vaikas pasiekia po 3-6 mėnesių darželyje.
Kaip palengvinti adaptaciją?
Kaip lengvai ir greitai vaikas adaptuosis vaikų darželyje priklauso tiek nuo vaiko amžiaus, tiek nuo individualių savybių ir gebėjimo prisitaikyti naujoje aplinkoje. Dauguma vaikų adaptuojasi per 1-3 savaites, kitiems gali prireikti ir poros mėnesių. Jei adaptacinis periodas yra itin sunkus, vaikas dažnai serga, yra labai irzlus, reikėtų pasikonsultuoti su vaikų psichologu.
Pasiruošimas vaikų darželiui
- Permąstykite savo požiūrį. Tėvų nerimas dėl darželio, abejonės ar nepasitenkinimas labai lengvai persiduoda vaikui, tad pradžioje pradėkite nuo savo pačių požiūrio.
- Apie darželį vaikui kalbėkite pozityviai. Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką vaikai veikia darželyje ir kodėl ten yra smagu. Galite akcentuoti tas veiklas, kurias vaikas mėgsta (pvz. žaisti lauke arba piešti) arba dalykus, kurių vaikas išmoks (skaičiuoti, skaityti).
- Prisiderinkite prie dienotvarkės. Susižinokite darželio dienotvarkę prieš pradėdami lankyti darželį ir pamažu pertvarkykite savąją taip, kai ji būtų kuo artimesnė darželio dienotvarkei.
- Pratinkitės prie išsiskyrimų. Dar iki darželio raskite progų bent kelioms valandoms palikti vaiką seneliams, draugams ar artimiesiems.
- Susiraskite draugų. Gal kaimynų vaikas lankys tą pačią darželio grupę kaip ir jūsiškis? Suorganizuokite bendrą pramogą ir leiskite vaikams susidraugauti.
Pirmosios adaptacijos dienos vaikų darželyje
- Sutarkite dėl adaptacinio periodo. Adaptacinio periodo rekomendacijas paprastai pateikia ikimokyklinio ugdymo mokytojos, atsižvelgdamos į vaiko amžių. Šios rekomendacijos gali būti pakoreguotos atsižvelgiant į Jūsų žinias apie vaiką. Mažesnių vaikų adaptacinis laikotarpis trunka kiek ilgiau ir reikalauja daugiau tėvų dalyvavimo, tačiau dauguma vaikų daugiau ar mažiau apsipranta su nauja aplinka per savaitę. Pirmą dieną darželyje vaikas gali praleisti vos kelias valandas ar pusvalandį, paprastai rekomenduojama su abiem tėvais. Kiekvieną dieną buvimo darželyje trukmė po truputį ilginama, o tėvų - trumpinama. Adaptacinio periodo nerekomenduojama per daug ištempti - vaikas turi kuo greičiau įsisąmoninti, kad darželis yra vieta, kuriame jis būna be tėvų.
- Bendraukite su mokytojomis. Tai vaikui yra ženklas, kad žmogumi galima pasitikėti. Tai vienas svarbiausių sklandžios adaptacijos elementų.
- Nedarykite ilgų pertraukų. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis užmiršta savo patirtis, todėl būtų geriau išvengti ilgų darželio nelankymo periodų. Pradėjus lankyti darželį patariama tai daryti be pertraukų bent porą-trejetą savaičių.
- Papasakokite vaikui, kas jo laukia. Pasakykite, kad vaikas lieka darželyje žaisti, o Jūs jo ateisite pasiimti po darbo.
- Atsisveikinkite greitai. Apsikabinkite, pasibučiuokite, pasakykite „Atia, atia!” ir išeikite. Vaikas gali verkti, nes išsiskyrimas su brangiausiu žmogumi jam sukelia stresą. Tačiau likti guosti vaiko nėra pati geriausia mintis: vaikas tai supranta kaip veiksmingą būdą išlaikyti jus dar minutėlei, ir atsisveikinimas gali trukti visą amžinybę. Būkite tikri - tėvams išėjus absoliuti dauguma vaikų greitai nurimsta ir smagiai leidžia laiką su naujaisiais draugais. Jei neramu, visada galite paskambinti mokytojai ir pasiteirauti, ar mažylis nurimo.
