Daugelis nėščiųjų svarsto, kuriuo tiksliai metu gimdymui prasidėjus jau reikėtų vykti į ligoninę. Tačiau konkretaus atsakymo į šį klausimą, deja, nėra. Visgi dažnai nutinka ir taip, kad atvykusios gimdyti nėščiosios išsiunčiamos namo laukti gimdymo, o tai vėlgi gali sukelti daugiau streso, nuvarginti.
Kūdikio pasiruošimas gimimui
Paskutinėmis nėštumo savaitėmis kūdikio ūgis beveik nedidėja, užtat jis priauga nemažai svorio - kasdien apie 20-30 gramų. Taip jis kaupia energijos atsargas, kurių prireiks pirmomis dienomis po gimimo. Tai padės jam įveikti stiprų temperatūros pasikeitimą, mat iki gimimo kūdikis būna vaisiaus vandenyse, kurių temperatūra siekia maždaug 37 laipsnius šilumos, o palatoje bus daugiausia 20-25 laipsniai. Paskutinėmis savaitėmis iš mamos jis gauna daug svarbių antikūnių, padedančių apsisaugoti pirmomis savaitėmis ir mėnesiais, kol jo paties organizmas pradės juos gaminti. Paskutinėmis savaitėmis vaisius kur kas „ramesnis“, todėl, kad jam gimdoje trūksta vietos. Tačiau nesibaiminkite, jam ne per ankšta, nuo pernelyg stipraus spaudimo jį apsaugo vaisiaus vandenys. Dažnai baigiantis nėštumui moterys girdi ritmiškus garsus pilve, kartais trunkančius valandų valandas. Juos paaiškinti labai paprasta - kūdikis žagsi. Prieš pat gimdymą kūdikis netenka kūną dengiančių gyvaplaukių. Dažnai mažylis čiulpia nykščius - taip jis treniruoja savo žindimo refleksą. Kadangi kasdien vaisius išgeria ir vėl išskiria apie tris litrus vaisiaus vandenų, treniruojamas skrandis, inkstai ir šlapimo pūslė. Visko, ką vaikas turi mokėti gimdamas ir iškart po gimimo, jis ilgai mokėsi gimdoje. Pavyzdžiui, kvėpuoti. Jo plaučiuose esantį skystį gimdymo metu organizmas absorbuoja. Trinantis į gimdos sieneles buvo masažuojama jo oda ir taip ji pasiruošė gimdymo metu patiriamam spaudimui. Kūdikis pasiruošia ir „dienos šviesai“ - būdamas gimdoje jis treniravo vokų raumenis juos užmerkdamas ir vėl atmerkdamas. Taip jis vos tik gimęs gali reaguoti į šviesą. Kai vaikas pasiekia gimimo svorį, išsiskiria specialūs hormonai - taip duodamas signalas sąrėmių pradžiai. Gimdymo metu kūdikiai vidutiniškai būna 51-54 centimetrų ūgio ir sveria apie tris-pusketvirto kilogramo.
Kas paskatina patį gimdymo procesą, kai kalbame apie žmogaus gimimą, tikslaus atsakymo nėra ir šiandien. Labai aiškiai yra ištirtas avių bei žmogbeždžionių gimimas, pagal tai ir daromos prielaidos, kas vyksta, kai gimsta žmogus. Aš sakyčiau, kad gimdymas yra toks procesas, kurį inicijuoja vaisius, t. y. vaikelis. Kaip ir kada jis tai padaro, lyg ir aišku, o kodėl, iki galo neištirta. Teorijų yra įvairiausių. Nuo ko gi viskas prasideda? Įsivaizduokime, kad vaisius, vadinkime jį vaiku, yra dirigentas, diriguojantis didžiuliam orkestrui - mamos kūnui, kuriame daug instrumentų, taigi, šį vaidmenį atlieka hormonai.
Hormonų šėlsmas ir kiti fiziologiniai pokyčiai
Sukurta daug teorijų, kaip prasideda pats gimdymo vyksmas, tarkim, viena jų - gimdos susitraukimų, t. y. vaikas tampa didelis, o gimda - tuščias raumeninis organas, turintis savo ribas, kiek gali plėstis. Kai plėstis nebėra kur, gimda turi ištuštėti, tuomet pradeda susitraukinėti šio organo lygieji raumenys, kurie darniai dirba, kad išstumtų tai, kas ją pripildė.
