Judrūs žaidimai gali būti puikus būdas ne tik smagiai praleisti laiką su vaiku, bet ir išmokyti jį žaidimų, kuriuos jis galėtų po to žaidimų aikštelėje žaisti su bendraamžiais.
Tai taip pat stiprina mažylio raumenis ir gerina tonusą bei nuotaiką (beje, visai šeimai 🙂 ).
Žaidimai lauke suburia bendraminčius, sukuria smagią nuotaiką, plečia akiratį, lavina atmintį, mąstymą ir reakciją. Žaisdami vaikai mokosi laikytis nustatytų taisyklių, priimti sprendimus, lavina vaizduotę, juda ir sportuoja.
Didelę reikšmę taip pat turi ir emocinis pasitenkinimas, kuris sukuria bendrystės jausmą žaidžiant komandoje.
Pagal žaidimo dinamiką žaidimai skirstomi į judriuosius ir statiškus. Sportiškiems ir vikriems žaidėjams judrieji žaidimai yra puikus pasirinkimas, nes suteikia galimybę pajudėti ir patirti puikių emocinių išgyvenimų. Juos žaidžiant reikia greitai reaguoti, perbėgti iš vienos vietos į kitą, atlikti nesudėtingus judesius, gaudyti kamuolį, šokinėti, aktyviai ir kūrybingai prisitaikyti prie žaidimo taisyklių sukurtos situacijos. Šie žaidimai itin patinka smalsiems, judriems ir greitiems vaikams.
Žemiau pateikiami įvairūs judrūs žaidimai, tinkantys 3 metų vaikams ir jų tėveliams, kurie neleis vaikams nuobodžiauti ir leis jiems gerai praleisti laiką.
Žaidimai namuose
1. Paukščiukai ir grūdeliai
Jūs ir vaikas - paukščiukai. Vaikštote po kambarį, mojuojate sparneliais, ieškote kirmėliukų, lesate juos ir pan. Pasukiokite galvą, pamosuokite sparneliais, paskraidykite po kambarį. Paskraidėm, paskraidėm, prisėdom ant „šakelės” pailsėti. O dabar pažiūrėkime, ar kur nors nėra grūdelių, ir paleskime juos (suneriame pirštus „snapeliu” ir darome judesius lyg lestume grūdelius).
2. Drugelis
Padarykite iš spalvoto kartono ar pasiūkite iš medžiagos (vilnos) drugelį. Pririškite jį prie virvutės, o virvutę - prie lazdelės (lyg meškerė).
3. Meška ir miško gėrybės
Šiam žaidimui reikia dviejų suaugusių. Meška (vienas iš suaugusių) sėdi ant kėdės kampe ir „miega”. Kitas suaugęs kartu su vaiku (arba vaikais) vaikšto po mišką, renka grybus, uogas, susišaukia „Aū, aū!”
4. Kas greičiau?
Rudakailis nulingavo. Pasakykite mažyliui: „Kas greičiau pribėgs iki tėčio (sofos, spintos ir t.t.)”. Ir imkite rungtyniauti.
5. Zuikutis ir daržovės
Išdėliokite ant grindų morkas ir bulves (žaislinę ar tikrą) ir pasodinkite prie vaikiško staliuko zuikutį.
6. Judesių įvairovė
Kartu su mažyliu darykite skirtingus judesius: plokite delniukais, šokite, šliaužkite, trepsėkite kojytėmis ir t.t.
7. Diena ir naktis
Kai Jūs sakote „diena” - galima judėti, bėgioti, trepsėti, ploti (pvz., pagal muziką). Kai sakote „naktis” - visi sustingsta.
8. Dideli ir maži
Pasakykite mažyliui: „Štai, kokie mes dideli” ir pakelkite rankas į viršų. „O dabar - maži” - prisėskite ant suoliuko ar pritūpkite.
9. Šiaurės vėjas ir saulė
Atsisėskite su vaiku ant kilimo, sudėję kojas lyg turkai. Pasakykite: „Papūtė šiaurinis vėjas. Pasidarė šalta šalta”. Susukite į kamuoliuką, sukryžiavę rankas ant krūtinės. O ties žodžiais: „Saulutė pasirodė” - judėkite laisviau.
10. Bėgimas pas žaislus
Pasodinkite skirtinguose kambario kampuose didelį žaislinį meškiną ir kiškį. Atsistokite su vaiku kambario viduryje ir sakykite: „Bėkim pas meškiną”. Kai vaikas palies meškiną, tarkite: „O dabar bėkim pas zuikį”.