- Leiskite tėčiui vesti vaiką į darželį. Pirma, dauguma vaikų yra įpratę bent kažkurią dienos dalį būti be tėčio, todėl išsiskyrimai su tėčiu yra labiau vaikui įprasti. Antra, vyrai paprastai yra šiek tiek atsparesni mažųjų ašaroms ir maldavimams, tad atsisveikinimai gali būti greitesni ir mažiau skausmingi.
Dažnai daromos klaidos adaptacijos metu
Ilgų atsisveikinimų vilkinimas. Ilgi atsisveikinimai automobilyje, drabužinėje ar prie grupės durų tik labiau išsibalansuoja ir išsidirgina vaiką, apsunkina jo grįžimą į pusiausvyrą. Todėl, jei reikia, vaiką perduokite iš rankų į rankas ir uždarykite grupės duris, net jei verksmas būtų ir labai stiprus. Užsidarius durims, vaikai paprastai nurimsta per 5-10 min. Jei labai neramu, susitarkite su pedagogais, kada galite paskambinti dienos metu ir pasiteirauti apie vaiko savijautą. Adaptacijos laikotarpiu geriausia, jei vaiką į darželį rytais veža tas iš tėvų, kuris mažiau gaili vaiko ir yra emociškai tvirtesnis.
Pabėgimai. Dažnai saugodami save nuo nemalonių vaiko emocijų tėvai palaukia, kol vaikas užsižais ir tada nepastebėtai dingsta. Nedarykite to. Vaikui reikia pasitikėti nauja jam aplinka ir jumis šioje situacijoje. Pabėgimu jūs tam nepadedate, nes vaikui gali užsifiksuoti, kad: „Tik atsipalaiduok ir jau žiūrėk - kažkas atsitiko blogo“. Atvirai atsisveikinti skausmingiau, bet sąžiningiau. Vaikui lengviau pasitikėti jumis ir nauja jam aplinka. Taip greičiau atstatomas saugumo jausmo deficitas.
Melavimas. Tėvai vaikams pripasakoja visokių dalykų, bet populiariausias ir „nekalčiausias“ melas yra: „Aš tuoj atvažiuosiu tavęs pasiimti“. Vaikai dar nesupranta laiko sąvokos, todėl netinka ir pasakymas: „Atvažiuosiu pasiimti po kelių valandų“. Geriausia laiką įvardinti stambiais dienos etapais: „Tu dabar pažaisi, pavalgysi pusryčius, išeisi į kiemą, papietausi, pamiegosi ir iškart po miego/ po pavakarių aš ateisiu tavęs pasiimti“.
Kamantinėjimai apie darželį vakare. Vakare vaikas turi maksimaliai pailsėti prieš naują dieną. Užsimiršti. Kamantinėdami jūs verčiate vaiką prisiminti tai, kas jam kelia sunkias emocijas. O vaiką adaptacijos laikotarpiu reikia pasaugoti. Kitas dalykas - kamantinėdami jūs parodote savo nesaugumą. O jei jums nesaugu, tada vaikui šiuo jam baisiu laikotarpiu yra šimtą kartų nesaugiau.
Vaiko „tampymas“ po prekybos centrus ir kitais reikalais. Adaptacijos laikotarpiu įjungiame tausojantį režimą ir po darželio važiuojame tiesiai namo. Maksimali programa - išeiti pasivaikščioti.