Oksitocino teorija - vaisiaus galva spaudžia gimdos kaklelį, šis pasiunčia signalą moters endokrininei sistemai, ji pradeda skirti hormoną oksitociną, dar vadinamą meilės hormonu (beje, jis ir yra kaltininkas to, kad mes įsimylime), kuris skatina susitraukinėti gimdą ir funkcionuoti pieno liaukas.
Progesterono teorija. Progesteronas - tai svarbiausias hormonas, kurį gamina placenta, ir jo funkcija - išsaugoti nėštumą. Jo kiekis didėja kylančia kreive ir nėštumo pabaigoje pasiekia labai aukštą lygį, bet kartu su juo „dirba“ ir estrogenas, kuris slopina progesterono funkciją. Prieš gimdymą abiejų hormonų - progesterono ir estrogeno kiekis susilygina, progesterono funkcija - išsaugoti nėštumą nuslopsta ir gimda tampa jautri oksitocinui, kuris ir skatina gimdą susitraukinėti. Bet ir tai dar ne viskas - yra ir prostaglandinų teorija, šiuos gamina daug audinių, taip pat ir vaisiaus dangalai. Šis hormonas skatina gimdą susitraukinėti visada, nors moteris ir nenėščia. Kai progesterono labai sumažėja, prostaglandinai „šauna“ į viršų jau prasidėjus gimdymui ir verčia susitraukinėti gimdą dar sparčiau. Hormonų darbą paskatina vaisiaus audiniai - placenta, dangalai, amniotinis skystis (vaisiaus vandenys).
Dar viena teorija - placentos senėjimo, t. y. kad joje nėštumui einant į pabaigą slopsta tam tikri procesai, kurie buvo reikalingi jam išsaugoti. Vaisius gauna vis mažiau įvairiausių medžiagų, o tai skatina jo smegenis gaminti streso hormoną kortizolį, kuris subrandina smegenis ir plaučius tiek, kad būtų galima gyventi pačiam jau ne mamos įsčiose. Streso hormonas sukelia, vaizdžiai tariant, tokią reakciją - „bėk arba ginkis“, tą pajunta ir vaisius. Streso hormono natūraliai padaugėja per paskutines keturias nėštumo savaites. Dėl to anksčiau gimusiems kūdikiams, kurie negavo šio hormono, sunkiau sekasi brandinti plaučius ir smegenis, jiems taikomas papildomas hormoninis gydymas.
Relaksiną gamina geltonkūnis, todėl jį turi ir nėščios, ir nenėščios moterys (net vyrai!). Hormono būna itin daug apie 14-ą savaitę ir nėštumo pabaigoje. Jo kiekis padidėja prieš gimdymą, kai jis labiausiai veikia gimdą ir raiščius bei sąnarius, taip pat atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, dėl to pagerėja kraujotaka placentoje ir inkstuose. Tai gali turėti įtakos vaisiaus kūno masei. Paplokštėja dubens kaulų sąnariai ir jungtys paminkštėja, dėl to dubens kaulai šiek tiek pasislenka, dubens kontūras pasikeičia. Minkštėja gimdos kaklelis. Vaisius tampa sunkus, jis spaudžia mamos dubenį bei jos organus, spaudžia ir placenta, vargina skausmai. Suminkštėja ir nėščiosios stuburas, o tiksliau tarpslankteliniai diskai, jie taip pat dalyvauja gimdyme - stuburo juosmeninė dalis, uodegikaulis, dėl to ima skaudėti nugarą.
Maždaug trys ar keturios savaitės prieš gimdymą vaisiaus galva nusileidžia, t. y. gimdos raumenys taip persigrupuoja, kad gimdos kaklelis sutrumpėja ir apatinis jos segmentas įleidžia kūdikio galvą žemyn, gimda įsistato į mažąjį dubenį, dėl to labiau spaudžiama šlapimo pūslė, dažniau norisi šlapintis, bet yra ir šviesioji to reikalo pusė - labiau atsipalaiduoja skrandis ir plaučiai, tampa lengviau kvėpuoti.