11. Saulės zuikutis
Paimkite žibintuvėlį ir parodykite vaikui, kaip nuo jo ant sienos pasirodo geltona dėmė: „Tai saulės zuikutis”. Pasiūlykite mažyliui delniukais pagauti zuikutį.
12. Višta ir viščiukai
Jūs - višta, o vaikas - viščiukas. Tėtis gali suvaidinti katiną, kuris kol kas miegos. Ties paskutiniais žodžiais katinas pabunda ir bėga gaudyti viščiukų.
13. Višta ir viščiukai (grupinis žaidimas)
Šį žaidimą įdomiau žaisti su keliais vaikais ar suaugusiais. Jūs - mama - višta, vaikai ir suaugę - viščiukai. Viščiukai nuo Jūsų bėgioja, Jūs juos gaudote ir sodinate ant kėdučių.
14. Kiškiai ir vilkas
Šiame žaidime vaikas ir suaugęs - kiškiai. Vilkas - įsivaizduojamas. Kiškiai ramiai sau žaidžia pievoje - šoka, bėgioja, vaikšto. Ties žodžiais „Pilkas vilkas” - bėga vienas prie kito ir apsikabina.
15. Slėpynės
Pasiūlykite mažyliui pažaisti slėpynes. Pasakykite vaikučiui: „Slėpkis nuo manęs” ir užsidenkite akis rankomis. Kai vaikas pasislėps - eikite ieškoti, garsiai įgarsindami savo veiksmus: „Kur gi… (vaiko vardas)? Gal jis spintoje? Patikrinsim. Ne, čia jo nėra. Gal jis po stalu?…” ir t.t., kol nerasite.
16. Gaudynės ir apkabinimai
Pats įdomiausias ir linksmiausias žaidimas. Vaikas nuo Jūsų bėga - o Jūs jį gaudote ir apkabinate.
Žaidimai lauke
Kas gali būti smagiau už nuotaikingus ir linksmus žaidimus su bendraamžiais ar visa šeima lauke?
Muzikinis žaidimas lauke
1. Vilkas
Žaidžiama erdvioje vietoje, priešingose pusėse ant žemės brėžiama linija - pažymima, kurioje vietoje yra „dvaras”. Visi žaidėjai sustoja viename gale arba kitame linijos gale. „Vilkas“ stovi viduryje ir šaukia „kas vilko bijo?“ Visi atsako - „niekas“ ir bėga pro „vilką“ į kitoje pusėje esantį „dvarą“. „Vilkas“ gaudo bėgančius žaidėjus, jei pavyksta pagauti, tai šis tampa pagalbininku ir jau kartu su „vilku“ gaudo kitus žaidėjus.
2. Žiužis padėtas
Žaidėjai sustoja į eilę, vienas šalia kito. Kiekvienas už savęs pasideda kepurę. Žaidimo vedėjas vaikšto už žaidėjų ir kalba: „ugnis dega, derva verda, kam žiužį įdėti?“ Žaidimo vedėjas pasilenkia prie vienos kepurės, prie kitos ir vaidina, kad įdeda žiužį. Pagaliau jis iš tikrųjų į vieną kepurę įdeda žiužį ir sušunka „Žiužis įdėtas!”. Tada visi žaidėjai stveria savo kepures ir bėga, o tas, kurio kepurėje yra žiužis - muša bėgančius žaidėjus. Žaidėjams sustojus kitoje paskirtoje vietoje, žaidimas tęsiamas. O žiužį neša tas, kuriam jis buvo įdėtas į kepurę.
3. Žuvų gaudymas
Žaidėjai pasirenka erdvę, kurioje galėtų judėti. Žaidėjai pasiskirsto į dvi lygias dalis. Vieni yra „žuvys“, kiti - „žvejai“. „Žuvys“ plaukioja, t. y. bėgioja po pasirinktą teritoriją. „Žvejai“ tvirtai susikimba rankomis, gaudo „žuvis“. Pakliuvę į žvejų glėbį žuvys gabenamos į „žvejų namą“. Sugaudžius visas „žuvis“, jos tampa „žvejais“, o „žvejai“ - „žuvimis“.
