Suaugusiųjų švietimo kontekste ikimokyklinio ugdymo pedagogikos kursai yra itin svarbūs, siekiant užtikrinti kokybišką ir visapusišką vaikų ugdymą nuo ankstyvosios vaikystės. Šie kursai padeda pedagogams tobulinti savo bendrąsias ir profesines kompetencijas, gerinant ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogo darbą. Programa skirta ikimokyklinio ugdymo pedagogams, siekiantiems kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų kompetencijų, kuriančių aukštą pridėtinę vertę.

Programos anotacijoje akcentuojami svarbiausi ikimokyklinio ugdymo principai, tokie kaip ugdymo(si) kryptingumas, integralumas, veiksmingos ugdomosios sąveikos ir ugdymo(si) kokybė. Gairės parengtos vadovaujantis šiais principais, užtikrinant ugdymo(si) ir priežiūros vienovę, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermę, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo bei lėtojo ugdymo(si) principus. Reflektyvus ugdymas(is) skatina mokytoją drauge su vaiku atspindėti jo veikimo patirtis, apmąstyti emocijas, veiklas ir jų rezultatus, numatyti tolesnį veikimą.

Viena iš naujų ugdymo(si) aplinkos modeliavimo krypčių, pateikiama Gairėse, yra vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Šie kontekstai yra vaikams aktualūs, dėmesį patraukiantys, skatinantys veiklą, atviri vaikų iniciatyvoms ir estetiškai patrauklūs. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir išdėliojant priemones, kuriančias netikėtumo momentą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.

Yra išskiriami įvairūs ugdymo(si) kontekstai:

• Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant vaikų subkultūros bei artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realios ir virtualios aplinkos kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdžiui, ugdymo srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ vertybinė nuostata yra domėjimasis, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima:

• A1: ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, suaugusiojo padedamas ruošia maistą, įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai, plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas, aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo, išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2: kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą, suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu, taisyklingai plaunasi rankas, atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3: pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių, pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles, supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti, atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Pedagogų rengimas Lietuvoje yra vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir pedagogo profesinį augimą. Šis augimas prasideda nuo pedagoginės stažuotės ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas. Mokymo programos trukmė gali svyruoti, o kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti skiriamas finansavimas priklauso nuo programos trukmės.

Pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos, kognityvinės, veikimo kartu bei emocinės-motyvacinės srities kompetencijos. Profesinės elgsenos sritis susijusi su kryptinga pedagogo veikla, kognityvinės srities kompetencijos - su ugdomąja veikla, veikimo kartu srities kompetencijos suvokiamos kaip pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui, o emocinės-motyvacinės srities kompetencijos leidžia pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas.

Mokytis ir įgyti naujas, aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas yra svarbu kiekvienam specialistui, siekiančiam profesinio augimo ir prisitaikymo prie nuolat kintančio pasaulio.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogikos #kursai #suaugusiu #svietimas

• Ingrida Kazlauskaitė: biografija
• Kraitelis kūdikiui
• Jausmų raida kūdikystėje
• Vaikų maudynės Vilniuje
• Gyvūnų prižiūrėtojo karjera