Kai vaisiaus galva nusileis, „dirigentas“ nusprendžia pats, pirmakartėms dažniausiai taip nutinka trys savaitės prieš gimdymą, pakartotinai gimdančioms taip gali ir nenutikti, nes gimdos kaklelis jau „ištreniruotas“, todėl galvutė gali įsistatyti ir kelios paros prieš gimdymą arba net jo pradžioje. Daugumai moterų prieš gimdymą gali kristi svoris, dažnai dėl to, kad nėščioji pradeda mažiau valgyti - veikia hormonas kortizolis ir jai dabar jau ne valgis galvoje, lytiniai hormonai taip pat turi šlapimą varantį efektą, todėl sumažėja tinimų, daugiau šalinama skysčių. Bet taip nutinka ne visoms, tai nėra taisyklė. Dažniau šlapintis norisi ir 50 proc. padidėjus nėščiosios kraujo tūriui, kuris apsivalo per inkstus.
Artėjančio gimdymo požymiai
Vienas dažniausių prasidėjusio gimdymo požymių - sąrėmiai. Iš pradžių juos gali būti sunku atskirti nuo paruošiamųjų. „Ar aš suprasiu, kada gimdau?“ - tai vienas dažniausių pirmą kartą gimdančių mamyčių klausimas. Bijoti tikrai neverta - kai prasidės gimdymas, tikrai suprasite.
Paruošiamieji sąrėmiai, kuriuos nereguliariai jaučia dauguma nėščiųjų, paruošia organizmą gimdymui ir netgi iš anksto atlieka dalį darbo - jie stumia vaisių žemyn link gimdos kaklelio, suminkština kaklelį, kad vėliau jis galėtų lengviau atsidaryti. Prieš pat gimdymą parengiamieji sąrėmiai gali darytis stipresni, todėl jaunos poros ima nerimauti dėl to, ar tik neprasidėjo gimdymas. Ir neretai labai nusimena, kai iš ligoninės būna išsiunčiamos atgal į namus laukti tikrųjų sąrėmių.
Kaip atskirti tikruosius sąrėmius nuo parengiamųjų?
- Parengiamieji sąrėmiai yra nereguliarūs. Dažnai jie jaučiami naktį. Tokiu atveju reiktų atsikelti ir šiek tiek pavaikštinėti. Jeigu skausmas praeina, neabejokite - tai tik parengiamieji sąrėmiai.
- Kai pajuntate gimdos susitraukimus, pagulėkite šiltoje vonioje. Parengiamieji sąrėmiai tokiu atveju dingsta, o tikrieji - ne.
- Kitaip nei parengiamieji sąrėmiai, tikrieji yra ritmiški ir vyksta pagal tą patį modelį - skausmas prasideda lėtai, pasiekia aukščiausią tašką ir vėl atslūgsta. Laiko tarpai tarp sąrėmių darosi vis trumpesni, o patys sąrėmiai tampa ilgesni. Kai moterį suima tikras sąrėmis, ji nesąmoningai „sustingsta“ - sustoja, nustoja kalbėti ir bando skausmą „iškvėpuoti“.
Iš pradžių sąrėmiai, kurių metu atsiveria gimdos kaklelis, trunka nuo trisdešimties iki keturiasdešimties sekundžių. Vėliau jie stiprėja ir trinka apie minutę. Laiko tarpai tarp sąrėmių trumpėja. Kai sąrėmiai kartojasi kas aštuonias minutes, jau gimdžiusios moterys gali vykti į ligoninę. Gimdant pirmagimį galima dar palaukti. Kiek tiksliai - sunku pasakyti. Dažniausiai pakanka, jeigu į ligoninę pajudėsite sąrėmiams pradėjus kartotis kas penkias minutes. Jeigu kelias tolimesnis, galima važiuoti anksčiau.
Dar vienas tikslus požymis, kad jau prasidėjo gimdymas - iš makšties pasirodžiusios kruvinos išskyros - gleivių kamštis. Apie gimdymo pradžią gali pranešti ir nutekėję vaisiaus vandenys. Tokiu atveju geriausia pasiskambinti savo ginekologui ar gydytojui, pas kurį žadate gimdyti.
Kiti svarbūs požymiai:
- Apatinės nugaros dalies skausmai Nugaros skausmai dažnai pasitaiko beprasidedant sąrėmiams. Iš pradžių galite justi tik maudimą, kuris su laiku darosi vis nemalonesnis ir skausmas stiprėja. Kūdikio poza gali stipriai spausti moters stuburgalį, o tai prieš gimdymą gali sukelti daug skausmo.