4. Karveliai
Ant žemės nubrėžiamas ratas - gūžta karveliams. Žaidėjai išsirenka „šeimininką“ ir „vanagą“. Visi kiti likusieji žaidėjai atlieka karvelių vaidmenį. „Karveliai“ subėga į ant žemės nubrėžtą ratą. Leidus „šeimininkui“ skraidyti, „karveliai“ gali išeiti iš rato ir bėgioti po nustatytą teritoriją. Kai „šeimininkas“ sušunka: „karveliai, gūžton, vanagas atskrenda!“, visi skuba sugrįžti, o „vanagas“ juos tuo metu gaudo. Jei kuris nors „karvelis“ sugaunamas, tęsiant žaidimą, jis taip pat tampa „vanagu“.
5. „Sveikas gyvas!“
(žaidžia 8-20 asmenų) Visi sustoja ratu. Vienas vaikščioja aplinkui ir paliečia kuriam nors rate stovinčiam nugarą, sakydamas: „Sveikas gyvas!”, ir bėga aplink ratą. Paliestas bėga priešingon pusėn. Susitikę paduoda kits kitam ranką, paklausia: ,,Kaip sekasi?” ir bėga užimti laisvos likusios vietos. Likęs už rato vaikas toliau renkasi kitą žaidėją.
6. Žmogelis
Vienas žaidėjas sėdasi vidury kambario, o kiti bėgioja aplink jį vis arčiau ir arčiau, kad sėdintysis galėtų juos ranka pasiekti, ir vis erzina jį sakydami: „Žmogeli, žmogeli! Trauk mus į upelį!”. Tas, kurį sėdintysis paliečia ranka, tampa žmogeliu ir sėdasi vidurin. Viskas vyksta nuo pradžių.
7. Puodą degti
(žaidžia 9-20 asmenų) Kėdes arba suolus sustato į dvi eiles nugaromis vieną prie kitos, viena vieta mažiau nei yra žaidėjų. Visi sėdi, išskyrus vieną. Likęs eina aplinkui ir paliečia kito žaidėjo kelį sakydamas: „Puodą degu!” Paliestasis atsistoja, ir tada bėga užimti laisvos vietos. Likęs už rato pradeda žaidimą nuo pradžių.
8. Katė ir pelė
(žaidžia 10-30 asmenų) Žaidėjai, išskyrus du, sustoja ratu ir susiima už rankų. Iš likusiųjų vienas - „pelė” - stojasi į rato vidurį; o antras - „katė” - už rato. Katė rūpinasi įlįst rato vidun, bet žaidėjai jos neleidžia. Kai jai pasiseka ratan įšokt, tada žaidėjai yra keičiami ir žaidžiama iš pradžių.
9. Dviragis
(žaidžia 4-10 asmenų) „Dviragis” gaudo kitus, šokinėdamas ant vienos kojos. Jei atsistoja ant abiejų kojų, tai tada jis turi sugaut du žaidėjus ir tik antras sugautasis tampa „dviragiu”. „Dviragis” šokinėdamas gali vieną koją pakeist kita, tik svarbu, kad abi kojos nebūtų nuleistos tuo pačiu metu ant žemės.
10. Ratą sukti
(žaidžia 8-iese) Šiam žaidimui reikia aštuonių vaikų - keturių didesnių ir keturių mažesnių. Mažesnieji susėda kryžmai ant žemės ir susiglaudžia padais. Keturi didesnieji sustoja tarp sėdinčiųjų ir paduoda jiems rankas. Tada vienu metu sėdintieji pasikelia, bet visi turi likti susikabinę, kad ratas neiširtų. Reikia stengtis atsargiai stotis, padedant vienas kitam, saugant ratą.
11. Skepetaitė
(žaidžia 7-20 asmenų) Visi susėda ratu, o vienas stoja į vidurį. Žaidėjai mėto vienas kitam skepetaitę, kurią viduryje stovintysis stengiasi sugauti. Jei sugaus, tai į rato vidurį eis tas asmuo, kuris bandė mestą skepetaitę sugauti, o jei niekas nemėgino, tai tas, kuris ją metė eina į rato vidurį.
12. Vištas gaudyti
(žaidžia 10-30 asmenų) Visi užsiriša akis, išskyrus vieną, kuris rankoje laiko skambutį ir skambina juo bėgdamas kaskart į kitą vietą. Kuris jį sugaus tas ima skambutį, o sugautajam užriša akis.
13. Traukinukas
Keli arba keliolika vaikų sustoja į eilę vienas už kito. Pirmas eilėje - „garvežys”. Kiekvienas iš jų kairiąja ranka paima kairiąją prieky stovinčiojo koją, o dešinę ranką uždeda ant jo peties, ir visi ima šokinėti ant vienos kojos. Žaisdami keičia rankas ir kojas, bet tik visi vienu metu tą pačią ranką ar koją. Iškrenta iš žaidimo tas, kuris „garvežiui”, t. y.