Tėvų palūžimas. Kovos stadijoje (jei vaikas nesuserga, jis trunka pirmas 3-4 savaites ir yra normalus adaptacijos etapas) tėvai labai dažnai „supasuoja“. Pradeda nerimauti, kodėl tie rytiniai išsiskyrimai vis dar tokie sunkūs. Pradeda galvoti, kad gal kažkas yra negerai su pedagogais, darželiu, kitais vaikais ar jų vaiku. Parodo savo nerimą vaikams. Arba pradeda gailėti vaiko ir privažiavę prie darželio apsisuka bei grįžta namo. Adaptacijos laikotarpiu padaro kelias laisvas dienas vidury savaitės. Arba atvažiuoja pasiimti vaiko vidury dienos, nes patys labai nerimauja. Kokią žinutę tėvai siunčia vaikui? Kad yra šansų pasiekti tikslą. O jis vienintelis - kad tėvai atsiimtų vaiką iš darželio visam laikui. Tai duoda naujos energijos kovai, atitolina vaiko susitaikymą su neišvengiamybė ir tuo pačiu „lūžį“, po kurio prasideda vaiko „inkaravimas“ darželio aplinkoje. Užsitęsia vaiko jėgas sekinantis kovos etapas. Jei norite patausoti vaiką, geriau trumpinkite jo dieną darželyje. Atveskite prieš pusryčius ir pasiimkite iškart po pietų miego ar pavakarių. Bet išlaikykite savaitės ritmą ir nedarykite pauzių.
Užstrigimas pereiname etape arba jo nebuvimas. Blogai vaiką palikti visai dienai nuo pirmos dienos, bet negerai ir užstrigti kažkuriame iš pereinamų etapų. Laiką darželyje reikia ilginti palaipsniui. Man per daugybę metų pasiteisino ši schema: pirma diena - pusryčiai su tėvais ir vaikas kartu su tėvais iškeliauja namo; antra diena - vaikas paliekamas vienas iki valandos ir tada jį tėvai pasiima; trečia diena - vaikas paimamas iš kiemo; ketvirta diena - vaikas paimamas pavalgęs pietus; penkta diena - vaikas lieka miegoti pietų miego ir paimamas iškart po jo. Adaptuotis vaikas turi jau tame dienos ritme, koks vėliau ir liks. Kodėl negerai „pastrigti“ pereinamame etape? Pavyzdžiui, tik po mėnesio palikti vaiką pietų miegui. Bloginti vaiko situaciją adaptacijos metu tolygu siųsti žinutę, kad ši vieta nesaugi: „Tik apsipranti ir, žiūrėk, kažkas vis atsitinka blogesnio“. Be to, labai dažnai kelias valandas darželyje paliekami vaikai net nesiadaptuoja iki galo. Tas kelias valandas jie gali mandagiai kaip svečiai „pralaukti“ tėvų. O kad būtum pilnavertis grupės narys, reikia joje gyventi. Dalyvauti visame grupės kontekste. Būti tikru su visomis savo spalvomis.
Kaip paruošti vaiką ikimokykliniam ugdymui ar darželiui: būtini mokytojo patarimai
Taigi, nedarykite svetimų klaidų. Nepalūžkite adaptacijos laikotarpiu. Skirkite daug laiko darželio ir pedagogų pasirinkimui. Jūsų namų darbas bus padarytas iki galo, kai sau galėsite pasakyti - šiems žmonėms aš paliksiu savo vaiką ir man bus ramu. Nes kovos etape, kai jums širdį vers jūsų pačių ir vaiko emocijos, šis pasitikėjimas bus vienintelė „burė“, į kurią galėsite įsitverti. Vienintelė „burė“, kuri leis nepalūžti ir išlikti tvirtais iki adaptacijos pabaigos. Sėkmės!
Vaikui pradėjus lankyti darželį, jam prireiks papildomai:
- Papildomo rūbelių komplekto (apatinių ir viršutinių rūbelių);
- Avalynės skirtos avėti grupėje (tvirtu, neslidžiu padu, leidžiančios pėdai kvėpuoti);
- Šukų plaukams;
- Sauskelnių (jei naudoja);
- Drėgnų servetėlių.