- Dažniau einate į tualetą Gali jausti stiprų poreikį tuoj pat šlapintis. Taip nutinka tuomet, kai kūdikio galva remiasi į dubenį, nes tokiu būdu spaudžiama šlapimo pūslė.
- Staigus noras susitvarkyti namus Jei vieną rytą pabundate ir kyla stiprus noras iš niekur nieko imtis kapitalinio namų tvarkymo, geriau iškart pasiruoškite krepšį daiktų, kuriuos vešitės į ligoninę. Šis pojūtis vadinamas lizdo sukimu. Prieš pat prasidedant gimdymui daugeliui moterų kyla noras sutvarkyti „lizdą“ kūdikiui.
- Bendras sunkumas dubens srityje Kai kurios moterys jaučia, kad lytiniai organai yra patinę, kitos mato išsiplėtusias kraujagysles ant išorinių lytinių organų ir prie analinės angos. Taip nutinka todėl, kad padidėja kūdikio svoris ir skysčio kiekis, o taip pat dėl padidėjusio kraujo tūrio ir hormonų įtakos.
- Arba priešingai - palengvėjimas Čia kalbama ne apie svorį. Kai kurios moterys prieš gimdymą pilvo srityje jaučia sunkumą, o kitos atvirkščiai - kūdikiui nusileidus žemiau pajunta palengvėjimą. Kai taip nutinka, nėščiosios pilvukas pradeda atrodyti kitaip - jis bus daug žemiau, nei prieš tai. Taip yra todėl, kad kūdikis yra pasiruošęs išvysti dienos šviesą.
- Jausmas, kad tuoj įvyks kažkas svarbaus Dauguma moterų sako, kad jautė, kad tuoj prasidės gimdymas. Nors daugelis apie šį momentą svajoja jau seniai, tačiau kai kurios tą dieną net neina iš namų, nes jaučia, kad atėjo laikas. Nuo namų pernelyg nenutolti daugeliui gali suteikti saugumo jausmą.
- Gimdos kaklelio skausmas Nors sunku paaiškinti, koks tai tiksliai jausmas, jį galima palyginti su gimdos kaklelio tepinėliu arba su ta situacija, kai netyčia tamponą įstumiate truputį per giliai. Jei jaučiate maudimą šioje zonoje, žinokite - tai dėl to, kad gimdos kaklelis minkštėja ir plečiasi, besiruošdamas kūdikio gimimui.
- Naktį per dažnai nubundate Naktį gali būti sunku užmigti, o užmigus galite pabusti dažniau, nei įprasta. Gali būti, kad nejausite daugiau jokių kitų fizinių simptomų, bet kūnas vis tiek ruošis artėjančiam gimdymui. Galbūt būsite kiek jautresnės ir jausite stipresnį ryšį su savo kūnu.
Kada vykti į ligoninę?
Į ligoninę reikėtų atvykti pirmuoju gimdymo etapo metu, t. y. Latentinė fazė. Aktyvioji fazė. Į ligoninę reikėtų vykti, kai sąrėmiai taps stiprūs, skausmingi ir dažni. Latentinė fazė baigiasi ir aktyvioji fazė prasideda, kai gimdos kaklelis būna atsivėręs 3-4 cm.
Jeigu 35-37-tą nėštumo savaitę po atlikto tyrimo moters organizme aptikta BGS bakterija, prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims nėščiajai kuo greičiau turi būti skiriama antibiotikų, tad taip pat reikėtų skubėti į gimdymo namus.
Taip pat į ligoninę reikėtų vykti, jei:
- Jums paskirta planinė cezario pjūvio operacija, tačiau dar iki numatytosios datos pajutote, kad jau prasideda gimdymas.
- Jeigu jau esate gimdžiusi.
- Vaisiaus padėtis yra neįprasta (pavyzdžiui, vaikelis gimdoje sėdi, t. y. Nėštumas laikomas rizikingu, t. y. Nėštumas yra daugiavaisis (t. y. laukiatės dvynukų, trynukų ir t.t.).