14. Žaltys
(žaidžia 5-15 asmenų) Visi sustoja vienas už kito, uždėję rankas ant priekyje stovinčio pečių. Pirmasis - žalčio „galva”, paskutinis - „uodega“. Žaltys rūpinasi sugriebt savo uodegą, tai yra pirmutinis stengiasi sugauti paskutinį, kuris laikydamasis eilės, nori nuo „galvos” pabėgti. Pagautas uodegos galas tampa žalčio „galva”. Taip pat galima keisti žaidėjus pakvietus vaiką iš žalčio „vidurio”.
15. Vilkas
Žaidžiama erdvioje vietoje, priešingose pusėse ant žemės brėžiama linija - pažymima, kurioje vietoje yra „dvaras”. Visi žaidėjai sustoja viename gale arba kitame linijos gale. „Vilkas“ stovi viduryje ir šaukia „kas vilko bijo?“ Visi atsako - „niekas“ ir bėga pro „vilką“ į kitoje pusėje esantį „dvarą“. „Vilkas“ gaudo bėgančius žaidėjus, jei pavyksta pagauti, tai šis tampa pagalbininku ir jau kartu su „vilku“ gaudo kitus žaidėjus.
16. Žiužis padėtas
Žaidėjai sustoja į eilę, vienas šalia kito. Kiekvienas už savęs pasideda kepurę. Žaidimo vedėjas vaikšto už žaidėjų ir kalba: „ugnis dega, derva verda, kam žiužį įdėti?“ Žaidimo vedėjas pasilenkia prie vienos kepurės, prie kitos ir vaidina, kad įdeda žiužį. Pagaliau jis iš tikrųjų į vieną kepurę įdeda žiužį ir sušunka „Žiužis įdėtas!”. Tada visi žaidėjai stveria savo kepures ir bėga, o tas, kurio kepurėje yra žiužis - muša bėgančius žaidėjus. Žaidėjams sustojus kitoje paskirtoje vietoje, žaidimas tęsiamas. O žiužį neša tas, kuriam jis buvo įdėtas į kepurę.
17. Žuvų gaudymas
Žaidėjai pasirenka erdvę, kurioje galėtų judėti. Žaidėjai pasiskirsto į dvi lygias dalis. Vieni yra „žuvys“, kiti - „žvejai“. „Žuvys“ plaukioja, t. y. bėgioja po pasirinktą teritoriją. „Žvejai“ tvirtai susikimba rankomis, gaudo „žuvis“. Pakliuvę į žvejų glėbį žuvys gabenamos į „žvejų namą“. Sugaudžius visas „žuvis“, jos tampa „žvejais“, o „žvejai“ - „žuvimis“.
18. Kiaušinių ridenimas
Paprastai šis žaidimas žaidžiamas Velykiniu laikotarpiu, ridenant dažytus, spalvingus kiaušinius. Visų pirma, padedamas ant žemės akmuo arba kulbė. Į jį įremiama išlinkusi, pusapvalė medžio žievė. Kiaušinis paleidžiamas riedėti aukščiausioje žievės dalyje. Tuos kiaušinius, kuriuos riedėdamas kiaušinis kliudo, pasiima ridentojas. O tada kiaušiniai vėl ridenami. Jei kiaušinis nekliudė kitų kiaušinių, paliekamas gulėti. Laimi tas ridentojas, kuris prisirenka daugiausiai kiaušinių. Prieš pradedant žaidimą visi žaidimo dalyviai išridena po vieną kiaušinį ir tik tada pradeda žaisti.
19. Ką kvepini?
Susirandame pievelę, kurioje auga gėlės. Žaidėjai išsirenka po gėlelę, kiekvienas kitokią. Žaidėjui užriša akis ir pastato į pievelės vidurį. Visi paeiliui atneša jam savo gėlę, žaidėjas gali uostyti, čiupinėti ir turi atspėti gėlės pavadinimą.
20. Avinas
Žaidėjai iš savo tarpo išsirenka „aviną“. Jis atsistoja avino poza - sulenkia kelius, paremia ant jų rankas ir palenkia galvą. Visi žaidėjai įsibėgėja ir šoka pražergtomis kojomis per jo nugarą, remdamiesi rankomis į „avino“ pečius.
21. Karveliai
Ant žemės nubrėžiamas ratas - gūžta karveliams. Žaidėjai išsirenka „šeimininką“ ir „vanagą“. Visi kiti likusieji žaidėjai atlieka karvelių vaidmenį. „Karveliai“ subėga į ant žemės nubrėžtą ratą. Leidus „šeimininkui“ skraidyti, „karveliai“ gali išeiti iš rato ir bėgioti po nustatytą teritoriją. Kai „šeimininkas“ sušunka: „karveliai, gūžton, vanagas atskrenda!“, visi skuba sugrįžti, o „vanagas“ juos tuo metu gaudo. Jei kuris nors „karvelis“ sugaunamas, tęsiant žaidimą, jis taip pat tampa „vanagu“.
Žaidimai su daiktais
Esame įpratę, kad ugdantys žaidimai - tai nupirktos kaladėlės, kortelės, dėžutės… Bet egzistuoja daugybė žaidimų, kuriems reikalingi įprasti namų daiktai, o ugdomasis efektas bus net stipresnis: juk 2-3 metų vaikui artimesnis veiksmas su daiktais nei su vaizduote, ir liesdamas jis pasaulį pažįsta geriau.
1. Linksmybių maišelis
Vaikai labai mėgsta staigmenas, netikėtumus, ypač jei jie linksmi. Padarykite savo vaikui linksmybių maišelį, kad suteiktumėte stimuliuojančių idėjų jo vaizduotei. Ko prireiks? 4 popierinių maišelių ir po 3 daiktus į kiekvieną iš jų. Sudėkite į maišelius po tris tinkančius vieni prie kitų daiktus. Pasodinkite vaiką ant žemės ir paduokite pirmąjį maišelį. Atidarykite jį ir leiskite vaikui išimti vieną iš daiktų, nežiūrint į kitus. Tegu iš pradžių vaikas įvardina daiktą, o paskui paklauskite, kad dar, jo nuomone, galėtų būti viduje. Jei vaikas atspėja teisingai nors vieną iš daiktų - ištraukite ir duokite vaikui. Tegul vaikas pabando atspėti, koks daiktas paskutinis. Jei vaikui sunku atspėti, koks liko paskutinis daiktas - sudėkite pirmuosius du šalia ir paaiškinkite, kaip jie susiję. Kai vaikas atspėja visus tris daiktus, paprašykite, kad paaiškintų, kas tarp jų bendra. Variantai. Panašų žaidimą sužaiskite su produktais. Tarkim, sudėkite picos padą, padažą ir sūrį, ir paklauskite, kas tarp jų bendra. Taip pat, kai vaikas jau įgudęs žaisti šį žaidimą, visus daiktus iš skirtingų maišelių išėmę sumaišykite ir leiskite vaikui surūšiuoti pagal tai, kas prie ko tinka.
2. Susiję daiktai
Tai šiek tiek panašus į pirmąjį žaidimas, tik skirtas gerokai aukštesniam kognityviniam vaiko ugdymui. Žaidimas bus labai linksmas, jei surinksite kaip įmanoma daugiau įdomių daiktų, kurie dera vienas su kitu. Ko prireiks? Daiktų, kurie dera vienas su kitu: spyna ir raktas, popierius ir pieštukas, muilas ir rankšluostis, kojinė ir batas ir pan. Pasirinkite paprastus, vienas su kitus derančius, bet kuo įvairesnius ir kuo daugiau daiktus. Jei norite, pridėkite vieną kitą sudėtingesnę porą. Išdėliokite visus daiktus ant stalo. Pasodinkite vaiką prie stalo ir parodykite juos jam. Paimkite vieną daiktą ir paprašykite vaiko tarp kitų surasti tą, kuris prie jo tinka. Jei reikalinga, šiek tiek pasakinėkite. Variantai. Kai vaikas išmoks parinkti poras iš realių daiktų, paimkite paveikslėlius. Paveikslėliai ne tik pasunkina žaidimą, bet ir atveria platesnes pasirinkimo galimybes.