Gleivių kamštis ir vaisiaus vandenys
Gleivių kamščio iškritimas - dar vienas ankstyvasis gimdymo požymis. Pasišalinus kamščiui vienos nėščiosios pradeda gimdyti po keliolikos dienų, kitos - po kelių valandų. Gleivių kamštis „išėina“ tada, kai prasideda gimdymas, tiksliau esant pirmajai gimdymo fazei, kai gimdos kaklelis ima trumpėti, minkštėti, plonėti, jis prasiveria ir tada gleivių kamštis, kuris saugojo vaisiaus plėves, tiesiog pasišalina. Gleivių kamštis iš tiesų ir yra kamštis, kuris stabdo įvairias bakterijas, mikrobus, kad šie nepatektų iki vaisiaus, jis uždaro gimdos kaklelį ir jį saugo. Pasišalinęs gleivių kamštis - vienas požymių, kad prasideda gimdymas. Jeigu taip nutiko, tai greičiausia per tris paras moteris pagimdys, dažniausiai išėjus gleivių kamščiui pagimdoma per parą.
Nutekėję vaisiaus vandenys rodo, kad gimdymas prasidės per 24 valandas. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vandenų spalvą. Jie turėtų būti skaidrūs, bespalviai. Jei skystis yra rusvas, žalsvas, nedelsdami vykite į ligoninę.
Neretai moterys bijo, kad supainios gleivių kamštį su vaisiaus vandenimis, bet tai sunkiai tikėtina. Vaisiaus vandenys - tai tarsi šlapimas - gelsvas, skaidrus ir jo daug, tikrai ne šaukštas. Vaisiaus vandenys ne visada nubėga patys, bet jeigu jau taip atsitiko, tai laiką reikia užsirašyti ir būti budriai bei pasiruošusiai su daiktais vykti į gimdymo namus.
Ne visada kūdikis gimsta laiku
Nereikia nerimauti, jeigu gydytojo nustatytas gimdymo terminas jau praėjo ir nieko neįvyko. Tik kas ketvirtas naujagimis pasaulį išvysta nustatytą dieną. Nepaisant to, laukimas labai išvargina. Todėl labai pravartu praėjus nustatytai gimdymo datai imtis kažkokios veiklos.
Svarbiausia tokiu atveju reguliariai pasirodyti gydytojui. Jis pirmiausia patikrina, ar kūdikis gauna pakankamai deguonies. Būsimos mamos paprašoma padaryti kelis pritūpimus, tada atliekamas kardiotokografijos tyrimas - per motinos pilvą klausomi kūdikio širdies tonai. Jeigu jie susilpnėja, vadinasi aprūpinimas deguonimi nėra pakankamas.
Atlikdamas ultragarso tyrimą gydytojas žiūri, ar kūdikiui viskas gerai, ar vis dar gerai funkcionuoja placenta. Pasitaiko atvejų, kai placenta nebeaprūpina gimdos būtinomis maistinėmis medžiagomis ir vaisiui iškyla pavojus. Tuomet gali būti priimtas sprendimas nebelaukti ir skatinti gimdymą, kad jis prasidėtų.
Gydytojas taip pat turi patikrinti vaisiaus vandenis - jie turi būti skaidrūs.
Ar žinai, kad…
Nėščiosios kortizolio lygis toks didelis, kad ji beveik nejaučia jokios įtampos. Buvo atlikti tyrimai: nėščiajai pamerkus rankas į ledinį vandenį jos kortizolio kiekis kraujyje beveik nekyla, t. y. ji visai nejautri, nors kitu atveju būtų priešingai. Kadangi gimdymas - labai sunkus stresas kūnui, tai padeda ir iškęsti skausmą, ir sutelkti organizmą dideliam darbui, t. y. nesiblaškyti ir nepastebėti įvairių šalutinių reiškinių, visas dėmesys nukrypsta tik į laukiantį gimdymą.
Tokį pat poveikį daro ir adrenalinas (dažniausiai jis siejamas su aštriais pojūčiais ir jį susidaryti paskatina stiprios emocijos ir t. t.), moteris tampa mažiau jautri skausmui. Paskutinį nėštumo mėnesį ji nebesiblaško, mažiau skiria dėmesio įvairiems menkaverčiams stresiukams - „kas atsitiko, kur atsitiko“, kaupiasi didžiajam darbui - gimdymui ir būti kaip įmanoma labiau atspari skausmui, kuris jos laukia, slenkant vaisiui gimdymo takais.
Toms, kurios turėjo aukštesnį kortizolio kiekį, net vaiko kvapas buvo priimtinesnis, visi kvapai, susiję su kūdikiu, bet ir sauskelnių turinys.