3. Spėk, kas viduje?
Tokio amžiau vaikai dažnai primena mažuosius tyrinėtojus, nes yra itin smalsūs ir besidomintys viskuo aplinkui. 2-3 m. vaikui patinka viską išardyti ir pažiūrėti, kas viduje. Ko prireiks? Popierinių maišelių, nedidelių daiktų, kuriuos būtų galime maišeliuose paslėpti (įprastų žaisliukų, šukų, buteliukų, kamuoliukų, raktų rinkinio, batelių ir pan.) bei lipniosios juostos. Paimkite skirtingus, bet vaikui gerai pažįstamus daiktus. Po vieną sudėkite į maišelius, maišelio viršų užlenkite ir užklijuokite lipniąja juosta. Kartu su vaiku atsisėskite ant žemės, o maišelius paslėpkite už savęs. Paimkite vieną maišelį su vienu daiktu ir duokite vaikui ji pačiupinėti, paskatinkite jį paspėlioti, kas viduje. Jei vaikui nepavyksta atspėti, galite šiek tiek jam pasakinėti, bet nepasakykite atsakymo. Spėliokite, kol vaikui pavyks. Jei vis dėlto vaikutis pasiduoda, paslėpkite maišelį ir duokite pabandyti su kitu daiktu. Gal šįkart pavyks? Variantai.
4. Nuotraukų serija
Ko prireiks? Nuotraukų serijos - tarkim, iš atostogų, gimtadienio, kažkokios kitos šventės ir pan. Šeimos albume suraskite 4 nuotraukas iš vienos serijos - gimtadienio, šventės ir pan. Sudarykite fotografijų eilę: pradžia, vidurys, pabaiga. Tarkim: 1. Svečių sutikimas. 2. Apžiūrime dovanas. 3. Tortas. 4. Atsisveikinimas. Ant popieriaus lapo nupieškite 4 kvadratų, kurie būtų kiek didesni nei nuotraukos, eilę. Sunumeruokite kvadratus nuo 1 iki 4. Pasodinkite vaiką priešais stalą su popieriaus lapu. Duokite vaikui peržiūrėti nuotraukas. Prisiminkite, koks įvykis kiekvienoje iš jų įamžintas, tada paklauskite: „Kas buvo iš pradžių?“. Pasižiūrėkite, ar jis sugebės išrinkti pirmąją (eilės tvarka) nuotrauką. Jei reikia, padėkite. Tegul vaikas padės pirmąją nuotrauką ant kvadrato su skaičiumi „1“. Viską pakartokite su kitomis nuotraukomis. Variantai. Vietoj nuotraukų galite naudoti paveikslėlius, kuriuos iškirpkite iš nebereikalingų užduotėlių ar kitų knygelių. Lygiai taip pat parinkite paveikslėlius pagal eiliškumą ir tegul vaikas juo sudėlioja taip, kaip turi būti.
5. Paslėptas gardumynas
Ar galite apgauti savo vaiką? Anksčiau tikrai galėjote, tačiau jis jau pakankamai didelis ir tai padaryti vis sunkiau. Ko prireiks? Pasodinkite vaikutį prie stalo ir padėkite čia 3 skirtingų spalvų indelius dugnu į viršų (t. y., apverstus). Priešais vieną iš indelių padėkite saldainį ar sausainį. Paslėpkite skanumyną po vienu iš indelių. Stumdykite apverstus indelius ir keiskite jų vietą išlaikydami vaiko dėmesį ties tuo, po kuriuo slypi gardumynas. Paklauskite vaiko, kuriame paslaptis? Tegul vaikutis išrenka ir pats atverčia pasirinktą dubenėlį bei patikrina, ar ten yra skanumynas. Jei jis atspėjo - saldainis ar sausainis jo. Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Variantai. Po kiekvienu puodeliu paslėpkite skirtingus saldumynus ir paprašykite vaikučio surasti konkretų, jūsų išrinktą skanėstą. Pasunkinti žaidimą galima ir parinkus tris vienodų spalvų indelius. Indelius maišykite lėtai, kad vaikas spėtų sekti ir koncentruoti žvilgsnį.
Žaidimų nauda
Žaidimai - puiki veikla, norint atrasti nevaržomą laisvę, norą sužinoti, atrasti, patirti. Tai - tinkamas būdas susipažinti su naujais žmonėmis, susidraugauti, pasidalinti potyriais, patirtimi, žiniomis. Tai būdas vaikams mokytis ir mokyti savitvardos, savikontrolės, vertinti kitų ir savo veiksmus, mokytis veikti komandoje ir prireikus - padėti komandos nariui. Galiausiai, žaisdami neabejotinai pasisemsite puikių emocijų ir aktyviai praleisite laiką kartu.
Skatinant vaikus įvardinti atliekamus judesius, erdvines sąvokas (aukštyn-žemyn, kairė-dešinė, arti-toli ir pan.), sportuojant sakyti skaičiuotes, pamėgdžioti gyvūnų ar paukščių judesius ir garsus, lavinama vaiko kalba ir suvokimas.
